1Sa' jun li hilobâl cutan li Jesús yô chi numec' sa' jun sîr li acuîmk trigo rochbeneb lix tzolom. Eb lix tzolom que'xch'ot ru li trigo nak yôqueb chi numec' ut que'risi li rix sa' ruk'eb ut que'xcua'.
1មានថ្ងៃមួយជាថ្ងៃសប្ប័ទ ព្រះយេស៊ូយាងកាត់វាលស្រែ សិស្ស របស់ព្រះអង្គនាំគ្នាបូតកួរស្រូវសាឡី មកឈ្លីបរិភោគ។
2Cuanqueb cuib oxib eb laj fariseo que'ril nak yôqueb chixsic'bal ru li trigo. Que'xye reheb: -¿C'a'ut nak yôquex chixsic'bal ru li trigo sa' li hilobâl cutan? ¿C'a'ut nak nequebânu li c'anjel moco uxc ta naraj sa' li hilobâl cutan? chanqueb.
2មានពួកខាងគណៈផារីស៊ី ខ្លះនិយាយទៅសិស្សទាំងនោះថា៖ «ហេតុអ្វីបានជាអ្នករាល់គ្នាធ្វើការដែលបញ្ញត្ដិហាមមិនអោយធ្វើនៅថ្ងៃសប្ប័ទ ដូច្នេះ?»។
3Li Jesús quichak'oc ut quixye reheb: -¿Ma mâ jun cua êrilom sa' li Santil Hu li c'a'ru quixbânu laj David nak a'an ut eb li rochben te'tz'ocâk?
3ព្រះយេស៊ូតបទៅគេវិញថា៖ «ក្នុងគម្ពីរមានអត្ថបទមួយ ស្ដីអំពី ការដែលព្រះបាទដាវីឌ និង បរិពារបានប្រព្រឹត្ដនៅពេលឃ្លាន
4Laj David qui-oc sa' li rochoch li Dios ut quixchap li caxlan cua li ac mayejanbil chiru li Dios. Juneseb raj laj tij naru te'tzacânk re li caxlan cua a'an. Abanan laj David quixcua' ut quixq'ue ajcui' reheb li cuanqueb rochben xban nak te'tz'ocâk.
4គឺស្ដេចបានយាងចូលទៅក្នុងដំណាក់របស់ព្រះជាម្ចាស់យកនំបុ័ងដែលគេតាំងថ្វាយព្រះជាម្ចាស់មកសោយ ព្រមទាំងចែកអោយពួកបរិពារបរិភោគទៀតផង។ តាមវិន័យ មានតែពួកបូជាចារ្យ ប៉ុណ្ណោះ ដែលមានសិទ្ធិបរិភោគនំបុ័ងនោះបាន។ តើអ្នករាល់គ្នាធ្លាប់អានអត្ថបទនោះឬទេ?»។
5Ut li Jesús quixye cui'chic reheb: -Jo'can nak lâin li C'ajolbej cuan incuanquil chixyebal c'a'ru tâuxmânk sa' li hilobâl cutan, chan reheb.
5ព្រះអង្គមានព្រះបន្ទូលទៅគេទៀតថា៖ បុត្រមនុស្ស ជាម្ចាស់លើថ្ងៃសប្ប័ទ ។
6Sa' jun chic li hilobâl cutan qui-oc li Jesús sa' li cab li neque'xch'utub cui' ribeb laj judío ut quixch'olob lix yâlal chiruheb li tenamit. Aran cuan jun li cuînk sic lix nim uk'.
6នៅថ្ងៃសប្ប័ទ មួយទៀត ព្រះយេស៊ូយាងចូលក្នុងសាលាប្រជុំ ហើយទ្រង់បង្រៀនគេ។ នៅទីនោះ មានបុរស ម្នាក់ស្វិតដៃស្ដាំ។
7Cuanqueb cuib oxib aj fariseo ut aj tzolol chak'rab aran. Yôqueb chirilbal ma tixq'uirtesi tana li ruk' li cuînk a'in sa' li hilobâl cutan re nak naru te'xjit li Jesús.
