¹Ifariziyen slan s Sidna Ɛisa yesɛa aṭas n inelmaden yerna yesseɣḍas imdanen akteṛ n Yeḥya.

¹Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija

²Lameɛna Sidna Ɛisa mačči d nețța s yiman-is i gesseɣḍasen lɣaci, ccɣel-agi yeǧǧa-t i inelmaden-is. Mi geẓra Sidna Ɛisa belli slan yis,

²(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

³yeffeɣ si tmurt n at Yahuda. Iwakken ad yuɣal ɣer tmurt n Jlili,

³paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

⁴ilaq-as ad iɛeddi ɣef tmurt n Samarya.

⁴Jam reikėjo eiti per Samariją.

⁵Yelḥeq ɣer taddart n Sicar iqeṛben akal i d-yeǧǧa Sidna Yeɛqub i mmi-s Yusef ;

⁵Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

⁶dinna i gella lbir n Sidna Yeɛqub. Sidna Ɛisa yeqqim ɣef yiri n lbir akken ad yesteɛfu. Aț-țili d tnac n wass.

⁶Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

⁷Yiwet n tmeṭṭut n Samarya tusa-d aț-țagem ; Sidna Ɛisa iluɛa-ț, yenna yas : A tameṭṭut, ma ulac aɣilif efk- yi-d ad sweɣ !

⁷Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: “Duok man gerti”.

⁸Yuɣ lḥal inelmaden-is ṛuḥen ɣer temdint a d-aɣen ayen ara ččen.

⁸(Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

⁹Tameṭṭut-nni tasamarit tenna-yas : Amek, kečč yellan n wat Isṛail tessutreḍ-iyi-d aț-țesweḍ i nekk yellan ț-țasamarit ? (axaṭer at Isṛail ur țemsaɛaden ara yerna ur țemxalaḍen ara d isamariyen).

⁹Samarietė atsakė: “Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?” (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

¹⁰Sidna Ɛisa yerra-yas : Lemmer teẓriḍ ayen i gebɣa Ṛebbi a m-t-id yefk akk-d win i m-d-yessutren aman, tili d kemm ara s-yessutren a m-d-yefk aț țesweḍ ; nețța, d aman yessidiren ara m-d-yefk.

¹⁰Jėzus jai tarė: “Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!”

¹¹Tameṭṭut-nni tenna-yas : A Sidi, ur tesɛiḍ ara s wacu ara d-tessaliḍ aman yerna lbir-agi lqay. Ansi ara k-d-kken waman-agi yessidiren ?

¹¹Moteris atsiliepė: “Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

¹²Tebɣiḍ eɛni a d-tiniḍ tɛeddaḍ jeddi-tneɣ Yeɛqub i ɣ-d yeǧǧan lbir-agi, i geswan seg-s nețța d warraw-is akk țqeḍɛiyin-is ?

¹²Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?”

¹³Sidna Ɛisa yerra-yas : Kra n win ara yeswen seg waman-agi ad yuɣal ad iffad,

¹³Jėzus atsakė: “Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

¹⁴lameɛna win ara yeswen seg waman ara s-d-fkeɣ ur yețțuɣal ara ad iffad. Yerna aman ara s-d-fkeɣ ad uɣalen deg-s ț-țaɛwint ur nețɣaṛ ara, a d-tețfeggiḍ seg-s tudert n dayem.

¹⁴O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą”.

¹⁵Tameṭṭut-nni tenna-yas : A Sidi, efk-iyi-d seg waman-agi iwakken ur țțuɣaleɣ ara ad ffadeɣ neɣ a d-aseɣ ɣer lbir-agi ad agmeɣ.

¹⁵Tada moteris Jam tarė: “Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai”.

¹⁶Sidna Ɛisa yenna-yas : Ṛuḥ ssiwel-as i wergaz-im tuɣaleḍ-ed ɣer dagi !

¹⁶Jėzus atsiliepė: “Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia”.

¹⁷Tameṭṭut-nni terra-yas : Ur sɛiɣ ara argaz ! Sidna Ɛisa yenna-yas : Tesɛiḍ lḥeqq imi d-tenniḍ ur sɛiɣ ara argaz.

¹⁷Moteris atsakė: “Aš neturiu vyro”. Jėzus jai tarė: “Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

¹⁸Axaṭer xemsa iberdan i tzewǧeḍ, win yellan yid-em tura mačči d argaz-im ; deg wannect-agi ț-țideț i d-tenniḍ !

