¹Lmuqeddem ameqqran isteqsa Stifan yenna-yas : Ț-țideț wayen akka i d-nnan ?

¹Vyriausiasis kunigas paklausė: “Ar tikrai taip yra?”

²Stifan yerra-yas : Ay atmaten, ay imɣaṛen n wat Isṛail, ḥesset-iyi-d ! Sidi Ṛebbi di lɛaḍima-s tameqqrant, yesbeggen-ed iman-is i jeddi-tneɣ Sidna Ibṛahim, mi gella di tmurt n Mizubuṭamya uqbel ad yezdeɣ di temdint n Haran.

²O Steponas prabilo: “Vyrai broliai ir tėvai, paklausykite! Šlovės Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui Mesopotamijoje, kai jis dar nebuvo persikėlęs į Charaną,

³Yenna-yas : Ffeɣ si tmurt-ik, si tmurt n imawlan-ik, tṛuḥeḍ ɣer tmurt ara k-d-ssekneɣ.

³ir pasakė jam: ‘Išeik iš savo krašto, nuo savo giminių, ir keliauk į šalį, kurią tau parodysiu’.

⁴Iffeɣ ihi si tmurt n iqaldiyen, iṛuḥ ad izdeɣ di temdint n Haran. Mi gemmut baba-s, Sidi Ṛebbi yewwi-t-id ɣer tmurt-agi i deg tzedɣem tura.

⁴Tada jis paliko chaldėjų kraštą ir apsigyveno Charane. Iš ten, jo tėvui mirus, Dievas atvedė jį į šitą šalį, kurioje jūs dabar gyvenate.

⁵Sidi Ṛebbi ur s-yefki ara di tmurt-agi ula d azal n terdast i deg ara yesres aḍar-is ; meɛna iwɛed-as a s-yefk tamurt-agi i nețța d dderya n dderya-s ɣas akken imiren mazal ur yesɛi ara dderya, Sidi Ṛebbi yenna-yas :

⁵Bet čia jam nedavė paveldėti nė pėdos žemės, tik pažadėjo ją atiduoti jo ir jo palikuonių nuosavybėn, nors jis dar buvo bevaikis.

⁶Dderya n dderya-k aț-țezdeɣ deg yiwet n tmurt tabeṛṛanit, dinna a ten-erren d aklan, ad sɛeddin fell-asen lḥif azal n ṛebɛa meyya iseggasen.

⁶Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti ir skriaudžiami.

⁷Lameɛna Sidi Ṛebbi yenna-d : Ad uɣalen a d-ffɣen si tmurt-nni, ad iyi-ɛebden deg wemkan-agi ; ma d lǧens-nni i ten-yerran d aklan, d nekk ara ten-iḥasben.

⁷‘Tačiau,­tarė Dievas,­Aš nuteisiu tautą, kuriai jie vergaus; tada jie išeis ir tarnaus man šitoje vietoje’.

⁸Dɣa Sidi Ṛebbi yefka-d i Sidna Ibṛahim leɛqed yeɛnan ṭṭhaṛa. S wakka, mi d-yesɛa mmi-s Isḥaq, Sidna Ibṛahim iṭeḥheṛ-as deg wass wis tmanya n tlalit-is. Isḥaq daɣen yexdem akken i mmi-s yeɛqub ; ula d Yeɛqub iṭeḥheṛ i tnac-nni warraw-is yellan d lejdud-nneɣ.

⁸Ir tuomet Jis davė jam apipjaustymo sandorą. Tada Abraomui gimė Izaokas, kurį jis apipjaustė aštuntąją dieną. Izaokui gimė Jokūbas, o Jokūbui gimė dvylika patriarchų.

⁹Ihi arraw-agi n yeɛqub usmen ɣef gma-tsen Yusef, kkren zenzen-t ɣer tmurt n Maṣer anda yuɣal d akli.

