¹Imi aṭas i gebdan tira ɣef wayen yedṛan gar-aneɣ,

¹Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,

²akken i ɣ-t-id ɛawden wid yellan d inigan si tazwara, iwalan kullec s wallen-nsen ; uɣalen d iqeddacen n wawal n Sidi Ṛebbi.

²kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,

³Steqsaɣ ula d nekk akken ilaq ɣef wayen akk yedṛan seg wass amezwaru, ufiɣ d ayen yelhan a k-t-id aruɣ a Tawfilus,

³tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,

⁴iwakken aț-țissineḍ tideț ɣef wayen i tesliḍ meṛṛa.

⁴kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.

⁵Di zzman n Hiṛudus, agellid n tmurt n Yahuda, yella yiwen n lmuqeddem si tejmaɛt n Abya, isem-is Zakarya. Tameṭṭut-is Ilicaba, seg izuṛan n Haṛun.

⁵Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.

⁶D iḥeqqiyen i llan i sin, ḥerzen yerna ḍuɛen awal n Sidi Ṛebbi.

⁶Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.

⁷Ur sɛin ara dderya, meqqṛit i sin di leɛmeṛ yerna Ilicaba ț-țiɛiqeṛt.

⁷Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.

⁸Mi d-tewweḍ nnuba n leqdic n wedrum n Zakarya di lǧameɛ iqedsen

⁸Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,

⁹akken i tella di lɛadda n lmuqedmin, gren tasɣaṛt, tṣaḥ-ed Zakarya iwakken ad ikcem ɣer wemkan iqedsen ad isseṛɣ lebxuṛ.

⁹kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.

¹⁰Mi gella isseṛɣay lebxuṛ di lǧameɛ, lɣaci meṛṛa yeqqimen di beṛṛa deɛɛun ɣer Sidi Ṛebbi.

¹⁰Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.

¹¹Iḍheṛ-as-d yiwen lmelk n Sidi Ṛebbi, ibedd ɣer tama tayeffust n udekkan-nni anda sseṛɣayen lebxuṛ.

¹¹Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.

¹²Mi t-iwala Zakarya, yedhec ikcem-it lxuf.

¹²Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.

¹³Lmelk-nni yenna yas -ed : Ur țțagad ara a Zakarya, ayen i tessutreḍ ɣer Sidi Ṛebbi yețwaqbel. Tameṭṭut-ik Ilicaba ad a k-d-tesɛu aqcic, a s-tsemmiḍ Yeḥya.

¹³Bet angelas jam tarė: “Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.

¹⁴Aț-țfeṛḥeḍ yis, a k-yili d sebba n sseɛd ; imdanen meṛṛa ad feṛḥen s tlalit-is.

¹⁴Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,

¹⁵Ad yesɛu ccan d ameqqran ɣer Sidi Ṛebbi, a d-iččaṛ d Ṛṛuḥ iqedsen si tɛebbuṭ n yemma-s, ur itess ccṛab, ur itess ayen nniḍen isekkṛen.

¹⁵nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,

¹⁶A d-yerr aṭas n wat Isṛail ɣer webrid n Sidi Ṛebbi.

¹⁶ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.

¹⁷Ad ilḥu s leɛnaya n Sidi Ṛebbi, s ṛṛuḥ ț-țezmert n nnbi Ilyas. Ad issemlil imawlan d warraw-nsen, a d-yerr wid ijehlen ɣer webrid n iḥeqqiyen, akken ad iheggi i Sidi Ṛebbi agdud ara t-iḍuɛen.

¹⁷Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą”.

¹⁸Zakarya yenna i lmelk : Amek ara ɛeqleɣ belli ayen akka i d-tenniḍ ț-țideț ? Nekk d amɣaṛ, ula ț-țameṭṭut-iw meqqṛet di leɛmeṛ !

¹⁸Tada Zacharijas atsakė angelui: “Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna”.

¹⁹Lmelk-nni yerra-yas-d : Nekk d Jebrayil, d aqeddac n Sidi Ṛebbi ; usiɣ-ed s ɣuṛ-es iwakken a k-d-awiɣ lexbaṛ-agi n lxiṛ.

