1Lmuqeddem ameqqran isteqsa Stifan yenna-yas : Ț-țideț wayen akka i d-nnan ?
1Vyriausiasis kunigas paklausė: “Ar tikrai taip yra?”
2Stifan yerra-yas : Ay atmaten, ay imɣaṛen n wat Isṛail, ḥesset-iyi-d ! Sidi Ṛebbi di lɛaḍima-s tameqqrant, yesbeggen-ed iman-is i jeddi-tneɣ Sidna Ibṛahim, mi gella di tmurt n Mizubuṭamya uqbel ad yezdeɣ di temdint n Haran.
2O Steponas prabilo: “Vyrai broliai ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną,
3Yenna-yas : Ffeɣ si tmurt-ik, si tmurt n imawlan-ik, tṛuḥeḍ ɣer tmurt ara k-d-ssekneɣ.
3ir pasakė jam: ‘Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu’.
4Iffeɣ ihi si tmurt n iqaldiyen, iṛuḥ ad izdeɣ di temdint n Haran. Mi gemmut baba-s, Sidi Ṛebbi yewwi-t-id ɣer tmurt-agi i deg tzedɣem tura.
4Tada jis paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, Dievas atvedė jį į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate.
5Sidi Ṛebbi ur s-yefki ara di tmurt-agi ula d azal n terdast i deg ara yesres aḍar-is ; meɛna iwɛed-as a s-yefk tamurt-agi i nețța d dderya n dderya-s ɣas akken imiren mazal ur yesɛi ara dderya, Sidi Ṛebbi yenna-yas :
5Bet čia jam nedavė paveldėti nė pėdos žemės, tik pažadėjo ją atiduoti jo ir jo palikuonių nuosavybėn, nors jis dar buvo bevaikis.
6Dderya n dderya-k aț-țezdeɣ deg yiwet n tmurt tabeṛṛanit, dinna a ten-erren d aklan, ad sɛeddin fell-asen lḥif azal n ṛebɛa meyya iseggasen.
6Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti ir skriaudžiami.
7Lameɛna Sidi Ṛebbi yenna-d : Ad uɣalen a d-ffɣen si tmurt-nni, ad iyi-ɛebden deg wemkan-agi ; ma d lǧens-nni i ten-yerran d aklan, d nekk ara ten-iḥasben.
7‘Tačiau,tarė Dievas,Aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie išeis ir tarnaus man šitoje vietoje’.
8Dɣa Sidi Ṛebbi yefka-d i Sidna Ibṛahim leɛqed yeɛnan ṭṭhaṛa. S wakka, mi d-yesɛa mmi-s Isḥaq, Sidna Ibṛahim iṭeḥheṛ-as deg wass wis tmanya n tlalit-is. Isḥaq daɣen yexdem akken i mmi-s yeɛqub ; ula d Yeɛqub iṭeḥheṛ i tnac-nni warraw-is yellan d lejdud-nneɣ.
8Ir tuomet Jis davė jam apipjaustymo sandorą. Tada Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. Izaokui gimė Jokūbas, o Jokūbui gimė dvylika patriarchų.
9Ihi arraw-agi n yeɛqub usmen ɣef gma-tsen Yusef, kkren zenzen-t ɣer tmurt n Maṣer anda yuɣal d akli.
9Šie patriarchai iš pavydo pardavė Juozapą į Egiptą. Bet Dievas buvo su juo,
10Lameɛna Sidi Ṛebbi yella yid-es, ițsellik-it si tegnatin n ccedda ; issers-ed fell-as ṛṛeḥma yerna-yas-d leɛqel s wayes ara yeɛziz ɣer Ferɛun agellid n tmurt n Maṣeṛ. Ferɛun isbedd-it d lḥakem ɣef tmurt-is akk-d wexxam-is meṛṛa.
10išgelbėjo Juozapą iš visų jo vargų ir suteikė jam malonės bei išminties Egipto karaliausfaraono akivaizdoje. Tas jį paskyrė Egipto ir visų savo namų valdytoju.
11Yeɣli-d laẓ ɣef tmurt n Maṣeṛ akk ț-țmurt n Kenɛan, d lweqt n cedda tameqqrant ; lejdud-nneɣ ur ufin ara ayen ara ččen.
