1Ɛeddan kra wussan, Sidna Ɛisa yuɣal-ed ɣer Kafernaḥum ; yeffeɣ lexbaṛ belli deg wexxam-nni i gella.
1Po kelių dienų Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą. Žmonės, išgirdę Jį esant namuose,
2Aṭas n lɣaci i d-innejmaɛen, armi ur d-yeqqim wemkan ula zdat tewwurt . Nețța yețbecciṛ-asen awal n Sidi Ṛebbi.
2nedelsiant susirinko, ir taip gausiai, jog nė prie durų nebeliko vietos. O Jis skelbė jiems žodį.
3A ten-aya ṛebɛa yergazen wwin-d yiwen wukrif i Sidna Ɛisa.
3Tada keturi vyrai atnešė pas Jį paralyžiuotą žmogų.
4Akken walan ur zmiren ara a t-ssiwḍen ɣuṛ-es si lɣaci-nni, kkan-d si ssqef, kksen iqermuden sennig wanda yella Sidna Ɛisa, syenna ssadren-d ukrif-nni deg wusu-ines.
4Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur Jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis.
5Mi gwala liman-nsen, Sidna Ɛisa yenna i wukrif-nni : ?waɛeffan-ak ddnubat-ik a mmi.
5Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!”
6Llan dinna kra lɛulama qqimen țxemmimen deg ulawen-nsen qqaṛen :
6Tenai sėdėjo keletas Rašto žinovų ir svarstė savo širdyse:
7Amek armi yessaweḍ a d-yini imeslayen-agi ? Wagi d lekfeṛ ! Anwa i gzemren ad yeɛfu ddnubat anagar Sidi Ṛebbi ?
7“Kodėl Jis taip piktžodžiauja? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!”
8Imiren kan Sidna Ɛisa yeẓra ayen țxemmimen deg ulawen-nsen, yenna yasen : Acuɣer tețxemmimem akkagi deg ulawen-nwen ?
8Jėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: “Kam taip svarstote savo širdyse?
9D acu i gsehlen a s-t-iniɣ i wukrif-agi : țwaɛfan-ak ddnubat-ik, neɣ kker ddem usu-inek telḥuḍ ?
9Kas lengviauar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’?
10Ihi bɣiɣ aț-țeẓrem belli Mmi-s n bunadem yezmer ad yeɛfu ddnubat di ddunit. Yenna i wukrif-nni :
10Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turintį valdžią atleisti žemėje nuodėmes,čia Jis tarė paralyžiuotajam,
11Kker, ddem usu-inek tṛuḥeḍ ɣer wexxam-ik !
11sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!”
12Imiren kan, yekker yeddem usu-ines, yeffeɣ zdat-nsen irkul. Lɣaci wehmen deg wayen yedṛan, țḥemmiden Sidi Ṛebbi, qqaṛen : Werǧin ( di leɛmeṛ ) neẓri ayagi !
12Šis tuojau atsikėlė ir, visiems matant, pasiėmęs neštuvus, išėjo. Visi stebėjosi ir garbino Dievą, sakydami: “Tokių dalykų mes niekad nesame matę”.
13Sidna Ɛisa yuɣal ɣer rrif n lebḥeṛ. Aṭas n lɣaci i d-ițasen ɣuṛ-es dɣa yesselmad-iten.
13Jėzus vėl nuėjo į paežerę. Didelė minia rinkosi prie Jo, ir Jis juos mokė.
14Mi gɛedda, iwala yiwen umekkas yeqqim ițeṭṭef leɣṛama, isem-is Lewwi d mmi-s n ?alfi. Sidna Ɛisa yenna-yas : Ddud-d yid-i ! Lewwi yekker, yedda yid-es.
14Praeidamas Jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį muitinėje, ir tarė jam: “Sek paskui mane!” Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.
15Mi llan tețțen deg wexxam n Lewwi nețța d inelmaden-is, qqimen-d yid-sen imekkasen akk-d yir imdanen, axaṭer aṭas i t-ittabaɛen.
15Kai Jėzus Levio namuose valgė, drauge prie stalo su Jėzumi ir mokiniais sėdėjo daug muitininkų bei nusidėjėlių, nes tokių buvo daug ir jie sekė paskui Jį.
