Kabyle: New Testament

Lithuanian

Mark

4

1Sidna Ɛisa yebda daɣen yețbecciṛ rrif n lebḥeṛ n tmurt n Jlili. Imi i d-innejmaɛ ɣuṛ-es waṭas n lɣaci, yuli ɣer teflukt yeqqim. Taflukt-nni tella s ufella n waman, lɣaci yeqqim ɣer lqaɛa, rrif n lebḥeṛ.
1Jis vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie Jo susirinko didžiausia minia, kad Jis net įlipo į valtį ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko ant kranto palei ežerą.
2Yebda yesselmad iten s lemtul, yeqqaṛ-asen :
2Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas sakė:
3Selt-iyi-d ! Yiwen ufellaḥ yeffeɣ ad izreɛ.
3“Paklausykite! Štai sėjėjas išėjo sėti.
4Mi gella izerreɛ, ɣlin kra iɛeqqayen deg webrid : ṛuḥen-d igṭat ( ifṛax ) leqḍen-ten.
4Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę padangių paukščiai juos sulesė.
5Kra iɛeqqayen nniḍen ɣlin ger idɣaɣen anda ulac aṭas n wakal, dɣa mɣin-d imiren, axaṭer tissi n wakal ur lqayet ara.
5Kiti nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo nedaug žemės, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.
6Mi d-yuli yiṭij, yezlef imɣan-nni dɣa qquṛen, imi izuṛan-nsen ur lqayit ara.
6Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.
7Kra iɛeqqayen nniḍen ɣlin ger isennanen ; mi gman isennanen-nni ɣummen-ten dɣa ur d-fkin ara lfakya.
7Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus.
8Kra iɛeqqayen nniḍen ɣlin deg wakal yelhan, mi gman, nnernan fkan-d tigedrin ; ta tefka-d tlatin n tɛeqqayin, tayeḍ sețțin, tayeḍ meyya.
8Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni trisdešimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, treti šimteriopą”.
9Yenna-yasen : Win yesɛan imeẓẓuɣen, isel-ed !
9Jis pasakė jiems: “Kas turi ausis klausyti­teklauso!”
10Mi gebɛed ɣef lɣaci, wid i s-d yezzin akk-d tnac-nni inelmaden ssutren-as a sen-yessefhem lemtul i sen d-yewwi.
10Kai Jėzus pasiliko vienas, aplink Jį esantys kartu su dvylika paklausė apie palyginimą.
11Yerra-yasen : Kunwi yețțunefk-awen aț- țissinem sser n tgeldit n Ṛebbi, ma d wiyaḍ sellen i mkul lḥaǧa s lemtul,
11Jis atsakė: “Jums duota suprasti Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais,
12iwakken : ?as țmuqulen ur țwalin ara, ɣas sellen ur fehhmen ara ; m'ulac a d-uɣalen ɣer webrid dɣa Ṛebbi a sen-yeɛfu ddnubat-nsen !
12kad jie ‘regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos’ ”.
13Yenna-yasen daɣen : M'ur tefhimem ara lmeɛna n lemtel-agi, amek ara tfehmem lemtul nniḍen ?
13Ir Jis paklausė: “Nejaugi nesuprantate šito palyginimo? Tai kaip suprasite visus kitus palyginimus?
14Afellaḥ-nni, d win izerrɛen awal n Ṛebbi.
14Sėjėjas sėja žodį.
15Kra yemdanen cban iri n webrid anda yețwazreɛ wawal n Ṛebbi. Akken kan i s-slan, yusa-d Cciṭan iqleɛ-ed awal-nni i gețwazerɛen deg ulawen-nsen.
15Palei kelią sėjamas žodis­tai tie, kuriems vos išgirdus, tuoj pat ateina šėtonas ir išplėšia jų širdyse pasėtąjį žodį.
16Wiyaḍ cban akal yeččuṛen d idɣaɣen, akken ara slen i wawal n Ṛebbi, qebblen-t s lfeṛḥ ;
16Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolėtoje dirvoje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima.
17lameɛna ur t-țțaǧan ara ad yefk izuṛan deg ulawen-nsen, ṭṭfen deg-s kra lweqt kan. Mi d-yewweḍ leɛtab d uqehheṛ ɣef ddemma n wawal n Ṛebbi, țțuɣalen ɣer deffir, țaǧǧan liman-nsen.
17Bet jie neturi savyje šaknų ir išsilaiko neilgai. Ištikus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jie tuoj pat pasipiktina.
18Wiyaḍ țemcabin ɣer wakal yeččuṛen d isennanen, sellen i wawal n Ṛebbi,
18Kiti sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį,
19meɛna iɣeblan, ṭṭmeɛ, lerbaḥ akk-d zzhu n ddunit-agi, skuffuren ( țkemmimen ) awal-nni, ur d-yețțawi ara lfayda.
19bet pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams nusmelkia žodį ir jis tampa nevaisingas.
20Wiyaḍ cban akal yelhan anda teɣli zzerriɛa, sellen i wawal n Ṛebbi, qebblen-t, țțaken-d lfayda. Mkul aɛeqqa yeggar-ed wa tlatin, wa sețțin, wa meyya.
20Geroje žemėje pasėta sėkla­tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: kas trisdešimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas šimteriopą”.
