1Mi d-yenna imeslayen-agi, Sidna Ɛisa yerfed allen-is ɣer igenni, yenna : -- A Baba, yewweḍ-ed lweqt ! Sbeggen-ed tamanegt n Mmi-k iwakken ula d nețța a d-isbeggen tamanegt-ik !
1Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: “Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;
2Tefkiḍ-as tazmert ɣef yemdanen n ddunit meṛṛa akken ad yefk tudert n dayem i wid akk i s-d-tefkiḍ.
2nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.
3Tudert n dayem : d asm'ara issinen yemdanen belli d kečč i d Ṛebbi awḥid, Illu n tideț, ad issinen daɣen Ɛisa Lmasiḥ, win akken i d-tceggɛeḍ.
3Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.
4Sbeggneɣ-ed tamanegt-ik di ddunit mi kfiɣ ccɣel-nni i ɣef iyi-twekkleḍ.
4Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.
5Tura a Baba, ɛuzz-iyi s tmanegt-ik, tin akken i sɛiɣ asmi lliɣ ɣuṛ-ek uqbel a d-texleq ddunit !
5Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.
6Sbeggneɣ-d isem-ik i yemdanen akk i yi-d-tefkiḍ si ddunit. Llan d ayla-k, tuɣaleḍ tefkiḍ-iyi-ten-id ; nutni ḥerzen awal-ik.
6Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.
7Tura ẓran belli ayen akk i yi-d-tefkiḍ s ɣuṛ-ek i d-yekka ;
7Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.
8axaṭeṛ ṣṣawḍeɣ-asen-d awal-ik akken yella, yerna qeblen-t. ?ran ț-țideț s ɣuṛ-ek i d-kkiɣ yerna umnen d kečč i yi-d-iceggɛen.
8Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.
9Deɛɛuɣ ɣuṛ-ek fell-asen. Ur deɛɛuɣ ara ɣef yemdanen nniḍen lameɛna ɣef wid i yi-d-tefkiḍ, axaṭer nutni d ayla-k.
9Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!
10Ayen yellan d ayla-w inek, ayen yellan d ayla-k inu. Tamanegt-iw tețfeǧǧiǧ deg-sen.
10Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.
11Qṛib tura ad ffɣeɣ si ddunit, a n-ṛuḥeɣ ɣuṛ-ek meɛna nutni ad qqimen di ddunit. A Baba, ay Imqeddes ! ?erz-iten s tezmert n yisem-ik, isem-nni i yi-d-tefkiḍ iwakken ad uɣalen d yiwen, akken nella nekk yid-ek d yiwen.
11Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardutuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.
12Seg wasmi lliɣ gar-asen, ḥerzeɣ-ten s tezmert n yisem-ik, isem-agi i yi-d-tefkiḍ. ?erzeɣ-ten, yiwen deg-sen ur yeɛṛiq anagar win i glaqen ad yeɛṛeq, iwakken tira iqedsen ad nnekmalent.
12Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.
13Tura a n-uɣaleɣ ɣuṛ-ek, qqaṛeɣ-ed akk annect-agi skud mazal-iyi di ddunit, akken ad ččaṛen wulawen-nsen d lfeṛḥ am lfeṛḥ-iw ikemlen.
13Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.
14Fkiɣ-asen awal-ik meɛna at ddunit keṛhen-ten axaṭer am nekk am inelmaden-iw ur nelli ara n at ddunit.
14Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.
15Ur k-d-ssutreɣ ara akken a ten tekkseḍ si ddunit, meɛna a ten tmenɛeḍ si Cciṭan.
15Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.
16Nutni mačči n ddunit, akken ula d nekk ur lliɣ ara n ddunit.
16Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.
17?erz-iten di tideț ; d awal-ik i ț-țideț.
17Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.
18Akken i yi-d-tceggɛeḍ ɣer ddunit, nekk daɣen a ten-ceggɛeɣ.
18Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.
19?ef yisem-ik ad sebbleɣ iman-iw fell-asen, iwakken ula d nutni ad sebblen iman-nsen ɣef tideț.
19Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.
20Mačči fell-asen kan i deɛɛuɣ, deɛɛuɣ daɣen ɣef wid akk ara yamnen yis-i s cchada n inelmaden-iw.
20Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,
21A k-ssutreɣ a Baba ad uɣalen akk d yiwen. Akken telliḍ deg-i a Baba nekk daɣen lliɣ deg-k, ad uɣalen d yiwen iwakken at ddunit ad amnen belli d kečč i yi-d-iceggɛen.
21kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.
22Fkiɣ-asen tamanegt i yi-d-tefkiḍ iwakken ad uɣalen d yiwen, akken nella nekk yid-ek d yiwen :
22Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:
23nekk deg-sen, kečč deg-i. Ad uɣalen akk d yiwen, iwakken at ddunit meṛṛa ad setɛeṛfen belli d kečč i yi-d-iceggɛen, yerna tḥemmleḍ-ten akken i yi tḥemmleḍ !
23Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.
24A Baba bɣiɣ wid meṛṛa i yi-d tefkiḍ ad ilin yid-i anda ara yiliɣ, ad walin tamanegt i yi-d-tefkiḍ axaṭer tḥemmleḍ-iyi uqbel a d-texleq ddunit.
24Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.
25A Baba, Kečč yellan d aḥeqqi at ddunit ur k-ssinen ara ma d nekk ssneɣ-k, wigi ẓran belli d kečč i yi-d-iceggɛen.
25Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.
26Sbeggneɣ-k-id ɣuṛ-sen yerna mazal a k-id-sbeggneɣ, iwakken tayri akk i yi-d-tefkiḍ aț-țili deg-sen, nekk daɣen ad iliɣ deg-sen.
26Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose”.