7ពួកអាចារ្យ និង ពួកខាងគណៈផារីស៊ី តាមមើលព្រះយេស៊ូ ក្រែងលោព្រះអង្គប្រោសអ្នកជំងឺនៅថ្ងៃសប្ប័ទ ព្រោះគេចង់រកលេសចោទប្រកាន់ព្រះអង្គ។
8Li Jesús quixnau c'a'ru yôqueb chixc'oxlanquil. Jo'can nak quixye re li cuînk li sic ruk': -Cuaclin. Xakab âcuib chiruheb, chan. Ut li cuînk quicuacli ut quixakli chiruheb.
8ព្រះយេស៊ូឈ្វេងយល់ចិត្ដគំនិតរបស់ពួកគេ ទ្រង់ក៏ មានព្រះបន្ទូលទៅកាន់បុរសស្វិតដៃនោះថា៖ «ចូរក្រោកឡើង មកឈរនៅកណ្ដាលគេឯណេះ!»។ បុរសនោះ ក៏ក្រោកឈរឡើង។
9Li Jesús quixye reheb: -Cuan c'a'ru nacuaj xpatz'bal êre. ¿C'a'ru us xbânunquil sa' li hilobâl cutan? ¿Ma naru xbânunquil li us malaj li inc'a' us? ¿Ma us xcolbal xyu'am junak malaj xsachbal? chan reheb.
9ព្រះយេស៊ូមានព្រះបន្ទូលទៅគេថា៖«ខ្ញុំសុំសួរអ្នករាល់គ្នាថា នៅថ្ងៃសប្ប័ទ តើមនុស្សមានសិទ្ធិធ្វើអំពើល្អ ឬ ធ្វើអំពើអាក្រក់? តើត្រូវសង្គ្រោះជីវិតមនុស្ស ឬ ធ្វើអោយវិនាសអន្ដរាយ?»។
10Li Jesús quicana chirilbaleb chixjûnkaleb, ut quixye re li cuînk li sic ruk': -Ye' lâ cuuk', chan. Ut li cuînk quixye' li ruk' ut sa' ajcui' li hônal a'an quiq'uira li ruk'.
10ព្រះអង្គបែរព្រះភ័ក្ដ្រទតមើលមនុស្សទាំងអស់ដែលនៅជុំវិញ រួចមានព្រះបន្ទូលទៅបុរសស្វិតដៃនោះថា៖ «ចូរលាតដៃមើល៍!»។ គាត់ក៏លាតដៃ ហើយដៃគាត់បានជាដូចដើមវិញ។
11C'ajo' nak que'josk'o' eb laj fariseo ut laj tzolol chak'rab, ut que'oc chixyebal chi ribileb rib chanru nak te'xjit li Jesús.
11ពួកគេក្ដៅក្រហាយយ៉ាងខ្លាំង ហើយពិគ្រោះគ្នា គិតធ្វើយ៉ាងណា ដើម្បីប្រឆាំងនឹងព្រះយេស៊ូ។
12Sa' jun li cutan cô li Jesús chi tijoc sa' xbên jun li tzûl. Quixnumsi li k'ojyîn chi tijoc chiru li Dios.