11Tuomet visą Egipto žemę ir Kanaaną ištiko badas bei didis vargas, ir mūsų tėvai negalėjo rasti sau maisto.
12Mi gesla Yeɛqub belli llan yirden di tmurt n Maṣer, iceggeɛ ɣer dinna tikkelt tamezwarut, arraw-is yellan d lejdud-nneɣ.
12Išgirdęs, kad Egipte yra javų, Jokūbas išsiuntė ten mūsų tėvus pirmą kartą,
13Mi uɣalen tikkelt tis snat, Yusef isbeggen-ed iman-is ɣer watmaten-is, ɛeqlen-t d nețța. Yuɣal Ferɛun yeẓra laṣel n Yusef ansi-t.
13o antrą kartą Juozapas leidosi savo brolių atpažįstamas, ir faraonas sužinojo apie Juozapo giminę.
14Yusef iceggeɛ a d-awin baba-s Yeɛqub akk-d wat wexxam-is meṛṛa i gellan di xemsa usebɛin yid-sen.
14Tada Juozapas pasiuntė pakviesti savo tėvo Jokūbo ir visų giminaičiųseptyniasdešimt penkių sielų.
15Yeɛqub iṣubb ɣer tmurt n Maṣer ikemmel dinna ussan-is armi yemmut, am nețța am lejdud-nneɣ.
15Šitaip Jokūbas iškeliavo į Egiptą. Ten mirė jis ir mūsų tėvai.
16Wwin-d iɣsan-nsen ɣer taddart n Sicem, meḍlen-ten deg uẓekka i guɣ Sidna Ibṛahim s yedrimen ɣef warraw n Hamur n taddart n Sicem.
16Juos pargabeno į Sichemą ir palaidojo kape, kurį Abraomas už pinigus buvo nupirkęs iš sichemiečio Emoro sūnų.
17Mi d-yewweḍ lweqt i deg ara yedṛu wayen i gewɛed Sidi Ṛebbi i Sidna Ibṛahim s limin, agdud-nneɣ yufa-t-id lḥal innerna s waṭas di tmurt n Maṣer ;
17Artėjant metui pažado, dėl kurio Dievas buvo prisiekęs Abraomui, tauta išaugo ir išsiplėtė Egipte,
18imiren ikker-ed ugellid nniḍen ur nessin ara Yusef.
18kol pakilo kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.
19Agellid-nni iḥqeṛ lɣaci-nneɣ, yețqehhiṛ lejdud nneɣ, yeṣṣaweḍ armi i gefka lameṛ ad ǧǧen arraw-nsen i cceṛ akken kan ara d-lalen, iwakken ur țidiren ara.
19Jis klastingai elgėsi su mūsų gimine, versdamas mūsų tėvus išmesti savo kūdikius, kad jie neliktų gyvi.
20Di lweqt-nni i d-ilul Sidna Musa ; icbeḥ yerna eɛziz ɣer Sidi Ṛebbi. Yețțuṛebba deg wexxam n imawlan-is tlata wagguren s tuffra ;
20Tuo metu gimė Mozė, kuris buvo mielas Dievui. Tris mėnesius jis buvo maitinamas savo tėvo namuose,
21uɣalen rran-t zdaxel n tqecwalt, serrḥen-as deg wasif ; d yelli-s n Ferɛun i t-id-ijemɛen, tṛebba-t-id am mmi-s.
21o kai buvo išmestas, jį pasiėmė faraono duktė ir augino kaip savo pačios sūnų.
22Ikker-ed ger imaṣriyen, yelmed akk tamusni-nsen ifazen. Yuɣal d argaz amusnaw, izewṛen ama deg yimeslayen ama di lecɣal.
22Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais.
23Mi geṣṣaweḍ ṛebɛin iseggasen di leɛmeṛ-is, yemmekta-d atmaten-is at Isṛail, iṛuḥ ad iẓer acu n lḥala i deg țɛicin.
23Kai jam sukako keturiasdešimt metų, jo širdyje kilo troškimas aplankyti savo brolius, Izraelio vaikus.
24Yiwen wass iwala s wallen-is yiwen umaṣri ikkat yiwen seg wat Isṛail ; ikker a t-iḥudd, yerra-as-d țțar ; yewwet amaṣri-nni, yenɣa-t.
