1Tban-ed licaṛa ț-țameqqrant deg igenni : walaɣ yiwet tmeṭṭut tesburr-ed iṭij am llebsa, aggur seddaw iḍaṛṛen-is, tesɛa ɣef wuqeṛṛuy-is taɛeṣṣabt n tnac yitran.
1Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.
2Tella s tadist, yewweḍ-ed lweqt i deg ara d-tarew, tebda tețɛeggiḍ seg weqṛaḥ n tarrawt.
2Ji buvo nėščia ir šaukė, kentėdama sąrėmius bei gimdymo skausmus.
3Tban-ed licaṛa nniḍen deg igenni : walaɣ yiwet llafɛa tazeggaɣt am tmes, tesɛa sebɛa iqeṛṛay akk-d ɛecṛa wacciwen, mkul aqeṛṛuy ters fell-as tɛeṣṣabt.
3Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai milžiniškas ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų.
4Ajelkkiḍ-is yezzuɣeṛ-ed țelt n yitran n igenni, ideggeṛ-iten-id ɣer ddunit. Llafɛa-nni tbedd zdat tmeṭṭut-nni ara d-yarwen, iwakken aț-țessebleɛ lṭufan-ines akken kan ara d-ilal.
4Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas stojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų jos kūdikį.
5Tesɛa-d aqcic ara yeksen leǧnas meṛṛa s tɛekkazt n wuzzal. Aqcic-nni yețwarfed ɣer Sidi Ṛebbi, ɣer wemkan n lḥekma-ines.
5Ji pagimdė Sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Ir jos kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie Jo sosto.
6Tameṭṭut-nni terwel ɣer lexla anda i s-ihegga Sidi Ṛebbi amkan iwakken aț-țečč azal n walef umitin usețțin n wussan.
6O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta vieta, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.
7Yedṛa-d umenɣi deg igenni, Mixayel akk-d lmalayekkat-is nnuɣen akk-d llafɛa-nni. Llafɛa-nni d lmalayekkat-is nnuɣen-ten ula d nutni,
7Ir kilo danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai,
8lameɛna ur ten-ɣliben ara, daymi i sen-yețwakkes wemkan-nsen deg igenni.
8bet jie nenugalėjo, ir nebeliko daugiau jiems vietos danguje.
9Llafɛa-nni tameqqrant tețțuḍeggeṛ ɣer ddunit nețțat d lmalayekkat-is, tin akken yellan d azrem-nni n zik yețțusemman Iblis, Cciṭan, tin i gxedɛen ddunit meṛṛa.
9Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
10Sliɣ deg igenni i yiwen ṣṣut ɛlayen yeqqaṛ : tura yewweḍ-ed leslak, Nḥemmed-ik a Sidi Ṛebbi, lḥekma ț-țezmert i Sidi Ṛebbi Illu-nneɣ, lḥekma n ddunit tuɣal ɣer ifassen n Lmasiḥ-ines, axaṭer win i gesseḍlamen atmaten-nneɣ, win yețcektayen fell-asen iḍ d wass zdat Sidi Ṛebbi Illu-nneɣ, yețțuḍeggeṛ seg igenni.
10Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: “Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
11?elben-t watmaten-nneɣ s idammen n Izimer i ten-id-yefdan akk-d cchada-nsen fell-as yerna ur ɛuzzen ara tudert-nsen lameɛna sebblen-ț fell-as.
11Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties.
12?ef wayagi feṛḥet ay igenwan, a wid i gzedɣen igenwan ! A nnger-im a lqaɛa ! A nnger-ik a lebḥeṛ ! Imi i d-iṣubb ɣuṛ-wen Cciṭan s wurrif ameqqran, axaṭer yeẓra drus n lweqt i s-d-iqqimen.
12Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas gyvenantiems žemėje ir jūrai, nes pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko”.
13Llafɛa-nni, mi twala iman-is tețwaḍeggeṛ ɣer lqaɛa, tetbeɛ tameṭṭut nni i d-yesɛan aqcic.
13Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, ėmė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką.
14Imiren kan țțunefken-as i tmeṭṭut-nni sin wafriwen n lbaz ameqqran iwakken aț-țafeg ɣer unezṛuf anda ara tɛic tlata iseggasen d wezgen, mebɛid ɣef wezrem.
14Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi nuo gyvatės į dykumą, į savo vietą, kur bus maitinama per laiką, laikus ir pusę laiko.
15Azrem-nni yessufeɣ-ed seg uqemmuc-is aman, feggḍen-d am asif deffir n tmeṭṭut-nni iwakken aț-țyawi uḥemmal.
15Gyvatė išliejo iš savo nasrų paskui moterį vandenį lyg upę, kad nuplukdytų ją bangomis.
16Lameɛna lqaɛa tsellek tameṭṭut nni, tessebleɛ aman-nni i d-ifeggḍen seg uqemmuc n llafɛa-nni.
16Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų.
17Llafɛa terfa ɣef tmeṭṭut-nni, tṛuḥ aț-țeskker imenɣi akk-d wid i d yeqqimen si dderya-s, wid i gḍuɛen lumuṛ n Sidi Ṛebbi yerna ṭṭfen di tideț n Sidna Ɛisa.
17Ir slibinas įnirto prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą.
18Llafɛa-nni tbedd ɣef ṛṛmel n lebḥeṛ.