⁹Šie patriarchai iš pavydo pardavė Juozapą į Egiptą. Bet Dievas buvo su juo,

¹⁰Lameɛna Sidi Ṛebbi yella yid-es, ițsellik-it si tegnatin n ccedda ; issers-ed fell-as ṛṛeḥma yerna-yas-d leɛqel s wayes ara yeɛziz ɣer Ferɛun agellid n tmurt n Maṣeṛ. Ferɛun isbedd-it d lḥakem ɣef tmurt-is akk-d wexxam-is meṛṛa.

¹⁰išgelbėjo Juozapą iš visų jo vargų ir suteikė jam malonės bei išminties Egipto karaliaus­faraono akivaizdoje. Tas jį paskyrė Egipto ir visų savo namų valdytoju.

¹¹Yeɣli-d laẓ ɣef tmurt n Maṣeṛ akk ț-țmurt n Kenɛan, d lweqt n cedda tameqqrant ; lejdud-nneɣ ur ufin ara ayen ara ččen.

¹¹Tuomet visą Egipto žemę ir Kanaaną ištiko badas bei didis vargas, ir mūsų tėvai negalėjo rasti sau maisto.

¹²Mi gesla Yeɛqub belli llan yirden di tmurt n Maṣer, iceggeɛ ɣer dinna tikkelt tamezwarut, arraw-is yellan d lejdud-nneɣ.

¹²Išgirdęs, kad Egipte yra javų, Jokūbas išsiuntė ten mūsų tėvus pirmą kartą,

¹³Mi uɣalen tikkelt tis snat, Yusef isbeggen-ed iman-is ɣer watmaten-is, ɛeqlen-t d nețța. Yuɣal Ferɛun yeẓra laṣel n Yusef ansi-t.

¹³o antrą kartą Juozapas leidosi savo brolių atpažįstamas, ir faraonas sužinojo apie Juozapo giminę.

¹⁴Yusef iceggeɛ a d-awin baba-s Yeɛqub akk-d wat wexxam-is meṛṛa i gellan di xemsa usebɛin yid-sen.

¹⁴Tada Juozapas pasiuntė pakviesti savo tėvo Jokūbo ir visų giminaičių­septyniasdešimt penkių sielų.

¹⁵Yeɛqub iṣubb ɣer tmurt n Maṣer ikemmel dinna ussan-is armi yemmut, am nețța am lejdud-nneɣ.

¹⁵Šitaip Jokūbas iškeliavo į Egiptą. Ten mirė jis ir mūsų tėvai.

¹⁶Wwin-d iɣsan-nsen ɣer taddart n Sicem, meḍlen-ten deg uẓekka i guɣ Sidna Ibṛahim s yedrimen ɣef warraw n Hamur n taddart n Sicem.

¹⁶Juos pargabeno į Sichemą ir palaidojo kape, kurį Abraomas už pinigus buvo nupirkęs iš sichemiečio Emoro sūnų.

¹⁷Mi d-yewweḍ lweqt i deg ara yedṛu wayen i gewɛed Sidi Ṛebbi i Sidna Ibṛahim s limin, agdud-nneɣ yufa-t-id lḥal innerna s waṭas di tmurt n Maṣer ;

¹⁷Artėjant metui pažado, dėl kurio Dievas buvo prisiekęs Abraomui, tauta išaugo ir išsiplėtė Egipte,

¹⁸imiren ikker-ed ugellid nniḍen ur nessin ara Yusef.

¹⁸kol pakilo kitas karalius, kuris nieko nežinojo apie Juozapą.

¹⁹Agellid-nni iḥqeṛ lɣaci-nneɣ, yețqehhiṛ lejdud nneɣ, yeṣṣaweḍ armi i gefka lameṛ ad ǧǧen arraw-nsen i cceṛ akken kan ara d-lalen, iwakken ur țidiren ara.

¹⁹Jis klastingai elgėsi su mūsų gimine, versdamas mūsų tėvus išmesti savo kūdikius, kad jie neliktų gyvi.