24Pamatęs vieną iš jų skriaudžiamą, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį.
25Yenwa ad fehmen watmaten-is belli s ufus-is ara ten-isellek Sidi Ṛebbi ; lameɛna nutni ur fhimen ara.
25Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas jo ranka suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato.
26Azekka-nni iwala sin yergazen n wat Isṛail țnaɣen wway gar-asen, iger iman-is, yeɛṛed a ten-ifru, yenna-yasen : Eɛni mačči d atmaten i tellam ? Acimi i tețțnaɣem wway gar-awen ?
26Kitą dieną jis priėjo prie besimušančių tautiečių ir mėgino juos sutaikinti, sakydamas: ‘Vyrai, jūs esate broliai! Kodėl skriaudžiate vienas kitą?’
27Lameɛna win akken iḍelmen wayeḍ idemmer Musa yenna-yas : Anwa i k-yerran d aqeṛṛuy neɣ d lḥakem fell-aɣ ?
27Bet tasai, kuris skriaudė artimą, atstūmė jį, sakydamas: ‘Kas tave paskyrė mūsų valdovu ir teisėju?
28Eɛni tebɣiḍ a yi-tenɣeḍ akken tenɣiḍ iḍelli amaṣri-nni ?
28Gal nori ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?’
29Ɣef ddemma n yimeslayen-agi Sidna Musa yerwel, iṛuḥ ad izdeɣ di tmurt n Madyan. Dinna i gesɛa sin n warrac.
29Tai išgirdęs, Mozė pabėgo ir buvo ateivis Madiano krašte, kur jam gimė du sūnūs.
30Mi ɛeddan ṛebɛin n iseggasen, idheṛ-as-ed yiwen n lmelk deg yiwen uḥeǧǧaǧu n tmes iceɛlen deg inijel, mi gella deg unezṛuf n wedrar n Sinay.
30Po keturiasdešimties metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose.
31Sidna Musa yewhem deg wayen yețwali ; akken kan iqeṛṛeb ɣuṛ-es, Sidi Ṛebbi yessawel-as-d seg uḥeǧǧaǧu-nni n tmes, yenna-yas-d :
31Tai pamatęs, Mozė labai nusistebėjo reginiu. Kai jis artinosi, norėdamas geriau įsižiūrėti, jam pasigirdo Viešpaties balsas:
32D nekk i d Illu n lejdud-ik, d Illu n Ibṛahim, n Isḥaq akk-d Yeɛqub. Sidna Musa yeqqim ițergigi, yuggad ad yerfed ula d allen-is.
32‘Aš esu tavo tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’. Tada Mozė ėmė drebėti ir nebedrįso toliau žiūrėti.
33Sidi Ṛebbi yenna-yas : Kkes arkasen seg iḍaṛṛen-ik axaṭer amkan-agi anda tbeddeḍ d amkan iqedsen.
33O Viešpats jam tarė: ‘Nusiauk apavą nuo kojų, nes ta vieta, kur tu stovi, yra šventa žemė.
34Walaɣ lbaṭel ideṛṛun d wegdud-iw di tmurt n Maṣer ; sliɣ-ed i unazeɛ-nsen ; ṣubbeɣ-d iwakken a ten-sellkeɣ. Ṛuḥ tura a k-ceggɛeɣ ɣer tmurt n Maṣeṛ.
34Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte, išgirdau jos dejones ir nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čia, Aš pasiųsiu tave į Egiptą’.
35Musa-nni i nekṛen m'akken i s-nnan : Anwa i k-yerran d amdebbar neɣ d lḥakem ? D nețța i d-iceggeɛ Sidi Ṛebbi d aqeṛṛuy, d amcafeɛ n wegdud ; s lemɛawna n lmelk i s-d-idehṛen deg udarnu ireqqen.
35Tą Mozę, kurio jie atsižadėjo, sakydami: ‘Kas tave paskyrė valdovu ir teisėju?’, Dievas pasiuntė kaip vadovą ir gelbėtoją ranka angelo, kuris pasirodė jam erškėčių krūme.
36D nețța i ten-id-issufɣen si tmurt n Maṣer. Yexdem aṭas n lbeṛhanat d leɛǧayeb di tmurt-nni, di lebḥeṛ azeggaɣ, deg unezṛuf n Sinay, anda akken qqimen ṛebɛin iseggasen.
36Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus Egipto žemėje, prie Raudonosios jūros ir per keturiasdešimt metų dykumoje.
37D nețța daɣen i gennan i wat Isṛail : Sidi Ṛebbi a wen-d-yefk si ger watmaten-nwen yiwen n nnbi am nekk.
37Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: ‘Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane’.
38Asm'akken i gennejmaɛ wegdud deg unezṛuf, d nețța iwumi d yemmeslay lmelk-nni deg wedrar n Sinay, d nețța iwumi d-yefka Sidi Ṛebbi awal n tudert iwakken a ɣ-t-id issiweḍ.
38Tai jis susirinkimo dieną dykumoje tarpininkavo tarp angelo, kalbėjusio jam Sinajaus kalne, ir mūsų tėvų. Ten jis gavo mums skirtuosius gyvenimo žodžius.
39Lameɛna lejdud-nneɣ ugin a s-aɣen awal ; ur t-qbilen ara axaṭer deg ulawen-nsen bɣan ad uɣalen ɣer tmurt n Maṣer.
39Jam mūsų tėvai nenorėjo paklusti, atstūmė jį ir savo širdis nukreipė į Egiptą.
40Nnan i Haṛun gma-s n Sidna Musa : Xdem-aɣ-d iṛebbiten am wid n imaṣriyen, ara nezzwer zdat-nneɣ, axaṭer Musa-agi i ɣ-d-yessufɣen si tmurt n Maṣeṛ, ur neẓri ara d acu i gedṛan yid-es.
40Jie tarė Aaronui: ‘Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, kuris išvedė mus iš Egipto žemės’.
41Dɣa deg ussan-nni, jemɛen-d ddheb, ssefsin-t xedmen yis yiwen ugenduz. Imiren zlan-as asfel, xedmen-as tameɣṛa, feṛḥen s wayen xedmen yifassen-nsen.
41Taip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, atnašavo stabui auką ir džiaugėsi savo rankų darbu.
42Sidi Ṛebbi yeṭṭaxeṛ fell-asen, yeǧǧa-ten ad ɛebden itran n yigenni , d ayen i guran di tektabt n lenbiya : Ay agdud n wat Isṛail, eɛni i nekk iwumi d-tefkam lewɛadi d iseflawen, di ṛebɛin iseggasen-nni i tesɛeddam deg unezṛuf ?
42Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko juos garbinti dangaus kariauną, kaip parašyta pranašų knygoje: ‘Ar jūs, Izraelio namai, man atnešėte aukų bei atnašų, keturiasdešimt metų būdami dykumoje?
43Xaṭi meɛna tbubbem aqiḍun n Mulux akk-d itri n Rufan i tḥesbem d iṛebbiten-nwen ;+ lmeṣnuɛat nni i txedmem iwakken a ten-tɛebdem ! Daymi ara kkun-nfuɣ ɣer lebɛid, akkin i temdint n Babilun !
43Jūs pasiėmėte Molocho palapinę ir dievo Refano žvaigždęstabus, kuriuos pasidirbote garbinti. Todėl ištremsiu jus anapus Babilono’.
44Deg unezṛuf, lejdud-nneɣ sɛan aqiḍun i deg yella leɛqed n Sidi Ṛebbi ; aqiḍun-nni ițwaxedmen akken i s-t-id-yemla Sidi Ṛebbi i Sidna Musa mi s-d-yenna : Xdem-it am akken i t-twalaḍ di lemtel i k-d-ssekneɣ.
44Mūsų tėvai dykumoje turėjo Liudijimo palapinę, kaip įsakė Tas, kuris kalbėjo Mozei, kad padarytų ją pagal regėtą jos vaizdą.
45Mi d-yewweḍ uqiḍun-nni ɣer ifassen n lejdud-nneɣ , wwin-t-id yid-sen mi i ten-issekcem Yacuɛa ɣer tmurt-nni i sen-yewɛed Sidi Ṛebbi , mi ssufɣen imezdaɣ-is s tezmert n Sidi Ṛebbi. Aqiḍun-nni yeqqim dinna armi d zzman n Sidna Dawed.
45Mūsų tėvai su Jozue pasiėmė ją ir atsigabeno į žemes pagonių, kuriuos Dievas išvijo nuo mūsų tėvų akių. Taip pasiliko iki Dovydo dienų.
