¹Qqimen-d sin wussan i Tfaska n izimer n leslak i deg xeddmen aɣṛum mbla tamtunt ( iɣes ). Lmuqedmin imeqqranen d lɛulama, țnadin s tḥila, sebba s wayes ara ḥebbsen Sidna Ɛisa iwakken a t-nɣen.

¹Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.

²Qqaṛen : Ur nezmir ara a t-nessekcem ɣer lḥebs deg wass n lɛid, neɣ m'ulac lɣaci ad sekkren ccwal.

²Bet jie sakė: “Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.

³Sidna Ɛisa yella di taddart n Bitanya, deg wexxam n Semɛun ihelken lbeṛs ; mi qqimen ad ččen, ațaya yiwet n tmeṭṭut tekcem-ed, tewwi-d yid-es taqbuct ițwaxedmen s wezṛu amellal, teččuṛ d leɛṭeṛ yeṣfan ɣlayen. Teṛẓa taqbuct-nni, tesmar-iț ɣef wuqeṛṛuy n Sidna Ɛisa.

³Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.

⁴Kra deg-sen zeɛfen nnan : Acuɣer i tessexṣeṛ leɛṭeṛ-agi ?

⁴Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: “Kam toks tepalo eikvojimas?

⁵Lemmer i t-nezzenz, a d-yawi akteṛ n telt meyya twiztin n lfeṭṭa ara nefṛeq i igellilen ! Dɣa rfan ɣef tmeṭṭut-nni.

⁵Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!” Ir jie murmėjo prieš tą moterį.

⁶Sidna Ɛisa yenna : Anfet-as acimi i ț-tesnuɣnayem ? Ayen akka i yi-texdem d ayen yelhan !

⁶Bet Jėzus atsiliepė: “Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.

⁷Igellilen ad ilin daymen gar-awen, tzemrem a ten-tɛiwnem melmi i wen yehwa ; ma d nekkini ur țɣimiɣ ara daymen yid-wen.

⁷Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.

⁸Ayen tezmer a t-texdem texdem it : tedhen lǧețța-w thegga-ț i temḍelt.

⁸Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.

⁹A wen-d-iniɣ tideț : di mkul amkan n ddunit anda ara yețțubecceṛ lexbaṛ-agi n lxiṛ, a d-țmektayen tameṭṭut-agi d wayen akka texdem.

⁹Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.

¹⁰Yudas n Qeṛyut yiwen si tnac inelmaden, iṛuḥ ɣer imeqqranen n lmuqedmin, yemsefham yid-sen amek ara sen yezzenz Sidna Ɛisa.

¹⁰Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.

¹¹Feṛḥen aṭas mi s-slan, ɛuhden-t a s-fken idrimen. Imiren Yudas ițqellib tagniț i deg ara sen-t-yezzenz.

¹¹Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.

¹²Ass amenzu n Tfaska n weɣṛum mbla tamtunt ( iɣes ), i deg zellun izimer n leslak, inelmaden nnan i Sidna Ɛisa : Anda tebɣiḍ a nheggi imensi n Tfaska ?

¹²Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: “Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”

¹³Iceggeɛ sin seg inelmaden-is, yenna-yasen : Ṛuḥet ɣer temdint, a d-temlilem d yiwen wergaz yewwi-d tacmuxt n waman, tebɛet-eț ɣer wanda ara yekcem,

¹³Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: “Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį

¹⁴init i bab n wexxam-nni : Ssid-nneɣ yenna-yak : « anda-ț texxamt i deg ara ččeɣ imensi n Tfaska n izimer nekk d inelmaden-iw ? »

¹⁴ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’

¹⁵A kkun-yessali ɣer yiwet n tɣuṛfeț tameqqrant iwesɛen, kullec yella deg-s. Dinna ara theggim imensi n Tfaska.

¹⁵Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums”.

¹⁶Inelmaden ṛuḥen, mi wwḍen ɣer temdint, ufan kullec akken i sen-t yenna. Dɣa heggan imensi n Tfaska.

¹⁶Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

¹⁷Mi d-teɣli tmeddit, Sidna Ɛisa yusa-d akk-d tnac-nni inelmaden.

¹⁷Vakare Jis atėjo su dvylika.

¹⁸Mi qqimen ad ččen, Sidna Ɛisa yenna yasen : A wen-iniɣ tideț : yiwen seg-wen itețțen yid-i, ad iyi-ixdeɛ.