²⁰Di lweqt-nni i d-ilul Sidna Musa ; icbeḥ yerna eɛziz ɣer Sidi Ṛebbi. Yețțuṛebba deg wexxam n imawlan-is tlata wagguren s tuffra ;

²⁰Tuo metu gimė Mozė, kuris buvo mielas Dievui. Tris mėnesius jis buvo maitinamas savo tėvo namuose,

²¹uɣalen rran-t zdaxel n tqecwalt, serrḥen-as deg wasif ; d yelli-s n Ferɛun i t-id-ijemɛen, tṛebba-t-id am mmi-s.

²¹o kai buvo išmestas, jį pasiėmė faraono duktė ir augino kaip savo pačios sūnų.

²²Ikker-ed ger imaṣriyen, yelmed akk tamusni-nsen ifazen. Yuɣal d argaz amusnaw, izewṛen ama deg yimeslayen ama di lecɣal.

²²Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais.

²³Mi geṣṣaweḍ ṛebɛin iseggasen di leɛmeṛ-is, yemmekta-d atmaten-is at Isṛail, iṛuḥ ad iẓer acu n lḥala i deg țɛicin.

²³Kai jam sukako keturiasdešimt metų, jo širdyje kilo troškimas aplankyti savo brolius, Izraelio vaikus.

²⁴Yiwen wass iwala s wallen-is yiwen umaṣri ikkat yiwen seg wat Isṛail ; ikker a t-iḥudd, yerra-as-d țțar ; yewwet amaṣri-nni, yenɣa-t.

²⁴Pamatęs vieną iš jų skriaudžiamą, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį.

²⁵Yenwa ad fehmen watmaten-is belli s ufus-is ara ten-isellek Sidi Ṛebbi ; lameɛna nutni ur fhimen ara.

²⁵Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas jo ranka suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato.

²⁶Azekka-nni iwala sin yergazen n wat Isṛail țnaɣen wway gar-asen, iger iman-is, yeɛṛed a ten-ifru, yenna-yasen : Eɛni mačči d atmaten i tellam ? Acimi i tețțnaɣem wway gar-awen ?

²⁶Kitą dieną jis priėjo prie besimušančių tautiečių ir mėgino juos sutaikinti, sakydamas: ‘Vyrai, jūs esate broliai! Kodėl skriaudžiate vienas kitą?’

²⁷Lameɛna win akken iḍelmen wayeḍ idemmer Musa yenna-yas : Anwa i k-yerran d aqeṛṛuy neɣ d lḥakem fell-aɣ ?

²⁷Bet tasai, kuris skriaudė artimą, atstūmė jį, sakydamas: ‘Kas tave paskyrė mūsų valdovu ir teisėju?

²⁸Eɛni tebɣiḍ a yi-tenɣeḍ akken tenɣiḍ iḍelli amaṣri-nni ?

²⁸Gal nori ir mane nužudyti, kaip vakar nužudei egiptietį?’

²⁹Ɣef ddemma n yimeslayen-agi Sidna Musa yerwel, iṛuḥ ad izdeɣ di tmurt n Madyan. Dinna i gesɛa sin n warrac.

²⁹Tai išgirdęs, Mozė pabėgo ir buvo ateivis Madiano krašte, kur jam gimė du sūnūs.

³⁰Mi ɛeddan ṛebɛin n iseggasen, idheṛ-as-ed yiwen n lmelk deg yiwen uḥeǧǧaǧu n tmes iceɛlen deg inijel, mi gella deg unezṛuf n wedrar n Sinay.

³⁰Po keturiasdešimties metų Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčių krūmo liepsnose.

