¹Sidna Ɛisa iṛuḥ syenna ɣer tmurt-is, ddan yid-es inelmaden is.

¹Išvykęs iš ten, Jis, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę.

²Akken i d-yewweḍ wass n westeɛfu, yebda yesselmad di lǧameɛ. Aṭas i gwehmen seg wid i s-isellen, qqaṛen : Ansi i s-d-yekka wayagi ? D acu-ț lefhama-yagi i s-d ițțunefken ? Ansi i s-d-tekka tezmert s wayes ixeddem lbeṛhanat-agi meṛṛa ?

²Atėjus sabatui, Jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi: “Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, kad net tokie stebuklai daromi Jo rankomis?

³Mačči d wagi i d aneǧǧaṛ-nni, mmi-s n Meryem, gma-s n Yeɛqub, n Yuses, n Yuda akk-d Semɛun ? Anaɣ yessetma-s gar-aneɣ i țɛicint ? Ayagi yella-yasen d ugur daymi ur uminen ara yis.

³Argi Jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi Jo seserys negyvena čia, pas mus?!” Ir jie piktinosi Juo.

⁴Sidna Ɛisa yenna-yasen : Anagar di tmurt-is ger imawlan is d wat wexxam-is i gețwaḥqeṛ nnbi.

⁴O Jėzus jiems tarė: “Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose”.

⁵Ur yexdim dinna ula d yiwen n lbeṛhan, anagar kra imuḍan i ɣef yessers ifassen-is yesseḥla-ten.

⁵Ir Jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė.

⁶Yewhem deg-sen imi ugin ad amnen. Dɣa ileḥḥu, yesselmad di tudrin iqeṛben tamdint n Naṣaret.

⁶Ir Jis stebėjosi jų netikėjimu. Jis ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.

⁷Sidna Ɛisa yessawel i tnac-nni inelmaden, iceggeɛ-iten sin sin, yefka yasen tazmert ad ssufɣen iṛuḥaniyen.

⁷Jėzus pasišaukė pas save dvylika, ėmė juos siuntinėti po du ir davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.

⁸Iweṣṣa-ten, yenna-yasen : Ur țțawit yid-wen acemma i webrid, ama d aɣṛum, ama d agrab ama d aṣurdi deg waggus, anagar aɛekkaz deg ufus.

⁸Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę­nei krepšio, nei duonos, nei pinigų dirže,­

⁹Elset irkasen, meɛna ur țțawit ara yid-wen aqenduṛ wis sin.

⁹tik apsiauti sandalais, bet neapsivilkti dviejų tunikų.

¹⁰Yenna-yasen daɣen : Axxam anda stṛeḥben yis-wen qqimet ɣuṛ-sen alamma tṛuḥem.

¹⁰Ir sakė jiems: “Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kol išvyksite.

¹¹Ma yella wanda ur sṭerḥben ara yis-wen, ur bɣin ara a wen-slen, ṛuḥet syenna, zwit aɣebbaṛ n warkasen-nwen, ddnub i yirawen-nsen.

¹¹Jei kurioje vietoje jūsų nepriimtų ir nesiklausytų, išeidami iš ten nusikratykite dulkes nuo kojų, kaip liudijimą prieš juos”.

¹²Ṛuḥen țbecciṛen i yemdanen iwakken a d-uɣalen ɣer webrid.

¹²Jie išėjo ir skelbė atgailą,

¹³Ssufuɣen aṭas n leǧnun, dehhinen s zzit aṭas n imuḍan, sseḥlayen-ten.

¹³išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.

¹⁴Yuɣal yisem n Sidna Ɛisa mechuṛ di tmurt meṛṛa, yewweḍ lexbaṛ-is ɣer ugellid Hiṛudus. Kra qqaṛen : D Yeḥya aɣeṭṭas i d-iḥyan si ger lmegtin, daymi i gezmer ad ixdem lbeṛhanat.

¹⁴Karalius Erodas išgirdęs,­nes Jėzaus vardas tapo plačiai žinomas,­kalbėjo: “Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos”.

¹⁵Wiyaḍ qqaṛen : D nnbi Ilyas. Wiyaḍ daɣen qqaṛen-as : D nnbi am lenbiya nniḍen.