12នៅគ្រានោះ ព្រះយេស៊ូយាងឡើងទៅលើភ្នំដើម្បីអធិស្ឋាន ។ ព្រះអង្គអធិស្ឋានពេញមួយយប់។
13Nak ac xsakêu quixbokeb lix tzolom ut quixsic' ruheb li cablaju sa' xyânkeb ut quixq'ueheb chok' apóstol. A'aneb a'in li apóstol li quixsic' ruheb:
13លុះព្រលឹមឡើង ព្រះអង្គត្រាស់ហៅសិស្ស មក ក្នុងចំណោមសិស្សទាំងនោះ ព្រះអង្គជ្រើសយកដប់ពីររូបហើយប្រទានងារជាទូតរបស់ព្រះអង្គ
14laj Simón li quixq'ue ajcui' Pedro chok' xc'aba'; laj Andrés li rîtz'in laj Pedro; laj Jacobo; laj Juan; laj Felipe; laj Bartolomé;
14គឺមានស៊ីម៉ូនដែលទ្រង់ប្រទានឈ្មោះថា ពេត្រុស និង អនទ្រេជាប្អូនរបស់គាត់ យ៉ាកុប យ៉ូហាន ភីលីព បាថូឡូមេ
15laj Mateo; laj Tomás; laj Jacobo li ralal laj Alfeo; laj Simón li neque'xye ajcui' Zelote re;
15ម៉ាថាយ ថូម៉ាស យ៉ាកុបជាកូនរបស់លោកអាល់ផាយ ស៊ីម៉ូនហៅអ្នកជាតិនិយម
16laj Judas li rîtz'in laj Jacobo ut laj Judas Iscariote li quik'axtesin re li Jesús mokon sa' ruk'eb li xic' neque'iloc re.
16យូដាសជាកូនលោកយ៉ាកុប និង យូដាសអ៊ីស្ការីយ៉ុត ដែលនឹងក្បត់ព្រះអង្គ។
17Li Jesús quicube sa' li tzûl rochbeneb lix tzolom ut quicana sa' jun na'ajej tak'a ru rochbeneb lix q'uialeb chic lix tzolom ut li q'uila tenamit li que'chal chak sa' eb li tenamit Judea ut Jerusalén. Ut cuan ajcui' li que'chal sa' eb li tenamit li cuanqueb chire li palau jo' Tiro ut Sidón. Quilaje'chal re nak te'rabi li c'a'ru tixye li Jesús ut re ajcui' nak li Jesús tixq'uirtesiheb li yaj.
17ព្រះយេស៊ូយាងចុះពីលើភ្នំជាមួយសិស្ស ទាំងនោះមកប្រថាប់នៅត្រង់កន្លែងមួយរាបស្មើ។ នៅទីនោះមាន សិស្សជាច្រើន និង ប្រជាជនពីស្រុកយូដា ពីក្រុងយេរូសាឡឹម ពីក្រុងទីរ៉ូស និង ក្រុងស៊ីដូននៅតាមមាត់សមុទ្រ មករង់ចាំព្រះអង្គយ៉ាងកកកុញ។
18Ut quixq'uirtesiheb ajcui' li cuanqueb mâus aj musik'ej riq'uineb.
18គេនាំគ្នាមកស្ដាប់ព្រះអង្គ និង សូមព្រះអង្គប្រោសគេអោយជាពីជំងឺ។ រីឯអស់អ្នកដែលមានវិញ្ញាណអាក្រក់នៅក្នុងខ្លួនក៏បានជាដែរ។
19Ut li q'uila tenamit te'raj xch'e'bal li Jesús re nak te'q'uirtesîk. A'an naxq'uirtesiheb riq'uin lix cuanquilal.
19បណ្ដាជនប្រជ្រៀតគ្នាចូលមកពាល់ព្រះយេស៊ូ ដ្បិតមានឫទ្ធានុភាពចេញពីព្រះអង្គមកប្រោសគេអោយជាគ្រប់ៗគ្នា។
20Ut li Jesús quirileb lix tzolom ut qui-oc chixyebal: -Us xak êre lâex li neba'ex, xban nak cuanquex chic rubel xcuanquil li Dios.