¹⁸Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane”.

¹⁹Yeɣli-d leḥzen fell-asen, bdan steqsayen-t yiwen yiwen qqaṛen-as : A Sidi, neɣ mačči d nekk ?

¹⁹Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: “Nejaugi aš?”, “Nejaugi aš?”

²⁰Yenna-yasen : D yiwen seg-wen, yessasnen yid-i talqimt n weɣṛum deg uḍebsi.

²⁰O Jis jiems tarė: “Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.

²¹?-țideț, Mmi-s n bunadem ad iṛuḥ akken yețwakteb fell-as di tira iqedsen ; meɛna a nnger n wergaz-nni ara t-ixedɛen. Axiṛ-as lemmer ur d-ilul ara ɣer ddunit !

²¹Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.

²²Mi bdan tețțen, Sidna Ɛisa yeddem-d aɣṛum, yeḥmed Ṛebbi, yebḍa-t, ifṛeq-it i inelmaden-is, yenna yasen : ?čet-eț, ayagi d-lǧețța-w.

²²Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: “Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!”

²³Yeddem-ed daɣen lkas n ccṛab, yeḥmed Ṛebbi, yefka-yasen, swan meṛṛa seg-s.

²³Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.

²⁴Sidna Ɛisa yenna-yasen : Ayagi d idammen n leɛqed amaynut, d idammen-iw ara yazlen ɣef waṭas n yemdanen.

²⁴Jis jiems tarė: “Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.

²⁵S tideț nniɣ-awen : ur țuɣaleɣ ara ad sweɣ si lfakya n tẓurin, alamma d ass i deg ara sweɣ ccṛab ajdid di tgelda n Ṛebbi.

²⁵Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje”.

²⁶Mi cnan isefra n ?abur, ulin ɣer yiɣil n uzemmur.

²⁶Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

²⁷Sidna Ɛisa yenna-yasen : A kkun-yewwet akk wugur akken yețwakteb : Ad ewwteɣ ameksa, ulli ad rewlent ɣer mkul lǧiha .

²⁷Jėzus jiems tarė: “Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.

²⁸Yerna-yasen-d : Meɛna m'ara d-ḥyuɣ si ger lmegtin a wen-zwireɣ ɣer tmurt n Jlili.

²⁸Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.

²⁹Buṭrus yenna-yas : ?as ad ccḍen akk, nekkini ur țeccḍeɣ ara.

²⁹Petras atsiliepė: “Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!”

³⁰Sidna Ɛisa yerra-yas : A k-d-iniɣ tideț : iḍ-agi uqbel ad yeskkuɛ uyaziḍ snat n tikkal, kečč a i-tnekṛeḍ tlata iberdan.

³⁰Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

³¹Meɛna Buṭrus yenna-yas daɣen : Ad qebleɣ ad dduɣ yid-ek ula ɣer lmut wala a k-nekkṛeɣ. Inelmaden nniḍen nnan-d meṛṛa akken.

³¹Bet Petras dar atkakliau tvirtino: “Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu”. Tą patį kalbėjo ir visi kiti.

³²Mi wwḍen ɣer tmazirt n Jitsimani, Sidna Ɛisa yenna-yasen i inelmaden-is : Qqimet dagi, ma d nekk ad ṛuḥeɣ ad ẓalleɣ.

³²Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: “Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi”.

³³Yewwi yid-es Buṭrus, Yeɛqub akk-d Yuḥenna. Yetḥeyyeṛ, tekcem-it tugdi.

³³Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.

³⁴Yenna-yasen : ?usseɣ s leḥzen n lmut ; qqimet dagi, ɛiwzet !

³⁴Jis jiems sakė: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!”

³⁵Issebɛed iman-is fell-asen, iḍeggeṛ iman-is ɣer lqaɛa, yedɛa ɣer Sidi Ṛebbi ma yella wamek ara yessebɛed fell-as taswiɛt-nni n leɛtab.

³⁵Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.

³⁶Yeqqaṛ-as : A baba, a baba Ṛebbi ! Kečč tzemreḍ i kullec ; ssebɛed fell-i lkas-agi n leɛtab. Lameɛna d lebɣi-k kan ara yedṛun mačči d lebɣi-w.

³⁶Jis sakė: “Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu”.

