Kabyle: New Testament

Lithuanian

Galatians

4

1Atah wayen i bɣiɣ a t-id-iniɣ : qqaṛeɣ-awen skud win ara iweṛten mazal-it meẓẓi, ur yemxalaf ara nețța d win yellan d akli, ɣas akken d nețța ara yuɣalen d bab n kullec ;
1Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;
2lameɛna ilaq-as ad yaɣ awal i wid ițelhayen yid-es, iseddayen lecɣal-is, alamma yessaweḍ leɛmeṛ akken i d-iweṣṣa baba-s.
2jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.
3Akken daɣen ula d nukni asmi nella meẓẓiyit, nɛac seddaw leḥkum n leqwanen n ddunit,
3Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.
4meɛna asmi i d-yewweḍ lweqt i ɣ-iweɛɛed Sidi Ṛebbi, iceggeɛ-ed Mmi-s i d-ilulen si tmeṭṭut, iɛac seddaw leḥkum n ccariɛa,
4Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,
5iwakken a d-ifdu wid yellan seddaw leḥkum n ccariɛa, iwakken a nuɣal d arraw-is.
5kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
6Tura imi nuɣal d arraw n Sidi Ṛebbi, ifka-yaɣ-d ɣer wulawen-nneɣ Ṛṛuḥ n Mmi-s s wayes i nessawal i Ṛebbi : « Abba » ! Yeɛni : a Baba !
6O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve!”
7S wakka, ikkes fell-awen uzaglu n tkelwa, tuɣalem seg warraw-is ; ma tellam seg warraw-is, d kunwi ara iweṛten ayen i wen-iwɛed Sidi Ṛebbi s ṛṛeḥma-ines.
7Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.
8Zik-nni ur tessinem ara Ṛebbi yerna tețɛebbidem lemqamat d ssadaț deg umkan n Ṛebbi.
8Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.
9Lameɛna tura mi tessnem Ṛebbi, yerna nețța iḥseb ikkun d arraw-is, amek armi tebɣam aț-țuɣalem ɣer lɛaddat n zik ur nesɛi lmeɛna iwakken aț-țilim seddaw uzaglu-nsent ?
9Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!
10Tețțakem lqima i leɛyudat n kra wussan, kra wagguren, kra lewqat d kra yiseggasen !
10Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.
11Uggadeɣ ayen i nɛețțabeɣ akk fell-awen iṛuḥ baṭel.
11Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.
12Ay atmaten di leɛnaya-nwen, uɣalet am nekkini, imi ula d nekk lliɣ am kunwi. Ur iyi-texdimem acemma n diri.
12Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.
13Ur tecfim ara belli d lehlak i yi-ṭṭfen ɣuṛ-wen mi wen-beccṛeɣ lexbaṛ n lxiṛ ass amezwaru.
13Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.
14?as akken lehlak-iw yeɛfen, ur teɛyim deg-i, ur iyi-teḥqiṛem, lameɛna telham yis-i am akken d lmelk n Sidi Ṛebbi neɣ d Ɛisa Lmasiḥ s yiman-is i lliɣ.
14Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.
15Anda-t lfeṛḥ-nni-nwen n zik ? Acu i gedṛan yid-wen ? Zemreɣ ad cehdeɣ fell-awen belli, lemmer d ayen iwumi tzemrem a t-txedmem, tili tekksem-d allen-nwen iwakken a yi-tent-id-tefkem.
15Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.
16Eɛni uɣaleɣ awen tura d aɛdaw imi i wen-d qqaṛeɣ tideț ?
16Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?
17Imdanen-agi țbegginen-awen-d belli ḥemmlen-kkun, lameɛna nutni ččuṛen ț-țiḥila ; bɣan kan a kkun sbeɛden fell-i iwakken a ten-tettebɛem nutni.
17Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.
18Yelha ma ixeddem yiwen lxiṛ, mačči kan m'ara iliɣ gar-awen lameɛna di mkul lweqt.
18Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.
19Ay arraw-iw, aql-i nɛețțabeɣ tura daɣen ɣef ddemma-nwen am tmeṭṭut yeṭṭfen addud, alamma iban-ed Lmasiḥ deg-wen.
19Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!
20Acḥal mennaɣ ad iliɣ gar-awen di teswiɛt-agi i wakken a wen-d mmeslayeɣ akken nniḍen, axaṭer aql-iyi tḥeyyṛeɣ ɣef ddemma-nwen.
20Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.
21Init-iyi-d, kunwi yebɣan aț-țilim seddaw leḥkum n ccariɛa, eɛni ur teslim ara i wayen i d-teqqaṛ ccariɛa ?
21Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?
22Atah wayen i d-teqqaṛ : Sidna Ibṛahim yesɛa sin warraw-is, yiwen seg Haǧiṛa yellan ț-țaklit, wayeḍ seg Saṛa yellan ț-țaḥeṛṛit.
22Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.
23Lameɛna mmi-s n taklit-nni, ilul-ed s lebɣi n wemdan, ma d mmi-s n tḥeṛṛit-nni, ilul-ed ɣef ddemma n lemɛahda n Sidi Ṛebbi.
23Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios­pagal pažadą.
24Taqsiṭ-agi tesɛa lmeɛna nniḍen : snat n tilawin-agi țusemmant d sin leɛqud : yiwen n leɛqed d win n wedrar n Sinay i d-ițaǧǧan aklan, yeɛni : d Haǧiṛa.
24Tai pasakyta perkeltine prasme: jos­tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei,­tai Hagara.
25Haǧiṛa, d adrar n Sinay yellan di tmurt n waɛṛaben, tețmettil-ed tamdint n Lquds n tura, i gellan ț-țaklit s nețțat s warraw-is.
25Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.
26Lameɛna tamdint n Lquds yellan deg igenwan ț-țaḥeṛṛit, d nețțat i d yemma-tneɣ.
26Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,
27Axaṭer yura : Efṛeḥ kemm a tiɛiqeṛt ur nețțarew ara ! Ɛeggeḍ s lfeṛḥ kemm ur nessin lewjaɛ n tarrawt ! Axaṭer tameṭṭut yețwaḥeqṛen, aț-țes ɛu dderya akteṛ n tin yesɛan argaz-is .
27nes parašyta: “Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą”.
28Ma d kunwi ay atmaten, d arraw n lemɛahda i tellam am Isḥaq.
28Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.
29Zik-nni, win i d-ilulen s lebɣi n wemdan ițqehhiṛ win i d-ilulen s lebɣi n Ṛṛuḥ n Ṛebbi, akka i gella lḥal ar ass-a.
29Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.
30Lameɛna d acu yuran di tira iqedsen ? Enfu taklit d mmi-s ;axaṭer mmi-s n taklit ur ilaq ara ad iwṛet akk-d mmi-s n tmeṭṭut taḥeṛṛit .
30O ką gi sako Raštas?­“Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi”.
31Akka ay atmaten, ur nelli ara d arraw n taklit lameɛna d arraw n tmeṭṭut taḥeṛṛit.
31Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.