1Yiwen wergaz isem-is Ananyas, nețța ț-țmeṭṭut-is Safira zzenzen yiwen n weḥric seg wakal-nsen ; msefhamen ad kksen yiwen n umur si ssuma n lbiɛ-nni ;
1O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę
2amur nniḍen yewwi-t-id ɣer ifassen n ṛṛusul.
2ir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų.
3Buṭrus inṭeq ɣuṛ-es yenna : Ay Ananyas, acuɣeṛ i teǧǧiḍ Cciṭan yeččuṛ ul-ik ? Acuɣeṛ i teskadbeḍ i Ṛṛuḥ iqedsen mi tekkseḍ yiwen umur n yedrimen n wakal i tezzenzeḍ ? Uqbel a t- tezzenzeḍ, akal-nni yella d ayla-k !
3Petras paklausė: “Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?
4Mi t-tezzenzeḍ, idrimen-nni daɣen d ayla-k ! Amek armi i teṣṣawḍed aț-țxeḍmeḍ yiwet lḥaǧa am tagi ? Ihi mačči i yemdanen iwumi teskadbeḍ, lameɛna i Sidi Ṛebbi !
4Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!”
5Mi gesla i yimeslayen-nni, Ananyas yeɣli, yeffeɣ-it ṛṛuḥ, yemmut. Wid akk yellan dinna, ikcem-iten akk lxuf, țergigin.
5Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius.
6Kkren ilmeẓyen kefnen-t, wwin-t a t-meḍlen.
6Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo.
7Ɛeddant wazal n tlata sswayeɛ, mi d-tekcem tmeṭṭut n Ananyas, nețțat ur tesli ara s wayen yedṛan.
7Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę.
8Buṭrus yenṭeq ɣuṛ-es yenna-yas : Ini-yi-d, ma s ssuma-yagi i tezzenzem akal-nwen ? Terra-yas-d : Ih, s ssuma-yagi i t-nezzenz.
8Petras ją paklausė: “Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?” “Taip, už tiek”,atsakė ji.
9Dɣa Buṭrus yenna-yas : Amek armi i temsefhamem iwakken aț-țjeṛṛbem Ṛṛuḥ n Sidi Ṛebbi ? Wid imeḍlen argaz-im atnan ɣer tewwurt, a kkem-awin ula d kemm !
9Tada Petras jai tarė: “Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš”.
10Imiren kan teɣli ɣer idaṛṛen-is yeffeɣ-iț ṛṛuḥ, temmut. Ilmeẓyen-nni mi d-kecmen ufan-ț-id temmut, wwin-ț meḍlen-ț ɣer tama n wergaz-is.
10Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.
11Yeɣli-d ṛṛɛac ( lxuf ) d ameqqran ɣef tejmaɛt n watmaten d wid akk yeslan s wayen yedṛan.
11Didelė baimė apėmė visą bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.
12Aṭas n lbeṛhanat d lmuɛǧizat i xeddmen ṛṛusul ger lɣaci. Wid yumnen țnejmaɛen akk s yiwen ṛṛay deg wesqif n Sidna Sliman.
12Per apaštalų rankas žmonėse vyko daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje.
13Lɣaci meṛṛa țcekkiṛen-ten meɛna kukran akk a d-rnun ɣuṛ-sen.
13Iš kitų nė vienas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė.
14Leḥsab n yergazen ț-țilawin yumnen s Sidna Ɛisa yețzad irennu.
14Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.
15Țțawin-d imuḍan ɣer iberdan, srusun-ten ɣef tgertyal iwakken m'ara d-iɛeddi Buṭrus, ad innal yiwen seg-sen ulamma s tili-ines.
15Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų.
16Lɣaci țțazzalen-d daɣen ula si temdinin nniḍen iqeṛben tamdint n Lquds ; țțawin-d imuḍan akk-d wid yețwazedɣen, ḥellun akken ma llan.