16Lɛulama d ifariziyen mi t-walan itețț d imekkasen akk-d yir imdanen, nnan i inelmaden-is : Acuɣer Ssid-nwen itețț d imekkasen akk-d imednuben ?
16Rašto žinovai ir fariziejai, išvydę Jį valgantį su muitininkais ir nusidėjėliais, klausė Jo mokinių: “Kodėl Jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?”
17Mi sen-yesla Sidna Ɛisa, yenna yasen : Mačči d wid iṣeḥḥan i geḥwaǧen ṭṭbib, meɛna d imuḍan. Ur d-usiɣ ara ad ssiwleɣ i iḥeqqiyen, meɛna i imednuben.
17Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.
18Inelmaden n Yeḥya aɣeṭṭas akk-d ifariziyen llan țțuẓummen. Usan-d ad steqsin Sidna Ɛisa nnan-as : Acuɣer inelmaden n Yeḥya d inelmaden n ifariziyen țțuẓummen, ma d inelmaden-ik ur țțuẓummen ara ?
18Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Jie atėję klausė Jėzų: “Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o Tavieji ne?”
19Sidna Ɛisa yerra-yasen : Eɛni zemren inebgawen n tmeɣṛa ad uẓummen ma yella yid-sen yesli ? Kra ara yekk yesli yid-sen ur zmiren ara ad uẓummen.
19Jėzus atsakė: “Argi gali vestuvininkai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savim jaunikį, jie negali pasninkauti.
20A d-yas lweqt i deg ara sen yețwakkes yesli, deg wass-nni ad uẓummen.
20Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.
21Yiwen ur yețxiḍi tafaweț tajdiṭ i uceṭṭiḍ aqdim, neɣ m'ulac tafaweț-nni ara s-nernu aț-țesseɣṛes aceṭṭiḍ-nni aqdim dɣa acerrig-nni ad innerni.
21Niekas nesiuva lopo iš naujo audinio ant sudėvėto drabužio; antraip naujasis atplėštų nuo senojo gabalą, ir pasidarytų dar didesnė skylė.
22Yiwen ur ițțačaṛ iyeddiden ( tiyelwin ) iqdimen s ccṛab ajdid, neɣ m'ulac ccṛab-nni ad ifelleq iyeddiden ; ccṛab ad inɣel, iyeddiden-nni ad qqeṛsen. Meɛna ccṛab ajdid ilaq ad immir ɣer iyeddiden ijdiden !
22Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui būtini nauji vynmaišiai!”
23Yiwen wass n ssebt yellan d ass n westeɛfu , Sidna Ɛisa yezger igran n yirden. Inelmaden-is teddun țekksen tigedrin.
23Sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir Jo mokiniai eidami skabė varpas.
24Ifariziyen nnan-as : Acuɣer xeddmen inelmaden-ik ayen ur nelli ara d leḥlal deg wass n ssebt ?
24Fariziejai Jam sakė: “Žiūrėk, kodėl jie daro per sabatą tai, kas draudžiama?”
25Sidna Ɛisa yerra-yasen : Di leɛmeṛ teɣṛim wayen yexdem ugellid Dawed asmi i ten-yeṭṭef laẓ nețța d irfiqen-is ?
25Jėzus atsakė: “Nejaugi niekad neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę?
26Yekcem ɣer wexxam n Sidi Ṛebbi deg wussan i deg yella Abyaṭar d lmuqeddem ameqqran, yečča nețța d irfiqen-is tiḥbulin-nni n weɣṛum yețțunefken d lweɛda, ɣas akken aɣṛum-nni i lmuqedmin kan iwumi yeḥlel.
26Prie vyriausiojo kunigo Abjataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davė savo palydovams, nors niekam neleistina jos valgyti, tik kunigams”.
27Yenna-yasen : Ass n westeɛfu yețwaxdem i wemdan, mačči d amdan i gețwaxedmen i wass n westeɛfu.
27Ir pridūrė: “Sabatas padarytas žmogui, o ne žmogus sabatui;
28Daymi Mmi-s n bunadem yeḥkem ula ɣef wass n westeɛfu.
28taigi Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats”.