20ព្រះយេស៊ូងើបព្រះភ័ក្ដ្រទតមើលសិស្ស របស់ព្រះអង្គ ហើយមានព្រះបន្ទូលថា៖ «អ្នករាល់គ្នាដែលជាជនក្រខ្សត់អើយ! អ្នកមានសុភមង្គល ហើយ ដ្បិតអ្នករាល់គ្នាបានទទួលព្រះរាជ្យ របស់ព្រះជាម្ចាស់។
21Us xak êre lâex li textz'ocâk anakcuan xban nak tâc'ojobâk êch'ôl. Us xak êre lâex li yôquex chi yâbac anakcuan xban xrahil êch'ôl xban nak sa' jun cutan texse'ek xban xsahil êch'ôl.
21អ្នករាល់គ្នាដែលកំពុងតែស្រេកឃ្លានអើយ! អ្នកមានសុភមង្គលហើយ ដ្បិតអ្នករាល់គ្នានឹងបានឆ្អែត។ អ្នករាល់គ្នាដែលកំពុងតែយំសោកអើយ! អ្នកមានសុភមង្គលហើយ ដ្បិតអ្នករាល់គ្នានឹងបានត្រេកអរ។
22Us xak êre lâex nak xic' tex-ilek' sa' inc'aba' lâin li C'ajolbej. Us xak êre lâex nak tex-isîk sa' xyânkeb ut texhobek' sa' inc'aba' lâin ut tâyehek' êre nak inc'a' us êna'leb.
22ប្រសិនបើមានគេស្អប់លែងរាប់រកអ្នករាល់គ្នា ប្រសិនបើគេត្មះតិះដៀលបង្ខូចឈ្មោះអ្នករាល់គ្នា ព្រោះតែបុត្រមនុស្ស អ្នករាល់គ្នាមានសុភមង្គលហើយ។
23Chisahok' sa' êch'ôl nak te'xbânu êre chi jo'can. Chic'ojlâk êch'ôl xban nak cuan jun lê k'ajcâmunquil riq'uin li Dios sa' choxa. Jo'can ajcui' nak que'xtz'ektâna eb li profeta junxil eb lix xe'tônil xyucua'eb li tenamit a'in.
23នៅគ្រានោះចូរមានអំណរសប្បាយឡើង ដ្បិតអ្នករាល់គ្នាទទួល រង្វាន់យ៉ាងធំ នៅស្ថានបរមសុខ ។ កាលពីជំនាន់មុន បុព្វបុរស របស់គេក៏បានប្រព្រឹត្ដចំពោះពួកព្យាការីដូច្នោះដែរ។
24Abanan, lâex li biomex raylal châlel sa' êbên xban nak ac xec'ojob êch'ôl arin sa' ruchich'och'.
24ចំណែកឯអ្នករាល់គ្នាដែលជាអ្នកមានអើយ! អ្នកនឹងត្រូវវេទនាព្រោះអ្នករាល់គ្នាបាន ទទួលការសំរាលទុក្ខរួចស្រេចហើយ។
25Raylal châlel sa' êbên lâex li cuan nabal c'a'ru êre xban nak tâcuulak xk'ehil nak mâc'a' chic cuânk êre re textzacânk. Raylal châlel sa' êbên lâex li nequexse'ec anakcuan xban xsahil êch'ôl xban nak mokon texyâbak xban xrahil êch'ôl.
25អ្នករាល់គ្នាដែលឆ្អែតនៅពេលនេះអើយ! អ្នកនឹងត្រូវវេទនា ដ្បិតអ្នករាល់គ្នានឹងស្រេកឃ្លានជាពុំខាន។ អ្នករាល់គ្នាដែលកំពុងតែត្រេកអរអើយ! អ្នកនឹងត្រូវវេទនា ព្រោះអ្នករាល់គ្នា នឹងកាន់ទុក្ខ ហើយយំសោកជាពុំខាន។
26Raylal châlel sa' êbên lâex li naq'uehe' êlok'al arin sa' ruchich'och' xbaneb li tenamit. Jo'ca'in ajcui' nak que'q'uehe' xlok'al eb li profeta aj balak' xbaneb lê xe'tônil yucua'.