³¹Sidna Musa yewhem deg wayen yețwali ; akken kan iqeṛṛeb ɣuṛ-es, Sidi Ṛebbi yessawel-as-d seg uḥeǧǧaǧu-nni n tmes, yenna-yas-d :

³¹Tai pamatęs, Mozė labai nusistebėjo reginiu. Kai jis artinosi, norėdamas geriau įsižiūrėti, jam pasigirdo Viešpaties balsas:

³²D nekk i d Illu n lejdud-ik, d Illu n Ibṛahim, n Isḥaq akk-d Yeɛqub. Sidna Musa yeqqim ițergigi, yuggad ad yerfed ula d allen-is.

³²‘Aš esu tavo tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas’. Tada Mozė ėmė drebėti ir nebedrįso toliau žiūrėti.

³³Sidi Ṛebbi yenna-yas : Kkes arkasen seg iḍaṛṛen-ik axaṭer amkan-agi anda tbeddeḍ d amkan iqedsen.

³³O Viešpats jam tarė: ‘Nusiauk apavą nuo kojų, nes ta vieta, kur tu stovi, yra šventa žemė.

³⁴Walaɣ lbaṭel ideṛṛun d wegdud-iw di tmurt n Maṣer ; sliɣ-ed i unazeɛ-nsen ; ṣubbeɣ-d iwakken a ten-sellkeɣ. Ṛuḥ tura a k-ceggɛeɣ ɣer tmurt n Maṣeṛ.

³⁴Aš regėte regėjau savo tautos priespaudą Egipte, išgirdau jos dejones ir nužengiau jos išvaduoti. Tad ateik čia, Aš pasiųsiu tave į Egiptą’.

³⁵Musa-nni i nekṛen m'akken i s-nnan : Anwa i k-yerran d amdebbar neɣ d lḥakem ? D nețța i d-iceggeɛ Sidi Ṛebbi d aqeṛṛuy, d amcafeɛ n wegdud ; s lemɛawna n lmelk i s-d-idehṛen deg udarnu ireqqen.

³⁵Tą Mozę, kurio jie atsižadėjo, sakydami: ‘Kas tave paskyrė valdovu ir teisėju?’, Dievas pasiuntė kaip vadovą ir gelbėtoją ranka angelo, kuris pasirodė jam erškėčių krūme.

³⁶D nețța i ten-id-issufɣen si tmurt n Maṣer. Yexdem aṭas n lbeṛhanat d leɛǧayeb di tmurt-nni, di lebḥeṛ azeggaɣ, deg unezṛuf n Sinay, anda akken qqimen ṛebɛin iseggasen.

³⁶Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus Egipto žemėje, prie Raudonosios jūros ir per keturiasdešimt metų dykumoje.

³⁷D nețța daɣen i gennan i wat Isṛail : Sidi Ṛebbi a wen-d-yefk si ger watmaten-nwen yiwen n nnbi am nekk.

³⁷Tai šis Mozė pasakė Izraelio vaikams: ‘Dievas pažadins jums iš jūsų brolių Pranašą, panašiai kaip mane’.

³⁸Asm'akken i gennejmaɛ wegdud deg unezṛuf, d nețța iwumi d yemmeslay lmelk-nni deg wedrar n Sinay, d nețța iwumi d-yefka Sidi Ṛebbi awal n tudert iwakken a ɣ-t-id issiweḍ.

³⁸Tai jis susirinkimo dieną dykumoje tarpininkavo tarp angelo, kalbėjusio jam Sinajaus kalne, ir mūsų tėvų. Ten jis gavo mums skirtuosius gyvenimo žodžius.

³⁹Lameɛna lejdud-nneɣ ugin a s-aɣen awal ; ur t-qbilen ara axaṭer deg ulawen-nsen bɣan ad uɣalen ɣer tmurt n Maṣer.

³⁹Jam mūsų tėvai nenorėjo paklusti, atstūmė jį ir savo širdis nukreipė į Egiptą.

⁴⁰Nnan i Haṛun gma-s n Sidna Musa : Xdem-aɣ-d iṛebbiten am wid n imaṣriyen, ara nezzwer zdat-nneɣ, axaṭer Musa-agi i ɣ-d-yessufɣen si tmurt n Maṣeṛ, ur neẓri ara d acu i gedṛan yid-es.