16Taip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo pagydomi.
17Ɣef ddemma n wayen ideṛṛun kkrent-asen-d tismin i lmuqeddem ameqqran akk-d isaduqiyen-nni yellan yid-es,
17Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu,
18ṭṭfen ṛṛusul, rran-ten ɣer lḥebs n baylek.
18jie suėmė apaštalus ir įmetė juos į viešą kalėjimą.
19Lameɛna deg yiḍ-nni, yiwen lmelk n Sidi Ṛebbi yeldi tiwwura n lḥebs, issufeɣ-iten-id, yenna-yasen :
19Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė:
20Ṛuḥet beccṛet di lǧameɛ iqedsen, slemdet i lɣaci awal n tudert.
20“Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius”.
21Mi slan i wayen i sen-d-yenna lmelk-nni, ṛuḥen ṣṣbeḥ zik ɣer lǧameɛ iqedsen, bdan sselmaden. Ma d lmuqeddem ameqqran d wid akk yellan yid-es, snejmaɛen-d lecyux akk-d imeqqranen n wat Isṛail ɣer unejmaɛ n ccṛeɛ ; imiren ceggɛen a d-awin ṛṛusul-nni si lḥebs.
21Tai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė sinedrioną bei visą Izraelio tautos vyresniųjų tarybą ir nusiuntė į kalėjimą tarnus atvesti apaštalų.
22Mi wwḍen iɛessasen ɣer lḥebs, ur ten-ufin ara dinna ; uɣalen-d ɣer unejmaɛ, nnan-asen :
22Bet tarnai nuėję nerado jų kalėjime ir sugrįžę pranešė:
23Nufa lḥebs isekkeṛ, iɛessasen bedden zdat n tewwurt, lameɛna mi nekcem, ur nufi ula d yiwen zdaxel.
23“Kalėjimą radome saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome!”
24Mi ten-yewweḍ lexbaṛ-agi, lqebṭan n lǧameɛ akk-d lmuqedmin imeqqranen ɛewqen ! Ur ẓrin ara ɣer wanda ara taweḍ temsalt-agi.
24Išgirdę tokį pranešimą, vyriausiasis kunigas, šventyklos apsaugos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti.
25Iṛuḥ-ed ɣuṛ-sen yiwen yenna yasen : Irgazen-nni i terram ɣer lḥebs, atnan deg ufrag n lǧameɛ iqedsen yerna sselmaden lɣaci.
25Tuomet kažkas atėjęs pranešė: “Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi šventykloje ir moko žmones”.
26Lqebṭan n lǧameɛ d iɛessasen ṛuḥen wwin-ten-id lameɛna ḥudren ten axaṭer uggaden a ten-ṛejmen lɣaci.
26Tada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos be prievartos, nes bijojo žmonių, kad neužmėtytų akmenimis.
27Mi ten-id-wwin ɣer zdat usqamu n ccṛeɛ, lmuqeddem ameqqran isteqsa ten yenna-yasen :
27Taigi atsivedę apaštalus, pastatė juos sinedrione. Vyriausiasis kunigas jiems tarė:
28Neggul deg-wen ur tețțuɣalem aț-țeslemdem s yisem-agi ; lameɛna kunwi tessufɣem aselmed nwen di temdint n Lquds meṛṛa ! Tura tebɣam a d-terrem ɣer yirawen nneɣ tamgeṛṭ n wergaz-agi !
28“Argi mes jums drauste neuždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokymu ir dar norite ant mūsų užtraukti to žmogaus kraują”.
29Buṭrus d ṛṛusul nniḍen erran asen : Ilaq a naɣ awal i Sidi Ṛebbi, mačči i yemdanen !
29Petras ir apaštalai atsakė: “Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.
30Ṛebbi, Illu n lejdud-nneɣ yesseḥya-d Sidna Ɛisa, win akken i tenɣam, i tsemmṛem ɣef lluḥ.