¹⁸nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei”.

¹⁹Nețțat tenna-yas : A Sidi, ɛeqleɣ-k d nnbi i telliḍ.

¹⁹Moteris atsiliepė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

²⁰Ini-yi-d anwa i gesɛan lḥeqq : lejdud nneɣ isamariyen ɛebbden Ṛebbi ɣef wudrar-agi, ma d kunwi s wat Isṛail teqqaṛem amkan anda i glaq a neɛbed Ṛebbi, d Lquds.

²⁰Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti”.

²¹Sidna Ɛisa yenna-yas : A tameṭṭut, amen s wayen ara m-d-iniɣ ! Iteddu-d lweqt anda mačči ɣef wedrar-agi neɣ di Lquds ara yețwaɛbed Baba Ṛebbi.

²¹Jėzus atsakė: “Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²²Kunwi s isamariyen tɛebbdem ayen ur tessinem ara, ma d nukkni nɛebbed ayen nessen axaṭer leslak ițekk-ed seg wegdud n Isṛail.

²²Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas­iš žydų.

²³Lameɛna iteddu-d lweqt yerna yewweḍ-ed, anda lmumnin n ṣṣeḥ ad ɛebbden Baba Ṛebbi s Ṛṛuḥ, s tideț, axaṭer d lmumnin-agi n ṣṣeḥ i gebɣa Baba Ṛebbi.

²³Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

²⁴Imi Ṛebbi d Ṛṛuḥ i gella, ilaq wid ara t-iɛebden a t-ɛebden s Ṛṛuḥ ț-țideț.

²⁴Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

²⁵Tameṭṭut-nni tenna-yas : ?riɣ a d-yas win i gextaṛ Sidi Ṛebbi, win ițțusemman « Lmasiḥ ». Asm'ara d-yas a ɣ-d-yessefhem kra yellan.

²⁵Moteris Jam sako: “Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs”.

²⁶Sidna Ɛisa yerra-yas : Lmasiḥ, d nekk s yiman-iw !

²⁶Jėzus jai tarė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”

²⁷Imiren kan wwḍen-d inelmaden is. Wehmen imi i t-id-ufan yețmeslay ț-țmeṭṭut ; lameɛna yiwen deg-sen ur s-yenni : d acu i tebɣiḍ ɣuṛ-es, neɣ iwacu i tețmeslayeḍ yid-es ?

²⁷Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: “Ko iš jos nori?” arba: “Apie ką su ja kalbi?”

²⁸Dɣa tameṭṭut-nni teǧǧa tacmuxt-is dinna, tuzzel ɣer taddart tenna i lɣaci :

²⁸O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

²⁹Eyyaw aț-țe?rem yiwen yenna-yi-d akk ayen xedmeɣ ! Ad yili d nețța i d Lmasiḥ !

²⁹“Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?”

³⁰Lɣaci ffɣen-d si taddart ṛuḥen ad ẓren Sidna Ɛisa.

³⁰Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

³¹Uqbel a d-yaweḍ lɣaci, inelmaden-is ḥeṛsen-t ad yečč, nnan-as : A Sidi ɛeddi-d aț-țeččeḍ !

³¹Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: “Rabi, valgyk!”

³²Yenna-yasen : Sɛiɣ lqut ara ččeɣ meɛna kunwi ur teẓrim ara d acu-t.

³²O Jis jiems tarė: “Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote”.

³³Inelmaden qqaṛen wway gar asen : Ahat yella win i s-d-yewwin ad yečč.

³³Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: “Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?”

³⁴Sidna Ɛisa yenna : Lqut-iw, d m'ara xedmeɣ lebɣi n win i yi-d-iceggɛen akken ad kemmleɣ ccɣel i ɣef i yi-iwekkel.

³⁴Bet Jėzus tarė: “Mano maistas­vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

³⁵Kunwi teqqaṛem mazal ṛebɛa wagguren i tmegra ma d nekk a wen-d-iniɣ: ldit allen-nwen aț-țwalim igran weṛṛaɣ-it, wejden i tmegra !

³⁵Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus­jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁶Win imeggren yewwi lexlaṣ-is, ijemmeɛ lɣella i tudert n dayem. Akka lfeṛḥ yesdukkel win izerrɛen d win imeggren.

³⁶Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

³⁷Axaṭer ț-țideț lemtel-agi i d-yeqqaṛen : « Yiwen izerreɛ wayeḍ imegger » !