26អ្នករាល់គ្នាដែលមនុស្សទាំងអស់កោតសរសើរអើយ! អ្នកត្រូវវេទនា ហើយព្រោះបុព្វបុរសរបស់គេក៏បានប្រព្រឹត្ដ ចំពោះពួកព្យាការីក្លែងក្លាយដូច្នោះដែរ!»។
27Ut lâex li yôquex chi abînc re li yôquin chixyebal, cheq'uehak retal li tinye êre. Cherahakeb li xic' neque'iloc êre. Ut chebânuhak usilal reheb li neque'tz'ektânan êre.
27«ខ្ញុំសុំប្រាប់អ្នករាល់គ្នាដែលកំពុងស្ដាប់ខ្ញុំថា ចូរស្រឡាញ់ខ្មាំងសត្រូវរបស់ខ្លួន និង ធ្វើអំពើល្អដល់អស់អ្នកដែល ស្អប់អ្នករាល់គ្នា
28Chetz'âmâk rusilal li Dios sa' xbêneb li neque'mâusilan êre. Ut chextijok ajcui' chirixeb li neque'hoboc êre.
28ត្រូវជូនពរដល់អស់អ្នកដែលប្រទេចផ្ដាសាអ្នករាល់គ្នា និង អង្វរព្រះជាម្ចាស់សូមទ្រង់ប្រទានពរ ដល់អស់អ្នកដែលបៀតបៀនអ្នករាល់គ្នា។
29Cui ani tâsac'ok xnak' âcuu, q'ue li jun pac'al re, re tixsac'. Cui ani târaj xmak'bal lâ chaquêt, q'ue ajcui' lâ camîs re.
29ប្រសិនបើមានគេទះកំផ្លៀងអ្នកម្ខាង ចូរបែរអោយគេទះម្ខាងទៀតចុះ។ ប្រសិនបើគេយកអាវធំរបស់អ្នក ចូរអោយគេយកអាវក្នុងថែមទៀតទៅ។
30Li ani tixtz'âma c'a'ru re âcue, q'ue re. Ut cui ani tixmak' c'a'ru âcue châcuu, mâpatz' chic rêkaj re.
30បើមានអ្នកណាសុំអ្វីពីអ្នក ចូរអោយគេទៅ ហើយបើគេរឹបអូសយកអ្វីដែលជារបស់អ្នក ចូរកុំទារពីគេវិញឡើយ។
31Cui lâex têraj nak châbilakeb lê ras êrîtz'in êriq'uin, châbilakex ajcui' lâex riq'uineb a'an.
31បើអ្នករាល់គ្នាចង់អោយគេប្រព្រឹត្ដចំពោះខ្លួនបែបណា ត្រូវប្រព្រឹត្ដចំពោះគេបែបនោះដែរ។
32Cui ca'aj cui' li ani narahoc êre nequera, mâc'a' xjalanil li yôquex chixbânunquil, riq'uin li neque'xbânu li mâji' neque'pâban xban nak ca'aj cui' li ani narahoc reheb neque'xra.
32បើអ្នករាល់គ្នាស្រឡាញ់តែមនុស្សដែលស្រឡាញ់អ្នករាល់គ្នា តើនឹងមានគុណបំណាច់អ្វី? សូម្បីតែមនុស្សបាបក៏ចេះស្រឡាញ់គ្នាគេដែរ
33Cui ca'aj cui' li neque'bânun usilal êre, nequebânu usilal reheb, mâc'a' xjalanil li yôquex chixbânunquil riq'uin li neque'xbânu li mâji' neque'pâban. Xban nak ca'aj cui' li ani nabânun usilal reheb neque'xbânu usilal re.