⁴⁰Jie tarė Aaronui: ‘Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, kuris išvedė mus iš Egipto žemės’.

⁴¹Dɣa deg ussan-nni, jemɛen-d ddheb, ssefsin-t xedmen yis yiwen ugenduz. Imiren zlan-as asfel, xedmen-as tameɣṛa, feṛḥen s wayen xedmen yifassen-nsen.

⁴¹Taip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, atnašavo stabui auką ir džiaugėsi savo rankų darbu.

⁴²Sidi Ṛebbi yeṭṭaxeṛ fell-asen, yeǧǧa-ten ad ɛebden itran n yigenni , d ayen i guran di tektabt n lenbiya : Ay agdud n wat Isṛail, eɛni i nekk iwumi d-tefkam lewɛadi d iseflawen, di ṛebɛin iseggasen-nni i tesɛeddam deg unezṛuf ?

⁴²Tada Dievas nusigręžė nuo jų ir paliko juos garbinti dangaus kariauną, kaip parašyta pranašų knygoje: ‘Ar jūs, Izraelio namai, man atnešėte aukų bei atnašų, keturiasdešimt metų būdami dykumoje?

⁴³Xaṭi meɛna tbubbem aqiḍun n Mulux akk-d itri n Rufan i tḥesbem d iṛebbiten-nwen ;+ lmeṣnuɛat nni i txedmem iwakken a ten-tɛebdem ! Daymi ara kkun-nfuɣ ɣer lebɛid, akkin i temdint n Babilun !

⁴³Jūs pasiėmėte Molocho palapinę ir dievo Refano žvaigždę­stabus, kuriuos pasidirbote garbinti. Todėl ištremsiu jus anapus Babilono’.

⁴⁴Deg unezṛuf, lejdud-nneɣ sɛan aqiḍun i deg yella leɛqed n Sidi Ṛebbi ; aqiḍun-nni ițwaxedmen akken i s-t-id-yemla Sidi Ṛebbi i Sidna Musa mi s-d-yenna : Xdem-it am akken i t-twalaḍ di lemtel i k-d-ssekneɣ.

⁴⁴Mūsų tėvai dykumoje turėjo Liudijimo palapinę, kaip įsakė Tas, kuris kalbėjo Mozei, kad padarytų ją pagal regėtą jos vaizdą.

⁴⁵Mi d-yewweḍ uqiḍun-nni ɣer ifassen n lejdud-nneɣ , wwin-t-id yid-sen mi i ten-issekcem Yacuɛa ɣer tmurt-nni i sen-yewɛed Sidi Ṛebbi , mi ssufɣen imezdaɣ-is s tezmert n Sidi Ṛebbi. Aqiḍun-nni yeqqim dinna armi d zzman n Sidna Dawed.

⁴⁵Mūsų tėvai su Jozue pasiėmė ją ir atsigabeno į žemes pagonių, kuriuos Dievas išvijo nuo mūsų tėvų akių. Taip pasiliko iki Dovydo dienų.

⁴⁶Sidna Dawed eɛzizen ɣer Sidi Ṛebbi, yedɛa ɣuṛ-es yenna : A Sidi Ṛebbi ! A Yillu n jeddi-tneɣ Yeɛqub ! Eǧǧ-iyi ad a k-bnuɣ lǧameɛ iqedsen ara yilin ț-țanezduɣt-ik !

⁴⁶Šis susilaukė Dievo akyse malonės ir meldė, kad rastų buveinę Jokūbo Dievui.

⁴⁷Lameɛna d Sidna Sliman i s yebnan lǧameɛ-nni !

⁴⁷Ir Saliamonas pastatė Jam namus.