³⁷Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

³⁸Nekk ceggɛeɣ-kkun aț-țmegrem anda ur tezriɛem ara, anda i nɛețțaben wiyaḍ ; nutni nɛețțaben, kunwi tɣelltem lɣella n leɛtab-nsen.

³⁸Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą”.

³⁹Aṭas n isamariyen n taddart-nni i gumnen s Sidna Ɛisa mi d-tcehhed fell-as tmeṭṭut-nni s imeslayen-agi : «yenna-yi-d akk ayen i xedmeɣ !»

³⁹Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: “Jis man pasakė viską, ką esu padariusi”.

⁴⁰Mi wwḍen ɣuṛ-es isamariyen-nni, ḥellelen Sidna Ɛisa ad iqqim yid-sen. Dɣa yeqqim yid-sen sin wussan.

⁴⁰Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

⁴¹Aṭas nniḍen i gumnen yis mi slan i imeslayen-is.

⁴¹Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

⁴²Nnan-as i tmeṭṭut-nni : Tura numen yis mačči kan ɣef wayen i ɣ-d-tenniḍ fell-as, nesla yas s yiman-nneɣ, neẓra belli d nețța i d amcafeɛ n ddunit.

⁴²O moteriai jie pasakė: “Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas”.

⁴³Mi ɛeddan sin wussan, Sidna Ɛisa iṛuḥ syenna ɣer tmurt n Jlili.

⁴³Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

⁴⁴Yenna-yasen : « Ulac nnbi yesɛan leqdeṛ di tmurt-is. »

⁴⁴Pats Jėzus buvo paliudijęs: “Pranašas negerbiamas savo tėviškėje”.

⁴⁵Mi gewweḍ ɣer tmurt n Jlili, lɣaci sṭreḥben yis s lfeṛḥ d ameqqran imi ula d nutni ḥedṛen i lɛid n Tfaska di temdint n Lquds, ẓran akk lbeṛhanat i gexdem dinna.

⁴⁵Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

⁴⁶Yuɣal iɛedda ɣef taddart n Kana di tmurt n Jlili anda akken i gerra aman d ccṛab. Yella yiwen lḥakem n ddewla n temdint n Kafernaḥum yesɛa mmi-s yuḍen yenṭer.

⁴⁶Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

⁴⁷Mi gesla s Sidna Ɛisa yuɣal-ed si tmurt n Yahuda ɣer tmurt n Jlili, iṛuḥ-ed ɣuṛ-es, iḥellel-it iwakken a d yas ad yesseḥlu mmi-s yețmețțaten.

⁴⁷Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

⁴⁸Sidna Ɛisa yenna-yas : M'ur twalam ara licaṛat d lbeṛhanat ur tețțamnem ara ?

⁴⁸Tuomet Jėzus jam atsakė: “Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”.

⁴⁹Lḥakem n ddewla yenna-yas : A Sidi, di leɛnaya-k ɣiwel uqbel ad yemmet mmi !

⁴⁹Karaliaus valdininkas prašė: “Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė”.

⁵⁰Sidna Ɛisa yerra-yas : Ṛuḥ, atan mmi-k yeḥla ! Argaz-nni yumen s wayen i s-d yenna Sidna Ɛisa, dɣa yuɣal

⁵⁰Jėzus jam tarė: “Eik, tavo sūnus gyvas!” Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

⁵¹ɣer wexxam-is. Mi gteddu ɣer wexxam, mmugren-t-id iqeddacen-is nnan-as : Mmi-k yeḥla !

⁵¹Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: “Tavo vaikas gyvas”.

⁵²Yesteqsa-ten anta ssaɛa i deg yeḥla, rran-as-ed : Iḍelli ɣef lweḥda n tmeddit i t-teffeɣ tawla.

⁵²Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: “Vakar septintą valandą dingo jam karštis”.

⁵³Baba-s n weqcic-nni yewwi-d s lexbaṛ belli di ssaɛa-nni i s-d-yenna Sidna Ɛisa « Mmi-k yeḥla » i geḥla mmi-s, seg imiren yumen nețța d wat wexxam-is meṛṛa.

⁵³Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: “Tavo sūnus gyvas”. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

⁵⁴D wagi i d lbeṛhan wis sin i gexdem Sidna Ɛisa di tmurt n Jlili mi d-yuɣal si tmurt n Yahuda.

⁵⁴Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.