1Ay atmaten akken ma tellam dagi meẓẓi meqqeṛ, semḥesset ed tura a wen-d-iniɣ ayen s wayes ara dafɛeɣ ɣef yiman-iw !
1“Vyrai broliai ir tėvai! Paklausykite, ką dabar pasakysiu sau apginti”.
2Mi slan iheddeṛ-asen-d s tɛibṛanit, ssusmen meṛṛa iwakken a s-slen. Dɣa yenna :
2Išgirdę jį kreipiantis į juos hebrajiškai, jie dar labiau nurimo. O jis kalbėjo toliau:
3Nekk n wat Isṛail, ț-țideț luleɣ di temdint n Sars n tmurt n Silisya, lameɛna țțuṛebbaɣ di temdint-agi n Lquds. Lliɣ d anelmad n ccix Gamalyel s yiman-is ; yesselmed-iyi akken ilaq amek ara tebɛeɣ ccariɛa i d-ǧǧan lejdud-nneɣ. Ttabaɛeɣ seg ul-iw abrid n Sidi Ṛebbi, am kunwi ass-agi.
3“Aš esu žydas, gimęs Tarse, Kilikijoje, bet išauklėtas šitame mieste, prie Gamalielio kojų, tobulai išmokytas pagal mūsų protėvių Įstatymą, ir buvau ypatingai uolus dėl Dievo, kaip ir jūs visi šiandien.
4Qehṛeɣ armi d lmut wid ittabaɛen abrid-agi ajdid n Sidna Ɛisa, am yergazen am tlawin, țțawiɣ-ten-id ɣer leḥbus țwarzen.
4Todėl iki mirties persekiojau šį Kelią, pančiodamas ir mesdamas į kalėjimą vyrus ir moteris.
5Lmuqeddem ameqqran ț-țejmaɛt n lɛuqal atnan d inigan ma bɣan a d-cehden ; d nutni s yiman-nsen i yi-d-yefkan tibṛatin i watmaten n Dimecq, syenna a d-awiɣ țwarzen ɣer temdint n Lquds, wid akk yumnen s webrid-agi, iwakken a ten-ɛaqben.
5Tai gali paliudyti ir vyriausiasis kunigas, ir visa vyresniųjų taryba. Iš jų buvau gavęs laiškus broliams ir keliavau į Damaską, kad tenykščius surištus atgabenčiau į Jeruzalę nubausti.
6Lliɣ tedduɣ deg webrid, qṛib ad awḍeɣ ɣer temdint n Dimecq. Aț-țili d țnaṣfa n wass, taswiɛt kan, yiwet n tafat tameqqrant tewwet-ed seg igenni, tețfeǧǧiǧ, tezzi-yi-d.
6Man keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus.
7Ɣliɣ ɣer lqaɛa, sliɣ i yiwen n ṣṣut i yi-d-iqqaṛen : Caɛul, a Caɛul, acuɣeṛ i yi tețqehhiṛeḍ ?
7Aš kritau ant žemės ir išgirdau balsą, man sakantį: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?’
8Nniɣ-as : Anwa-k, a Sidi ? Yenna-yi-d : Nekk d Ɛisa Anaṣari, win akken i tețqehhiṛeḍ.
8Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis man atsakė: ‘Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji’.
9Wid yellan yid-i walan tafat-nni, lameɛna ur slin ara i ṣṣut i yi-d iheddṛen, dɣa nniɣ : Acu i tebɣiḍ a t-xedmeɣ a Sidi ?
9Buvusieji su manimi matė šviesą ir išsigando, bet negirdėjo man kalbančiojo balso.
10Sidna Ɛisa yenna-yi-d : Ekker, ṛuḥ ɣer Dimecq, dinna ara k-d-inin ayen akk ilaqen a t-txedmeḍ.
10Aš dar paklausiau: ‘Ką man daryti, Viešpatie?’ O Viešpats man tarė: ‘Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti’.