30Mūsų tėvų Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio.
31D nețța i gessuli Sidi Ṛebbi ɣer uyeffus-is d Agellid, d Amsellek, iwakken a d-yefk i wat Isṛail leɛfu n ddnubat m'ara beddlen tikli.
31Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą ir nuodėmių atleidimą.
32Aql-aɣ d inagan ɣef wayagi, nukkni akk-d Ṛṛuḥ iqedsen i d-yefka Sidi Ṛebbi i wid i t-iḍuɛen.
32Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta”.
33Mi sen-slan, ikcem-iten wurrif d ameqqran armi bɣan a ten-nɣen.
33Girdėdami šituos žodžius, jie baisiai įtūžo ir ketino juos užmušti.
34Meɛna Gamalyel, yiwen n lɛalem n ccariɛa yellan d afarizi, ḥemmlen-t akk lɣaci ; ikker-ed deg unejmaɛ-nni, yefka lameṛ ad ssufɣen ṛṛusul-nni kra n lweqt.
34Tuomet sinedrione pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalus
35Dɣa yenṭeq yenna : Ay at Isṛail, ḥadret iman-nwen ɣef wayen akka tebɣam a t-txedmem i yemdanen-agi !
35ir tarė susirinkusiems: “Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis.
36Mmektit-ed, mačči aṭas aya ikker-ed yiwen yețțuseman Tudas yerran iman-is d ameqqran. Azal n ṛebɛa meyya n yergazen i ddan yid-es; asmi i t-nɣan, wid akk i geddan yid-es mfaṛaqen, ur d-yeqqim lateṛ-nsen.
36Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris laikė save kažkuo nepaprastu. Prie jo prisidėjo apie keturis šimtus vyrų, bet jis buvo užmuštas, visi šalininkai išsisklaidė ir nuėjo niekais.
37Deffir Tudas, ikker-ed daɣen Yahuda ajlili di lweqt-nni n ujerred n wegdud ; aṭas daɣen n wid i geddan yid-es, meɛna ula d nețța mi gemmut, wid akk yeddan yid-es mfaṛaqen.
37Po jo, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė nemažai žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti.
38Ihi tura a wen-d-iniɣ : ur ceɣlet ara d yemdanen-agi, anfet-asen ad ṛuḥen. Ma yella aselmed-agi-nsen yekka-d s ɣuṛ-sen, ur yețdumu ara ;
38Todėl dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis sumanymas ir ši veikla iš žmonių,jie žlugs savaime,
39ma yella s ɣuṛ Sidi Ṛebbi i d-ikka, ur tețțizmirem ara a t-tekksem ! Ḥadret iman-nwen ihi, neɣ m'ulac aț-țuɣalem d iɛdawen n Sidi Ṛebbi !
39o jeigu tai iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Žiūrėkite, kad nepasirodytumėte kovojantys prieš Dievą!” Jie paklausė jo patarimo.
40Mi mcawaṛen, uɣen ṛṛay-is. Uɣalen skecmen ṛṛusul-nni, fkan lameṛ a ten-wwten s iɛekkzan, rnan gullen deg-sen ur țțuɣalen ara ad mmeslayen s yisem-agi n Ɛisa, dɣa serrḥen-asen.
40Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido.
41Mi d-ffɣen ṛṛusul seg unejmaɛ n ccṛeɛ, feṛḥen imi țwaḥesben d wid yuklalen ad țewten, ad țwaregmen ɣef ddemma n yisem n Sidna Ɛisa.
41O tie ėjo iš sinedriono džiaugdamiesi, kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą.
42Dɣa kull ass sselmaden țbecciṛen di lǧameɛ iqedsen akk-d ixxamen, lexbaṛ n lxiṛ yeɛnan Ɛisa Lmasiḥ.
42Kiekvieną dieną šventykloje ir po namus jie nesiliovė mokyti bei skelbti Jėzų Kristumi.