¹⁹Angelas jam atsakė: “Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.

²⁰Lameɛna imi ur tumineḍ ara s yimeslayen-iw atan aț-țeggugmeḍ, ur d-ițeffeɣ ara wawal seg yimi-k alamma d asmi ara d-yedṛu wannect-agi. Meɛna ḥṣu belli ayen akka i k-d-nniɣ ad yedṛu deg wass-is.

²⁰Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu”.

²¹Lɣaci-nni yețṛaǧun Zakarya deg ufrag, wehmen acuɣeṛ iɛeṭṭel deg umkan iqedsen n lǧameɛ.

²¹Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.

²²Mi d-iffeɣ, yeggugem, ur izmir ara a d-yessufeɣ awal ; lɣaci-nni fehmen belli iweḥḥa-yas-ed kra Sidi Ṛebbi. Yebda ițwehhi-yasen-d s ifassen-is, yeqqim d agugam.

²²Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.

²³Mi kfan wussan n lxedma-s di lǧameɛ, Zakarya yuɣal ɣer wexxam-is.

²³Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.

²⁴Ɛeddan kra n wussan, tameṭṭut-is Ilicaba terfed tadist ; dɣa tesseḥjeb iman-is xemsa wagguren, teqqaṛ :

²⁴Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:

²⁵Atan Sidi Ṛebbi yerra-d ddehn-is ɣuṛ-i, ikkes-iyi lɛib zdat yemdanen.

²⁵“Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse”.

²⁶Aggur wis sețța, Sidi Ṛebbi iceggeɛ-d lmelk Jebrayil ɣer taddart n Naṣaret, di tmurt n Jlili.

²⁶Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą

²⁷Iceggeɛ-it-id ɣer yiwet n tlemẓit i gexḍeb yiwen wergaz isem-is Yusef, yellan seg izuṛan n Sidna Dawed. Tilemẓit-agi isem-is Meryem.

²⁷pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

²⁸Ikcem lmelk ɣuṛ-es yenna-yas : Sslam fell-am a tin iburek Sidi Ṛebbi ! Sidi Ṛebbi yella yid-em.

²⁸Atėjęs pas ją, angelas tarė: “Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!”

²⁹Meryem tedhec, tenna : D acu i d lmeɛna n imeslayen agi ?

²⁹Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.

³⁰Lmelk yenna-yas : Ur țțaggad ara a Meryem ! S ṛṛeḥma-s tameqqrant, Sidi Ṛebbi yextaṛ-ikem.

³⁰O angelas jai tarė: “Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

³¹Atan aț-țrefdeḍ tadist, a d-tesɛuḍ aqcic, semmi-yas Ɛisa, (yeɛni : « Amsellek »)

³¹Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.

³²Ad yesɛu ccan d ameqqran, ad ițțusemmi Mmi-s n Sidi Ṛebbi ɛlayen. Sidi Ṛebbi a t-yerr d agellid akken i t-yella Sidna Dawed, yiwen si lejdud-is.

³²Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;

³³Ad iḥkem ɣef tarwa n Yeɛqub i dayem, tageldit-is ur tfennu ara.

³³Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo”.

³⁴Meryem tenna i lmelk-nni : Amek ara d-idṛu yid-i wayagi nekk ur nezwiǧ ara ?

³⁴Marija paklausė angelą: “Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?”

³⁵Lmelk yerra-yas : Atan a d-yers fell-am Ṛṛuḥ iqedsen ; tazmert n Sidi Ṛebbi ɛlayen a kem-tɣumm am tili, daymi aqcic-agi imqeddes ara d-ilalen ad ițțsemmi « Mmi-s n Ṛebbi ».

³⁵Angelas jai atsakė, tardamas: “Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.

³⁶Ilicaba i m-ițțilin, ula d nețțat ațan s tadist a d-tesɛu aqcic ɣas akken meqqṛet di leɛmeṛ. Tin akken iwumi semman tiɛiqeṛt, ațan deg waggur wis sețța,

³⁶Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,

³⁷imi ulac wayen iwumi ur izmir Sidi Ṛebbi.

³⁷nes Dievui nėra negalimų dalykų”.