21Yenna-yasen daɣen : Eɛni yella win ara iceɛlen taftilt iwakken a ț-yerr seddaw lḥila neɣ seddaw n wusu ? Mačči iwakken a ț-issers s ufella n lmeṣbeḥ ?
21Jis kalbėjo jiems: “Argi žiburys atnešamas pakišti po indu ar po lova? Argi ne įstatyti į žibintuvą?
22Ulac ayen yeffren ur d-nețban, ulac ayen iɣummen ur d-tețbeggin tafat.
22Juk nėra nieko paslėpta, kas nebūtų apreikšta, ir nieko paslaptyje laikomo, kas neišeitų aikštėn.
23Smeḥset-ed mliḥ, ma tesɛam imeẓẓuɣen isellen !
23Jei kas turi ausis klausyti­teklauso!”
24Yerna yenna-yasen : ?adret ɣef wayen tsellem ! Axaṭer akken i tețțektilim i wiyaḍ ara wen-d-ițwaktil i kunwi, yerna a wen-d ițwaktil s zzyada.
24Jis sakė jiems: “Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate, tokiu ir jums bus atseikėta, ir jums, kurie girdite, bus dar pridėta.
25Axaṭer win yesɛan a s-rnun, ma d win ur nesɛi ara a s-yețwakkes ula d ayen yesɛa.
25Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi”.
26Sidna Ɛisa yenna-yasen daɣen : Tageldit n Sidi Ṛebbi tețțemcabi ɣer yiwen ufellaḥ i gzerɛen iger.
26Jis kalbėjo: “Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, beriančiu dirvon sėklą.
27Ama yeṭṭes ama ur yeṭṭis, am yiḍ am ass, zzerriɛa tețțemɣay tgemmu, ur yeẓri amek.
27Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam nežinant kaip.
28Akal yețțak-ed s yiman-is lɣella. Tazwara d imɣi ad yuɣal ț-țigdert, taggara tigdert-nni aț-țeččaṛ d iɛeqqayen.
28Juk žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje.
29Mi wwan yirden, afellaḥ-nni a d-yas a ten-yemger, axaṭer yewweḍ ed lweqt n tmegra.
29Derliui prinokus, žmogus tuojau ima pjautuvą, nes pjūtis atėjo”.
30Yenna daɣen : ?er wacu i nezmer a nmettel tageldit n Ṛebbi, neɣ anwa lemtel ara d-nawi fell-as ?
30Jėzus dar sakė: “Su kuo galima palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime?
31Ițemcabi ɣer uɛeqqa n uxerḍel. M'ara t-nezreɛ, d nețța i d aɛeqqa amecṭuḥ meṛṛa ger zzerriɛat n ddunit.
31Ji kaip garstyčios grūdelis, kuris sėjamas dirvon. Jis yra mažiausias iš visų sėklų žemėje,
32Mi gețwazreɛ, igemmu yețțali alamma yekka-d sennig akk yemɣan n tebḥirt, yeggar ed ifurkawen imeqqranen, ula d igṭaṭ ( ifṛax ) n igenni, țruḥun-d ad ddarin ( ddurqen ) seddaw tili-ines.
32bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visus augalus ir išleidžia plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai”.
33S waṭas n lemtul am wigi i sen ițbecciṛ awal n Ṛebbi, akken i tella lefhama n mkul yiwen.
33Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė jiems žodį, kiek jie sugebėjo suprasti.
34Ițmeslay-asen anagar s lemtul, meɛna m'ara yili akk-d inelmaden-is, yessefham-asen kullec.
34Be palyginimų Jis jiems nekalbėdavo, bet kai pasilikdavo vienas su savo mokiniais, viską jiems išaiškindavo.
35Ass-nni kan mi geɣli yiṭij, Sidna Ɛisa yenna i inelmaden-is : Eyyaw a nzegret agummaḍ n lebḥeṛ.
35Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jis tarė mokiniams: “Irkimės į aną pusę!”
36Mi gerra lɣaci-nni, iṛuḥ yid-sen di teflukt i deg yella. Ddant yid-es kra teflukin nniḍen.
36Atleidę žmones, jie Jį pasiėmė, nes Jis tebebuvo valtyje. Kartu plaukė ir kitos mažos valtys.
37Tekker-ed yiwet n tbuciḍant, tessalay-ed lemwaji ɣer teflukt tețțacaṛ-iț.
37Pakilo didžiulė vėtra ir bangos daužėsi į valtį taip, kad ją jau sėmė.
38Sidna Ɛisa yella yeṭṭes di teflukt deffir n inelmaden-is, yessers aqeṛṛuy-is ɣef tsumta. Sakin-t-id nnan-as : A Sidi, eɛni ur ak-tewqiɛ ara ma nemmut ?
38Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį, šaukdami: “Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!”
39Sidna Ɛisa yekker-ed iɛeggeḍ ɣef waḍu, yenna i lebḥeṛ : Ssers iman-ik ! Ssusem ! Yers waḍu-nni, dɣa tuɣal-ed talwit.
39Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: “Nutilk, nusiramink!” Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.
40Yenna i inelmaden-is : Acuɣer i tuggadem akka ? Mazal ur tuminem ara ?
40Jis tarė jiems: “Kodėl jūs tokie bailūs? Ar vis dar neturite tikėjimo?”
41Meɛna ikcem-iten akk lxuf d ameqqran, qqaṛen wway gar-asen : Anwa-t wagi iwumi țțaɣen awal ula d aḍu d lebḥeṛ ?
41Juos apėmė didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: “Kas gi Jis toks? Net vėjas ir ežeras Jo klauso!”