³⁷Yuɣal-ed ɣer inelmaden-is, yufa-ten-id ṭṭsen. Yenna i Buṭrus : A Semɛun, teṭṭseḍ ? Ur tezmireḍ ara aț-țɛiwzeḍ ula d ssaɛa ?

³⁷Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: “Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?

³⁸Ɛiwzet tẓallem, iwakken ur tɣellim ara deg ujeṛṛeb. Ṛṛuḥ yeǧhed yerna yebɣa, meɛna lǧețța ur tezmir ara, tulwa.

³⁸Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

³⁹Issebɛed iman-is daɣen, iɛawed i tẓallit-nni.

³⁹Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.

⁴⁰Mi d-yuɣal yufa-ten daɣen ṭsen, iɣleb-iten nuddam. Ur ẓrin d acu ara s-d-erren.

⁴⁰Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius­jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.

⁴¹Yuɣal-ed tikkelt tis tlata yenna yasen : Mazal-ikkun teṭṭsem, testeɛfam ! Dayen tura, tewweḍ-ed teswiɛt-nni ! Mmi-s n bunadem ițusellem ger ifassen n imednuben.

⁴¹Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: “Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

⁴²Kkret fell awen a nṛuḥet ! Win i yi-izzenzen yewweḍ-ed.

⁴²Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.

⁴³Mazal-it iheddeṛ, mi d-yewweḍ Yudas, yiwen si tnac-nni. Ddan-d yid-es aṭas n lɣaci s iɛekkzan d ijenwiyen, ceggɛen-ten-id lɛulama n ccariɛa, imeqqranen n lmuqedmin akk-d imeqqranen n wegdud.

⁴³Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos­Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.

⁴⁴Win akken i gzenzen Sidna Ɛisa yemsefham yid-sen, yenna-yasen : Win i ɣef ara selmeɣ, d nețța ; ṭṭfet-eț tefkem-t i iɛessasen a t-awin.

⁴⁴Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: “Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!”

⁴⁵Akken kan i d-yewweḍ, iqeṛṛeb ed ɣer Sidna Ɛisa yenna-yas : A Sidi ! Dɣa isellem fell-as.

⁴⁵Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: “Rabi!”, ir pabučiavo Jį.

⁴⁶Imiren lɣaci mmɣen ɣef Sidna Ɛisa, ṭṭfen-t.

⁴⁶O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

⁴⁷Yiwen seg wid yellan dinna ijbed-ed ajenwi, yewwet aqeddac n lmuqeddem ameqqran, igzem-as ameẓẓuɣ.

⁴⁷Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.

⁴⁸Sidna Ɛisa yenna-yasen : Teffɣem-d ɣuṛ-i s ijenwiyen d iɛekzan am akken d amcum i lliɣ ?

⁴⁸O Jėzus jiems tarė: “Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.

⁴⁹Mkul ass lliɣ yid-wen sselmadeɣ di lǧameɛ, yiwen ur yessers afus-is fell-i. Meɛna ayagi yedṛa-d, iwakken ad nnekmalent tira iqedsen.

⁴⁹Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai”.

⁵⁰Imiren ǧǧan-t akk inelmaden-is, rewlen.

⁵⁰Tada visi paliko Jį ir pabėgo.

⁵¹Yiwen ilemẓi yelsan anagar timelḥeft itbeɛ-it. Emmɣen fell-as a t-ṭṭfen,

⁵¹Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,

⁵²meɛna iserreḥ i tmelḥeft-nni, yerwel akken d aɛeryan.

⁵²bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.

⁵³Wwin Sidna Ɛisa ɣer wexxam n lmuqeddem ameqqran, anda nnejmaɛen imeqqranen n lmuqedmin, lɛulama n ccariɛa akk-d imeqqranen n wegdud.

⁵³Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.

⁵⁴Buṭrus itbeɛ-it s lebɛid, armi d azniq n wexxam n lmuqeddem ameqqran. Yeqqim ger iɛessasen, yesseḥmuy ɣer tmes.

⁵⁴Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.

⁵⁵Lmuqedmin imeqqranen akk-d tejmaɛt n ccṛeɛ, țnadin cchada iṣṣeḥan s wacu ara ḥekmen fell-as s lmut, lameɛna ur ufin ara.

⁵⁵Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.

⁵⁶Aṭas i gcehden fell-as s ẓẓur, lameɛna cchadat-nsen ur ṣṣeḥant ara.

