1Skud mazal nezmer a nekcem ɣer westeɛfu i ɣ-yewɛed Sidi Ṛebbi, ilaq a naggad ur aɣ-ițfat ara lḥal, iwakken yiwen deg-wen ur s-yeqqaṛ ḍelmeɣ, iɛedda lweqt ur zmireɣ ara ad kecmeɣ.
1Todėl, kol tebegalioja pažadas įeiti į Jo poilsį, bijokime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų pavėlavęs.
2Axaṭer lexbaṛ-agi n lxiṛ i ɣ-d ițțubeccṛen, d lexbaṛ-nni i d ițțubeccṛen i lejdud-nneɣ, lameɛna ur stenfɛen ara seg-s axaṭer mi s-slan ur t-qbilen ara.
2Mums, kaip ir jiems, buvo paskelbta Evangelija. Bet išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu.
3Ma d nukni i t-iqeblen a nekcem ɣer westeɛfu-yagi i ɣef d-yenna Sidi Ṛebbi : Deg wurrif i deg lliɣ, gulleɣ ur kcimen asteɛfu-inu . Sidi Ṛebbi yenna-d akka ɣas akken ifuk lecɣal-is seg wasmi i gexleq ddunit,
3O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: “Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį’ ”, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo.
4akken yura di tira iqedsen ɣef wass wis sebɛa : Sidi Ṛebbi yesteɛfa deg wass wis sebɛa seg wayen akk yexdem .
4Jis vienoje vietoje pasakė apie septintąją dieną: “Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų”.
5Yura daɣen : D lmuḥal ad kecmen ɣer westeɛfu-inu.
5Ir vėl anoje vietoje: “Jie neįeis į mano poilsį”.
6Imezwura i geslan i lexbaṛ-agi n lxiṛ ur kcimen ara ɣer westeɛfu yagi axaṭer ur t-qbilen ara, meɛna yella wamek ara kecmen wiyaḍ.
6Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo,
7Aṭas n leqṛun mbeɛd, Sidi Ṛebbi yemmeslay-ed ɣef wass nniḍen iwumi i gsemma « ass-a » mi d-yenna seg yimi n Sidna Dawed : ( am akken yura iwsawen ) Ass-a ma yella teslam i taɣect-is ur sɣaṛayet ara ulawen-nwen.
7Jis vėl nustato tam tikrą dieną, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis,“šiandien”,kaip ir buvo pasakyta: “Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių”.
8Lemmer nnbi Yacuɛa yessaweḍ lejdud-nneɣ ɣer wemkan n westeɛfu, tili Sidi Ṛebbi ur d-yețmeslay ara ɣef wass nniḍen n westeɛfu.
8Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną.
9Ar ass-a yeqqim-ed wass n westeɛfu i wegdud n Sidi Ṛebbi.
9Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai,
10Axaṭer win ara ikecmen deg westeɛfu n Sidi Ṛebbi ad isteɛfu daɣen si lecɣal-is am akken yesteɛfa nețța.
10nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų.
11A newwet ihi amek ara nekcem ɣer westeɛfu-agi, a nḥader akken ur iɣelli yiwen am wegdud n wat Isṛail iɛuṣan Sidi Ṛebbi deg unezṛuf.
11Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.
12Axaṭer awal n Sidi Ṛebbi d awal n tudert yesɛan tazmert, qeṭṭiɛ akteṛ n ujenwi yesɛan snat n leǧwahi qeṭṭiɛen, ikeččem armi d lqaɛ n teṛwiḥt d ṛṛuḥ, armi d ger lemfaṣel d wadif, yețbeggin-ed ixemmimen n wul d wayen yețḥussu wemdan.
12Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
13Ulac ayen yeffren zdat Sidi Ṛebbi deg wayen akk i d-ixleq, kullec iban-ed ɛinani zdat win ara ɣ-iḥasben.
13Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.
14Imi d Ɛisa Mmi-s n Ṛebbi i nesɛa d lmuqeddem ameqqran, nețța i gzemren i kullec, i gzegren igenwan ɣer Sidi Ṛebbi, ilaq-aɣ ihi a neḥrez ayen i nețbecciṛ ɣef liman-nneɣ.
14Taigi, turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės mūsų išpažinimo.
15Axaṭer lmuqeddem ameqqran i nesɛa mačči d win ur nezmir ara a d-yiḥnin fell-aneɣ m'ara ɣ-iwali necceḍ, imi nețța daɣen yețțujeṛṛeb deg wayen yellan, am nukni, meɛna ur yeɣli ara di ddnub.
15Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.
16A nețkel ihi, a nqeṛṛeb ɣer Sidi Ṛebbi anda tella ṛṛeḥma iwakken a naf ssmaḥ, a ɣ-iɛiwen di lweqt ilaqen.
16Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.