46Sidna Dawed eɛzizen ɣer Sidi Ṛebbi, yedɛa ɣuṛ-es yenna : A Sidi Ṛebbi ! A Yillu n jeddi-tneɣ Yeɛqub ! Eǧǧ-iyi ad a k-bnuɣ lǧameɛ iqedsen ara yilin ț-țanezduɣt-ik !
46Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir meldė, kad rastų buveinę Jokūbo Dievui.
47Lameɛna d Sidna Sliman i s yebnan lǧameɛ-nni !
47Ir Saliamonas pastatė Jam namus.
48Ɣas akken Sidi Ṛebbi ɛlayen ur izeddeɣ ara deg ixxamen ițwabnan s ufus n wemdan, akken i d-yenna nnbi Iceɛya :
48Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose, kaip sako ir pranašas:
49Igenni d amkan n lḥekma-w, ma d lqaɛa ț-țaḥsiṛt i ɣef srusuɣ idaṛṛen-iw. Sidi Ṛebbi yenna-d : Acu n wexxam i tzemrem a yi-tebnum, neɣ anda-t wemkan i deg zemreɣ ad steɛfuɣ ?
49‘Dangusmano sostas, o žemėpakojis po mano kojomis. Kokius gi namus man statysite? klausia Viešpats,ar kokia mano poilsio vieta?
50Eɛni mačči d afus-iw i d-ixelqen kullec ?
50Argi ne mano ranka visa tai padarė?’
51A wid isbeddayen iɛenqiqen nsen ! Tesɣaṛayem ulawen-nwen, tqeflem imeẓẓuɣen-nwen, tețțeddum di nneqma i Ṛṛuḥ iqedsen am kunwi am lejdud-nwen !
51Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai.
52Anwa nnbi ur qhiṛen ara lejdud-nwen ? Nɣan wid akk ițbecciṛen si zik ɣef Uḥeqqi ara d-yasen ; tura d kunwi i t-ixedɛen yerna tenɣam-t.
52Kurio iš pranašų nepersekiojo jūsų tėvai? Jie užmušė iš anksto skelbusius Teisiojo atėjimą. Jo išdavėjais ir žudikais dabar esate jūs.
53Tewweḍ-ikkun-id ccariɛa n Sidi Ṛebbi s ufus n lmalayekkat, lameɛna kunwi tugim a s-taɣem awal !
53Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte”.
54Mi slan i yemslayen-agi, lmuqedmin iffeɣ-iten leɛqel, qeṛcen tuɣmas-nsen fell-as.
54Tie žodžiai jiems draskė širdį, ir jie griežė ant jo dantimis.
55Lameɛna Stifan yeččuṛen d Ṛṛuḥ iqedsen, yerfed allen-is ɣer igenni, iwala tamanegt n Sidi Ṛebbi akk-d Sidna Ɛisa ibedden ɣer uyeffus-is.
55O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje.
56Imiren iɛeggeḍ, yenna : Atan țwaliɣ igenwan ldin, țwaliɣ Mmi-s n bunadem ibedd ɣer tama tayeffust n Ṛebbi !
56Jis tarė: “Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje”.
57Qeflen imeẓẓuɣen-nsen, bdan țɛeggiḍen, ẓedmen fell-as akken ma llan.
57Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį,
58Zzuɣṛen-t beṛṛa n temdint, ṛejmen-t s iblaḍen iwakken a t-nɣen. Inigan ǧǧan leḥwayeǧ-nsen ɣer yiwen ilemẓi isem-is Caɛul, iwakken a ten-iɛas.
58išsitempė už miesto ir užmėtė akmenimis. Liudytojai padėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus.
59M'akken i t-ṛeǧmen, Stifan ideɛɛu ɣer Sidi Ṛebbi yeqqaṛ : A Sidna Ɛisa, atan ṛṛuḥ-iw ger ifassen-ik !
59Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: “Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!”
60Imiren yeɣli ɣef tgecrar, iɛeggeḍ s lǧehd-is : A baba Ṛebbi ur ten-țḥasab ara ɣef ddnub-agi ! Akken kan i d-yenna imeslayen agi, iffeɣ-it ṛṛuḥ.
60Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: “Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!” Ir, tai ištaręs, užmigo.