⁵⁶Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.

⁵⁷Kra deg-sen kkren-d ad cehden fell-as s ẓẓur, nnan :

⁵⁷Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:

⁵⁸Nesla-yas mi d-yenna : « ad huddeɣ lǧameɛ-agi iqedsen yebnan s ufus n wemdan ; di tlata wussan, ad bnuɣ wayeḍ ur nețwabennuy ara s ufus n wemdan.»

⁵⁸“Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’ ”.

⁵⁹Lameɛna ula ɣef wayagi cchadat nsen ur ṣṣeḥant ara.

⁵⁹Bet ir šie kaltinimai nesutapo.

⁶⁰Lmuqeddem ameqqran ibedd di tlemmast n tejmaɛt, yesteqsa Sidna Ɛisa yenna-yas : Ur d-tețțaraḍ ara awal ? Acu akka i d-qqaṛen yemdanen-agi i d-icehden fell-ak ?

⁶⁰Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: “Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?”

⁶¹Sidna Ɛisa yessusem ur d-yerri acemma. Ameqqran n lmuqedmin iɛawed isteqsa-t yenna-yas : Kečč, d Lmasiḥ Mmi-s n Ṛebbi yețțubarken ?

⁶¹Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: “Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!”

⁶²Sidna Ɛisa yerra-yas : ?-țideț, d nekk ! Yerna aț-țeẓrem Mmi-s n bunadem yeqqim ɣer tama tayeffust n Bab n tezmert ; a t-twalim asmi ara d-yas seg igenwan ɣef wusigna.

⁶²Ir Jėzus pasakė: “Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse”.

⁶³Lmuqeddem ameqqran icerreg aqenduṛ-is yenna : Ur nuḥwaǧ ara inigan nniḍen !

⁶³Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: “Kam dar mums liudytojai?

⁶⁴Teslam akken yekfeṛ ? D acu twalam ? ?ekmen fell-as s lmut akken ma llan.

⁶⁴Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?” Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.

⁶⁵Kra seg-sen ssusufen-t, țɣummun-as udem-is, kkaten-t s lbunyat qqaṛen-as : Eɛqel anwa i k-id-yewten ! Iɛessasen-nni wwin-t, kkaten-t s ibeqqayen.

⁶⁵Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: “Pranašauk!” O tarnai daužė Jį per veidą.

⁶⁶Buṭrus mazal-it deg ufrag n wexxam n lmuqeddem ameqqran ; ațaya yiwet n tqeddact,

⁶⁶Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė

⁶⁷twala-t yesseḥmay, tmuqel-it nezzeh, tenna yas : Ula d kečč telliḍ akk-d Ɛisa anaṣari.

⁶⁷ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: “Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi”.

⁶⁸Inkeṛ yenna : Ur ẓriɣ, ur fhimeɣ ayen i d-teqqaṛeḍ. Dɣa yeffeɣ, iṛuḥ ɣer wesqif. Imiren kan yeskkuɛ uyaziḍ .

⁶⁸Bet Petras išsigynė, sakydamas: “Nei žinau, nei suprantu, ką sakai”. Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.

⁶⁹Twala-t daɣen tqeddact-nni, tenna i wid yellan dinna : Argaz-agi d yiwen seg-sen ! Yenkeṛ tikkelt tis snat.

⁶⁹Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: “Šitas yra iš jų!”

⁷⁰Taswiɛt kan, wid yellan dinna nnan daɣen i Buṭrus : Mbla ccekk ula d kečč telliḍ seg-sen, axaṭer d ajlili i telliḍ.

⁷⁰Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: “Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia”.

⁷¹Yebda yețgalla yeqqaṛ : A yi-inɛel Ṛebbi ma skaddbeɣ ! Ur ssineɣ ara argaz-agi i ɣef tețmeslayem.

⁷¹Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: “Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!”

⁷²Imiren kan yeskkuɛ uyaziḍ tikkelt tis snat, imiren Buṭrus yemmekta-d awal i s-d-yenna Sidna Ɛisa : « uqbel ad yeskuɛ uyaziḍ tikkelt tis snat, a yi-tnekkṛeḍ tlata iberdan. » Dɣa yeṭṭerḍeq d imeṭṭawen.

⁷²Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: “Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Tai prisiminęs, jis pravirko.