11Imi iyi-tesderɣel tafat-nni s ufeǧǧeǧ-ines, d imdukkal-iw i yi ṭṭfen afus armi wwḍeɣ ɣer Dimecq.
11Kadangi tos šviesos šlovės apakintas nieko nebemačiau, palydovų už rankos vedamas pasiekiau Damaską.
12Yella dinna yiwen wergaz isem-is Ananyas, d argaz iḍuɛen Sidi Ṛebbi, yerna yettabaɛ ccariɛa ; at Isṛail meṛṛa izedɣen di temdint n Dimecq țcehhiden fell-as s lxiṛ.
12Toksai Ananijas, Įstatymo požiūriu dievotas vyras, apie kurį gerai liudijo visi aplinkiniai žydai,
13Yusa-d ɣuṛ-i yenna-yi-d : A Caɛul a gma, Sidi Ṛebbi yerra-yak-d iẓri ! Di teswiɛt-nni, yuɣal-iyi-d yezṛi, dɣa walaɣ-t.
13atėjęs stojo prieš mane ir tarė: ‘Broli Sauliau, praregėk!’ Ir tą pačią akimirką aš jį pamačiau.
14Ananyas yenna-yi-d : Sidi Ṛebbi n lejdud-nneɣ yextaṛ ik aț-țissineḍ lebɣi-ines, aț-țwaliḍ s wallen-ik win yellan d Aḥeqqi, aț-țesleḍ imeslayen seg yimi-is .
14O jis kalbėjo: ‘Mūsų protėvių Dievas išsirinko tave, kad pažintum Jo valią, išvystum Teisųjį ir išgirstum balsą iš Jo lūpų,
15axaṭer aț-țuɣaleḍ d inigi-ines zdat yemdanen meṛṛa ɣef wayen akk i teẓriḍ d wayen iwumi tesliḍ.
15nes tu būsi Jo liudytojas visiems žmonėms, skelbdamas, ką girdėjai ir regėjai.
16Tura d acu i tețṛaǧuḍ ? Kker aț-tețwaɣeḍseḍ, aț-țizdigeḍ seg ddnubat-ik m'ara tedɛuḍ s yisem-is.
16Tad ko lauki? Kelkis, pasikrikštyk ir nusiplauk nuodėmes, šaukdamasis Viešpaties vardo!’
17Asmi uɣaleɣ ɣer temdint n Lquds, yiwen n wass lliɣ țẓallaɣ deg wefrag n lǧameɛ iqedsen, iweḥḥa-yi-d Sidi Ṛebbi,
17Vėliau, sugrįžęs į Jeruzalę ir melsdamasis šventykloje, patyriau Dvasios pagavą
18walaɣ Sidna Ɛisa yenna-yi-d : Ffeɣ s lemɣawla si temdint n Lquds, axaṭer ur qebblen ara ayen s wayes ara tcehdeḍ fell-i.
18ir išvydau Jėzų. Jis pasakė: ‘Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane’.
19Nniɣ : A Sidi, ssnen-iyi ! Sran s yiman nsen belli ttabaɛeɣ si lǧameɛ ɣer wayeḍ wid yumnen yis-ek iwakken a ten-erreɣ ɣer lḥebs ad țewten.
19Aš atsiliepiau: ‘Viešpatie, juk jie žino, kad Tavo tikinčiuosius iš visų sinagogų mesdavau į kalėjimą ir plakdavau.
20Ula d Stifan inigi-inek, mi ssuzlen idammen-is lliɣ dinna, qebleɣ at nɣen yerna ɛusseɣ leḥwayeǧ n wid i t-yenɣan.
20O kai buvo pralietas tavo liudytojo Stepono kraujas, aš ten stovėjau pritardamas jo nužudymui ir saugodamas žudikų drabužius’.