¹⁵Kiti tvirtino: “Jis­Elijas!” Dar kiti sakė: “Jis pranašas, kaip ir kiti pranašai”.

¹⁶Meɛna mi gesla Hiṛudus s wannect-agi, yeqqaṛ : D Yehya-nni iwumi kkseɣ aqqeṛṛuy, i d-iḥyan !

¹⁶Tai išgirdęs, Erodas sakė: “Tai Jonas, kuriam aš nukirsdinau galvą,­jis prisikėlė!”

¹⁷Axaṭer d Hiṛudus s yiman-is i gerran Yeḥya ɣer lḥebs yeqqen-it s ssnasel, mi t-ilum imi guɣ Hiṛudyad yellan ț-țameṭṭut n gma-s Filbas.

¹⁷Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs.

¹⁸Yeḥya aɣeṭṭas yella yeqqaṛ-as : D leḥṛam fell-ak aț-țaɣeḍ tameṭṭut n gma-k !

¹⁸Jonas mat sakė Erodui: “Nevalia tau gyventi su brolio žmona”.

¹⁹Daymi i t-tekṛeh Hiṛudyad, yerna tețqellib amek ara t-tneɣ lameɛna ur s-tufi ara abrid ;

¹⁹Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo,

²⁰axaṭer Hiṛudus yețqadaṛ Yeḥya imi i t-iẓra d argaz yeṣfan, d aḥeqqi, daymi i gețḥunnu fell-as. Iḥemmel ad ismeḥses i wawal-is, meɛna m'ara s-isel iɛewweq.

²⁰nes Erodas bijojo Jono, žinodamas jį esant teisų ir šventą vyrą, ir todėl jį saugojo. Girdėdamas Joną kalbant, jis daug ką darydavo ir mielai jo klausydavosi.

²¹Ațaya teɣli-yas-d sebba i Hiṛudyad... Ass n lɛid n tlalit-is, Hiṛudus iɛreḍ-ed ɣer imensi imeqqranen n tgelda-s, imeqqranen n lɛeskeṛ akk-d imdebbṛen n tmurt n Jlili.

²¹Proga pasitaikė, kai Erodas, švęsdamas savo gimimo dieną, iškėlė pokylį savo didžiūnams, kariuomenės vadams ir Galilėjos kilmingiesiems.

²²Tekcem-ed yelli-s n Hiṛudyad tecḍeḥ, dɣa teɛǧeb-as i Hiṛudus d inebgawen-is. Agellid yenna i teqcict-nni : Ssuter-iyi-d ayen tebɣiḍ a m-t-id fkeɣ.

²²Erodiados duktė ten įėjusi šoko ir patiko Erodui bei jo svečiams. Karalius tarė mergaitei: “Prašyk iš manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu”.

²³Yerna yeggul-as : Ssuter-ed ayen tebɣiḍ a m-t-id fkeɣ, ɣas d azgen di tgelda-w.

²³Ir jis prisiekė: “Ko tik prašysi, aš tau duosiu, kad ir pusę savo karalystės!”

²⁴Teffeɣ tenna i yemma-s : D acu ara s-ssutreɣ ? Terra-yas : Ssuter-as aqeṛṛuy n Yeḥya.

²⁴Tada ji nuėjusi paklausė savo motiną: “Ko man prašyti?” O ši tarė: “Jono Krikštytojo galvos!”

²⁵Tekcem ɣer ugellid tenna-yas : Efk-iyi-d tura kan aqeṛṛuy n Yeḥya deg uḍebsi !

²⁵Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, paprašė: “Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą”.

²⁶Agellid-nni yeḥzen mačči d kra, lameɛna imi s-yeggul zdat inebgawen is, ur yezmir ara ad iḥnet.

²⁶Karalius labai nuliūdo, tačiau dėl priesaikos ir svečių nesiryžo jai atsakyti.

²⁷Iceggeɛ imiren kan yiwen uɛessas, yumeṛ-it a s-d-yawi aqeṛṛuy n Yeḥya aɣeṭṭas. Aɛessas-nni iṛuḥ ɣer lḥebs, ikkes-as aqeṛṛuy i Yeḥya.