³⁸Meryem tenna : Aql-i ț-țaqeddact n Sidi Ṛebbi, ad idṛu yid-i wayen i d-tenniḍ. Imiren Lmelk-nni yeǧǧa-ț, iṛuḥ.

³⁸Tada Marija atsakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”. Ir angelas nuo jos pasitraukė.

³⁹Deg wussan-nni, Meryem tekker tṛuḥ s lemɣawla ɣer yiwet n taddart yellan deg idurar n tmurt n Yahuda.

³⁹Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.

⁴⁰Tekcem ɣer wexxam n Zakarya, tsellem ɣef Ilicaba.

⁴⁰Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.

⁴¹Akken i tesla Ilicaba i sslam n Meryem, yefrawes llufan yellan di tɛebbuṭ-is ; imiren teččuṛ d Ṛṛuḥ iqedsen,

⁴¹Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.

⁴²tɛeggeḍ tenna : A Meryem, tețțubarkeḍ ger tilawin meṛṛa, ițțubarek daɣen win yellan di tɛebbuṭ-im.

⁴²Ji balsiai sušuko ir tarė: “Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!

⁴³D acu-yi, iwakken a d-terzef ɣuṛ-i yemma-s n Ssid-iw ?

⁴³Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!

⁴⁴Akken kan i sliɣ i sslam-im, llufan yellan di tɛebbuṭ-iw yefrawes s lfeṛḥ.

⁴⁴Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.

⁴⁵?-țaseɛdit kemm yumnen s wayen i m-d-yenna Sidi Ṛebbi !

⁴⁵Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.

⁴⁶Meryem tenna : Taṛwiḥt-iw teḥmed Sidi Ṛebbi,

⁴⁶O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį,

⁴⁷ul-iw yeččuṛ d lfeṛḥ imi d nețța i d amsellek-iw,

⁴⁷ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

⁴⁸axaṭer iwala-yi-d nekk taqeddact-is tameɣbunt ur nesɛi azal. Sya d asawen si lǧil ɣer lǧil a yi-qqaṛen : « ț-țaseɛdit »,

⁴⁸nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

⁴⁹imi Sidi Ṛebbi Bab n tezmert, yexdem yis-i ayen issewhamen. Isem-is d imqeddes.

⁴⁹nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!

⁵⁰ Ṛṛeḥma-s tețdum si lǧil ɣer lǧil ɣef wid akk i t-iḍuɛen.

⁵⁰Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.

⁵¹Isken-ed tazmert n yiɣil-is, isseɛṛeq iberdan i wid yețzuxxun ;

⁵¹Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.

⁵² yessers-ed imeqqranen seg imukan eɛlayen, yerfed wid yețwaḥeqṛen ;

⁵²Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.

⁵³ yesseṛwa-yasen leṛẓaq i wid yelluẓen, ma d imeṛkantiyen yerra-ten ifassen d ilmawen.

⁵³Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

⁵⁴ Isellek tarwa n wat Isṛail yellan d iqeddacen-is, ur ițțu ara Ṛṛeḥma-s,

⁵⁴Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,

⁵⁵i gewɛed i Sidna Ibṛahim d warraw-is i dayem akken i t-yenna i lejdud-nneɣ.

⁵⁵kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams­Abraomui ir jo palikuonims per amžius”.

⁵⁶Meryem teqqim ɣer Ilicaba azal n tlata wagguren d wamek i tuɣal ɣer taddart-is.

⁵⁶Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.

⁵⁷Yewweḍ-ed lweqt i deg ara d-tarew Ilicaba, tesɛa-d aqcic.

⁵⁷Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.

⁵⁸Imawlan-is d lǧiran-is feṛḥen aṭas mi slan s ṛṛehma i d-issers fell-as Sidi Ṛebbi.

⁵⁸Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

⁵⁹Mi wwḍen tmanya n wussan ɣef weqcic-nni, usan-d a s-sḍehṛen, bɣan a s-semmin s yisem n baba-s : Zakarya.

⁵⁹Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu­Zachariju.

⁶⁰Dɣa tenṭeq-ed yemma-s tenna-yasen : Xaṭi ! A s-nsemmi Yeḥya !