21Dɣa Sidi Ṛebbi yenna-yi-d : Ṛuḥ a k-ceggɛeɣ ɣer lebɛid ɣer wat leǧnas ur nelli ara n wat Isṛail.
21Bet Jis tarė man: ‘Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis’ ”.
22Smeḥsisen-as armi d awal-agi imiren ɛeggḍen nnan : Ekkset si ddunit argaz am wagi ! Ur t-țaǧǧat ara ad yidir !
22Jie klausėsi jo iki šitų žodžių, o čia ėmė garsiai šaukti: “Nušluoti nuo žemės jį! Tokiam nevalia gyventi!”
23Țɛeggiḍen, ṭeggiṛen leḥwayeǧ nsen, ssafagen aɣebbaṛ ɣer igenni.
23Jie klykė, mosavo drabužiais ir svaidė į orą smėlį.
24Lqebṭan n Ṛuman yumeṛ ad skecmen Bulus ɣer lbeṛj, a t-ewten s ujelkkaḍ ( s ucelliṭ ) iwakken ad issinen sebba ɣef wacu țɛeggiḍen fell-as.
24Tribūnas įsakė nuvesti Paulių į kareivines ir liepė tardyti plakant, kad išsiaiškintų, kodėl žmonės prieš jį taip rėkė.
25Mi t-cudden s tɣeggadin, Bulus yenna i lqebṭan yellan dinna : Eɛni iserreḥ-awen lqanun aț țewtem aṛumani s ujelkkaḍ uqbel ad iɛeddi di ccṛeɛ ?
25Kai jau buvo pririštas diržais, Paulius kreipėsi į šalia stovintį šimtininką: “Ar jums leista plakti Romos pilietį, ir dar nenuteistą?”
26Ɣef yimeslayen-agi, lqebṭan-nni iṛuḥ ɣer wemdebbar ameqqran yenna-yas : Ḥader aț-țewteḍ argaz-agi ! D aṛumani !
26Tai išgirdęs, šimtininkas priėjo prie tribūno ir pasakė: “Žiūrėk, ką darai! Tas žmogus yra Romos pilietis”.
27Amdebbar ameqqran mi d-yusa ɣer Bulus, yenna-yas : Ț-țideț kečč d aṛumani ? Ih, d aṛumani i lliɣ !
27Tribūnas atėjęs paklausė: “Pasakyk man, ar tu Romos pilietis?” Paulius atsakė: “Taip”.
28Amdebbar ameqqran yenna : Nekk aṭas n yedrimen i fkiɣ iwakken ad uɣaleɣ d aṛumani. Bulus yerra-yas : Nekk, seg wasmi i d-luleɣ i rseɣ di lekwaɣeḍ d aṛumani.
28Tribūnas tarė: “Aš šitą pilietybę įsigijau už didelius pinigus”. Paulius atsiliepė: “O aš turiu ją nuo gimimo”.
29Imiren widak i d-ikkren a t wten, ṭṭaxṛen-as. Lqebṭan ameqqran s yiman-is yuggad mi geẓra Bulus d aṛumani yerna icudd-it.
29Bematant pasitraukė nuo jo tie, kurie turėjo jį tardyti. Tribūnas išsigando, sužinojęs, kad Paulius yra Romos pilietis, ir kad jį surišo.
30Azekka-nni, imi i gebɣa ad yissin wemdebbar ameqqran ɣef wacu i d-ccetkan fell-as wat Isṛail, iserreḥ i Bulus, yumeṛ i lmuqedmin akk-d usqamu n ccṛeɛ ad nnejmaɛen. Dɣa yewwi-d Bulus isbedd-it-id zdat-nsen.
30Rytojaus dieną, norėdamas tiksliau išsiaiškinti, kuo jis žydų kaltinamas, tribūnas išlaisvino jį iš grandinių, liepė sušaukti aukštuosius kunigus bei visą sinedrioną ir, atvedęs Paulių, pastatė jų akivaizdoje.