²⁷Jis tuoj pat pasiuntė budelį ir įsakė jam atnešti Jono galvą. Šis nuėjęs nukirto jam kalėjime galvą

²⁸Yewwi-t-id deg uḍebsi, yefka-t i teqcict-nni, ma d nețțat tewwi-t i yemma-s.

²⁸ir, atnešęs ją dubenyje, padavė mergaitei, o mergaitė atidavė ją savo motinai.

²⁹Mi slan s wayagi, inelmaden n Yeḥya usan-d wwin lǧețța-s meḍlen-ț.

²⁹Tai išgirdę, Jono mokiniai atėjo, paėmė jo kūną ir palaidojo kape.

³⁰Uɣalen-d inelmaden, nnejmaɛen ɣer Sidna Ɛisa, ḥkan-as ayen akk xedmen d wayen slemden.

³⁰Apaštalai susirinko pas Jėzų ir papasakojo Jam viską, ką buvo nuveikę ir ko mokę.

³¹Imi aṭas n lɣaci i gețṛuḥun țțuɣalen-d, ur sɛin ara lweqt ad ččen, dɣa Sidna Ɛisa yenna-yasen : Eyyaw a nṛuḥet ɣer wemkan iḍeṛfen iwakken aț-țesteɛfum.

³¹O Jis tarė jiems: “Eikite vieni į nuošalią vietą ir truputį pailsėkite”. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo laiko nė pavalgyti.

³²Rekben di teflukt, ṛuḥen ad stuṛṛfen iman-nsen.

³²Ir jie išplaukė valtimi į negyvenamą vietą.

³³Aṭas i ten-iwalan mi ṛuḥen, ɛeqlen-ten, imiren uzzlen-d ɣef wuḍar si mkul tamdint. Zwaren-ten ɣer wanda akken i teddun.

³³Bet žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis pažino Jį. Iš visų miestų subėgo ten pėsti, pralenkdami mokinius, ir susirinko pas Jį.

³⁴Mi d-yers si teflukt, iwala ayendin n lɣaci ; dɣa ɣaḍen-t imi cban taqeḍɛit n wulli ur nesɛi ameksa. Yebda yesselmad-iten deg waṭas n lecɣal.

³⁴Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir Jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens; ir pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.

³⁵Mi qṛib ad yeɣli wass, usan-d inelmaden-is nnan-as : Amkan-agi yexla yerna iṛuḥ lḥal,

³⁵Dienai baigiantis, priėjo prie Jo mokiniai ir kalbėjo: “Čia dykvietė, ir jau vėlyvas laikas.

³⁶serreḥ i lɣaci ad ṛuḥen ɣer leɛzayeb ț-țudrin i d-iqeṛben iwakken a d-aɣen ayen ara ččen.

³⁶Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius kiemus bei kaimus, nusipirktų duonos, nes jie neturi ko valgyti”.

³⁷Yerra-yasen : Fket-asen kunwi ayen ara ččen ! Nutni rran-as : Eɛni tebɣiḍ a nṛuḥ a d-naɣ aɣṛum s wazal n mitin alef iwakken a nessečč annect-agi n lɣaci ?

³⁷Bet Jėzus tarė: “Jūs duokite jiems valgyti”. Mokiniai tada klausia: “Ar mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?”

³⁸Dɣa yenna-yasen : Acḥal n teḥbulin n weɣṛum i tesɛam ? Ṛuḥet aț-țwalim . Mi d-ẓran, nnan-as : ?uṛ-nneɣ xemsa n teḥbulin n weɣṛum d sin iḥewtiwen (iselman ).

³⁸Jis sako: “Kiek turite kepalų? Eikite ir pažiūrėkite”. Patikrinę jie atsakė: “Penkis ir dvi žuvis”.

³⁹Imiren, Sidna Ɛisa yenna i inelmaden-is ad sɣimen lɣaci ț-țirebbaɛ ɣef leḥcic.

³⁹Jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios žolės.

⁴⁰Qqimen ț-țirebbaɛ n meyya akk d xemsin.

⁴⁰Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.