⁶⁰Atsakydama jo motina tarė: “O, ne! Jis vadinsis Jonas”.

⁶¹Nnan-as : Ula d yiwen deg wedrum-nwen ur yesɛi isem-agi.

⁶¹Jie jai sakė: “Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo”.

⁶²Steqsan baba-s s uwehhi amek yebɣa ad isemmi i mmi-s.

⁶²Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.

⁶³Issuter asen-d talwiḥt, yura-yasen-d deg-s : « Yeḥya i d isem-is ». Dɣa wehmen meṛṛa.

⁶³Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: “Jo vardas­Jonas”. Ir visi stebėjosi.

⁶⁴Imiren kan iserreḥ yiles-is, yebda iheddeṛ, yețḥemmid Ṛebbi ițcekkiṛ-it.

⁶⁴Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą.

⁶⁵Imezdaɣ n lǧiha-nni meṛṛa wehmen, tɛeǧǧben. Deg idurar n tmurt n Yahuda țmeslayen akk ɣef wayen yedṛan.

⁶⁵Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.

⁶⁶Wid akk yeslan imeslayen-nni, ḥerzen-ten deg wulawen-nsen, qqaṛen : d acu ara d-iffeɣ weqcic-agi ? Axaṭer s tideț afus n Sidi Ṛebbi yella fell-as.

⁶⁶Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: “Kas gi bus iš to vaiko?” Ir Viešpaties ranka buvo su juo.

⁶⁷Zakarya, baba-s n weqcic-nni, iččuṛ d Ṛṛuḥ iqedsen, icar-ed s imeslayen-agi :

⁶⁷Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:

⁶⁸Ad ițțubarek Sidi Ṛebbi, Illu n wat Isṛail imi d-yerra ddehn-is ɣer wegdud-is iwakken a t-isellek.

⁶⁸“Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

⁶⁹Yefka-yaɣ-d yiwen wemsellek d ameqqran seg izuṛan n Sidna Dawed aqeddac-is,

⁶⁹Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,

⁷⁰am akken i t-id-ixebbeṛ Sidi Ṛebbi si zzman iɛeddan, seg yimi n lenbiya iqedsen :

⁷⁰kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,

⁷¹Ad yili d amsellek ara ɣ-imenɛen seg yiɛdawen-nneɣ, si ger ifassen n wid akk i ɣ-ikeṛhen.

⁷¹jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,

⁷²Isbeggen ṛṛeḥma-s i lejdud-nneɣ, yemmekta-d lemɛahda-s iqedsen

⁷²tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,

⁷³i gefka i jeddi-tneɣ Sidna Ibṛahim.

⁷³priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,

⁷⁴M'ara nețțusellek seg ufus n yeɛdawen-nneɣ, a neɛbed Sidi Ṛebbi mbla lxuf,

⁷⁴išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti

⁷⁵s lḥeqq, s ṭṭaɛa d wannuz deg wussan n ddunit-nneɣ meṛṛa.

⁷⁵per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.­

⁷⁶Ma d kečč a mmi, aț-țețțusemmiḍ d nnbi n Sidi Ṛebbi eɛlayen axaṭer aț-țedduḍ zdat-es iwakken aț-țheggiḍ iberdan-is,

⁷⁶O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;

⁷⁷aț-țesfehmeḍ agdud-is ɣef leslak n Sidi Ṛebbi s leɛfu n ddnubat-nsen.

⁷⁷tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą

⁷⁸Axaṭer Ṛebbi-nneɣ d aḥnin, s Ṛṛeḥma-ines a d-icṛeq fell-aɣ tafat-is am tin n yiṭij seg yigenwan.

⁷⁸ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,

⁷⁹ Tafat-is a d-tecṛeq ɣef wid yellan di ṭṭlam n lmut, ad aɣ-yawi deg webrid n lehna.

⁷⁹kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią”.

⁸⁰Aqcic-nni ițțimɣuṛ yețnerni di leɛqel. Iɛac deg unezṛuf armi d ass i deg i d-ibeggen iman-is i wat Isṛail.

⁸⁰Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.