⁴⁸Ɣas akken Sidi Ṛebbi ɛlayen ur izeddeɣ ara deg ixxamen ițwabnan s ufus n wemdan, akken i d-yenna nnbi Iceɛya :

⁴⁸Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose, kaip sako ir pranašas:

⁴⁹Igenni d amkan n lḥekma-w, ma d lqaɛa ț-țaḥsiṛt i ɣef srusuɣ idaṛṛen-iw. Sidi Ṛebbi yenna-d : Acu n wexxam i tzemrem a yi-tebnum, neɣ anda-t wemkan i deg zemreɣ ad steɛfuɣ ?

⁴⁹‘Dangus­mano sostas, o žemė­pakojis po mano kojomis. Kokius gi namus man statysite?­ klausia Viešpats,­ar kokia mano poilsio vieta?

⁵⁰Eɛni mačči d afus-iw i d-ixelqen kullec ?

⁵⁰Argi ne mano ranka visa tai padarė?’

⁵¹A wid isbeddayen iɛenqiqen nsen ! Tesɣaṛayem ulawen-nwen, tqeflem imeẓẓuɣen-nwen, tețțeddum di nneqma i Ṛṛuḥ iqedsen am kunwi am lejdud-nwen !

⁵¹Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai.

⁵²Anwa nnbi ur qhiṛen ara lejdud-nwen ? Nɣan wid akk ițbecciṛen si zik ɣef Uḥeqqi ara d-yasen ; tura d kunwi i t-ixedɛen yerna tenɣam-t.

⁵²Kurio iš pranašų nepersekiojo jūsų tėvai? Jie užmušė iš anksto skelbusius Teisiojo atėjimą. Jo išdavėjais ir žudikais dabar esate jūs.

⁵³Tewweḍ-ikkun-id ccariɛa n Sidi Ṛebbi s ufus n lmalayekkat, lameɛna kunwi tugim a s-taɣem awal !

⁵³Jūs, kurie gavote Įstatymą, paskelbtą per angelus, bet jo nesilaikėte”.

⁵⁴Mi slan i yemslayen-agi, lmuqedmin iffeɣ-iten leɛqel, qeṛcen tuɣmas-nsen fell-as.

⁵⁴Tie žodžiai jiems draskė širdį, ir jie griežė ant jo dantimis.

⁵⁵Lameɛna Stifan yeččuṛen d Ṛṛuḥ iqedsen, yerfed allen-is ɣer igenni, iwala tamanegt n Sidi Ṛebbi akk-d Sidna Ɛisa ibedden ɣer uyeffus-is.

⁵⁵O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje.

⁵⁶Imiren iɛeggeḍ, yenna : Atan țwaliɣ igenwan ldin, țwaliɣ Mmi-s n bunadem ibedd ɣer tama tayeffust n Ṛebbi !

⁵⁶Jis tarė: “Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje”.

⁵⁷Qeflen imeẓẓuɣen-nsen, bdan țɛeggiḍen, ẓedmen fell-as akken ma llan.

⁵⁷Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį,

⁵⁸Zzuɣṛen-t beṛṛa n temdint, ṛejmen-t s iblaḍen iwakken a t-nɣen. Inigan ǧǧan leḥwayeǧ-nsen ɣer yiwen ilemẓi isem-is Caɛul, iwakken a ten-iɛas.

⁵⁸išsitempė už miesto ir užmėtė akmenimis. Liudytojai padėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus.

⁵⁹M'akken i t-ṛeǧmen, Stifan ideɛɛu ɣer Sidi Ṛebbi yeqqaṛ : A Sidna Ɛisa, atan ṛṛuḥ-iw ger ifassen-ik !

⁵⁹Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: “Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!”

⁶⁰Imiren yeɣli ɣef tgecrar, iɛeggeḍ s lǧehd-is : A baba Ṛebbi ur ten-țḥasab ara ɣef ddnub-agi ! Akken kan i d-yenna imeslayen agi, iffeɣ-it ṛṛuḥ.

⁶⁰Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: “Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!” Ir, tai ištaręs, užmigo.