⁴¹Yeddem xemsa n teḥbulin-nni n weɣṛum d sin iḥewtiwen, yerfed allen-is ɣer igenni yeḥmed Ṛebbi. Yebḍa aɣṛum-nni, yefka-t i inelmaden a t-feṛqen i lɣaci. Ifṛeq-asen ula d sin-nni iḥewtiwen.

⁴¹Jėzus paėmė penkis kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė savo mokiniams, kad padalintų žmonėms. Taip pat Jis padalino visiems tas dvi žuvis.

⁴²?čan akk armi ṛwan,

⁴²Ir visi valgė ir pasisotino.

⁴³jemɛen-d tnac iḍellaɛen n weɣṛum akk-d lḥut i d-yegran.

⁴³Jie pririnko dvylika pilnų pintinių duonos trupinių ir žuvies likučių.

⁴⁴Wid yeččan si lqut-nni llan di xemsa alef yid-sen.

⁴⁴O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų.

⁴⁵Imiren kan, iḥettem ɣef yinelmaden-is ad zegren s teflukt agummaḍ i lebḥeṛ, ad zwiren ɣer temdint n Bitsayda, ma d nețța ad iqqim ad yerr lɣaci.

⁴⁵Tuojau Jis privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol Jis paleisiąs žmones.

⁴⁶Mi gemfaṛaq yid-sen, yuli ɣer wedrar iwakken ad iẓẓall.

⁴⁶Juos paleidęs, Jis nuėjo į kalną melstis.

⁴⁷Mi d-tewweḍ tmeddit, taflukt nni tella di tlemmast n lebḥeṛ, ma d Sidna Ɛisa yeqqim weḥd-es di lberr.

⁴⁷Atėjus vakarui, valtis buvo ežero viduryje, o Jis vienas sausumoje.

⁴⁸Iwala ṛwan lḥif mi kkaten imeqdafen, axaṭer aḍu yețțara-ten ɣer deffir. Mi qṛib ad yali wass iṛuḥ ɣuṛ-sen, iteddu ɣef waman, yebɣa a sen-iɛeddi.

⁴⁸Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami,­nes vėjas buvo jiems priešingas,­apie ketvirtą nakties sargybą Jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.

⁴⁹Mi t-walan ileḥḥu ɣef waman, nwan-t d lexyal, bdan țɛeggiḍen,

⁴⁹Šie, pamatę Jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti.

⁵⁰xelɛen axaṭer țwalin-t akk. Imiren iluɛa-ten yenna-yasen : Ur xellɛet ara, d nekk ; ur țțaggadet ara !

⁵⁰Mat visi Jį matė ir išsigando. Bet Jis tuojau juos prakalbino: “Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!”

⁵¹Akken kan yekcem ɣer teflukt ɣuṛ-sen, yers waḍu-nni.

⁵¹Tada Jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas liovėsi. Mokiniai buvo didžiai apstulbinti ir be galo stebėjosi,

⁵²Inelmaden dehcen nezzeh, axaṭer ur fhimen ara lbeṛhan-nni n weɣṛum, imi ulawen nsen qquṛen.

⁵²nes nebuvo supratę duonos stebuklo, kadangi jų širdis tebebuvo užkietėjusi.

⁵³Kemmlen abrid-nsen, ffɣen ɣer tmurt n Jiniṣaret, rsen dinna.

⁵³Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezareto kraštą ir čia lipo į krantą.

⁵⁴Mi d-ṣubben si teflukt, lɣaci yeɛqel Sidna Ɛisa imiren kan,

⁵⁴Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jį,

⁵⁵dɣa uzzlen di mkul amkan n tmurt, bdan țțawin-as-ed imuḍan deg wusu-nsen ɣer yal amkan anda yella.

⁵⁵apibėgo visą apylinkę ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo Jį esant.

⁵⁶Di mkul amkan anda iṛuḥ, ama ț-țaddart ama ț-țamdint neɣ d izuɣaṛ, țțawin-as-ed imuḍan ɣer imukan n tejmaɛin, țḥellilen-t iwakken a ten-yeǧǧ ad nnalen ulamma d icuḍaḍ n ujellab-is. Wid akk i t-ițnalen ḥellun

⁵⁶Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar kiemus, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo Jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir visi, kas tik Jį paliesdavo, išgydavo.