33ហើយបើអ្នករាល់គ្នាធ្វើអំពើល្អតែជាមួយមនុស្សណាដែលធ្វើអំពើល្អដល់អ្នករាល់គ្នា តើនឹងមានគុណបំណាច់អ្វី? សូម្បីតែមនុស្សបាបក៏ចេះធ្វើអំពើល្អដល់គ្នាគេដែរ។
34Cui lâex nequeto'oni tumin ca'aj cui' reheb li nequenau nak te'xq'ue rêkaj, mâc'a' xjalanil li yôquex chixbânunquil riq'uin li neque'xbânu li toj mâji' neque'pâban xban nak neque'xto'oni tumin ca'aj cui' reheb li neque'xnau nak te'xq'ue rêkaj.
34បើអ្នករាល់គ្នាអោយគេខ្ចី ដោយសង្ឃឹមថានឹងបានសំណងវិញ តើនឹងមានគុណបំណាច់អ្វី? សូម្បីតែមនុស្សបាបក៏អោយគ្នាគេខ្ចី ដើម្បីទទួលសំណងដូចដើមវិញដែរ។
35Jo'can ut nak cherahakeb li ani xic' neque'iloc êre. Chebânuhak usilal reheb. Ut cheq'uehak chi to' re li c'a'ru tixpatz' êre chi inc'a' têroybeni rêkaj. Cui têbânu a'an, k'axal nim lê k'ajcâmunquil li tâq'uehek' êre ut lâexak li ralal xc'ajol li nimajcual Dios. A'an k'axal nim xcuyum sa' xbêneb li inc'a' useb xna'leb li inc'a' neque'xnau bantioxînc.
35ចូរស្រឡាញ់ខ្មាំងសត្រូវរបស់ខ្លួន ហើយប្រព្រឹត្ដអំពើល្អដល់គេ ព្រមទាំងអោយគេខ្ចី ដោយកុំនឹកសង្ឃឹមចង់បានអ្វីវិញអោយសោះ ពេលនោះ អ្នករាល់គ្នានឹងទទួលរង្វាន់យ៉ាងធំ អ្នករាល់គ្នានឹងបានទៅជាកូនរបស់ព្រះជាម្ចាស់ដ៏ខ្ពង់ខ្ពស់បំផុត ដ្បិតព្រះអង្គក៏មានព្រះហឫទ័យសប្បុរសចំពោះជនអកតញ្ញូ និង ជនកំណាចដែរ។
36Chex-uxtânânk bi' u xban nak lê yucua' cuan sa' choxa na-uxtânan u.
36ចូរមានចិត្ដមេត្ដាករុណា ដូចព្រះបិតារបស់អ្នករាល់គ្នាដែលមានព្រះហឫទ័យមេត្ដាករុណា»។
37Mextz'iloc âtin chirixeb lê ras êrîtz'in re nak li Dios inc'a' tâtz'ilok âtin chêrix lâex. Mêtz'ektâna lê ras êrîtz'in re nak li Dios inc'a' textz'ektâna lâex. Checuyak xmâqueb lê ras êrîtz'in re nak li Dios tixcuy êmâc lâex.
37«កុំថ្កោលទោសអ្នកដទៃអោយសោះ នោះព្រះជាម្ចាស់ក៏មិនថ្កោលទោសអ្នករាល់គ្នាដែរ។ កុំផ្ដន្ទាទោសអ្នក ដទៃអោយសោះ នោះព្រះជាម្ចាស់ក៏មិនផ្ដន្ទាទោសអ្នករាល់គ្នាដែរ។ ត្រូវលើកលែងទោសអោយអ្នកដទៃ នោះព្រះជាម្ចាស់នឹងលើកលែងទោសអោយអ្នករាល់គ្នា។
38Chesi c'a'ru re lê ras êrîtz'in ut li Dios tixq'ue rêkaj êre. Tixq'ue rêkaj êre chi nabal chiru li xeq'ue lâex. Tixq'ue chi nujenak li bisleb, chi yôk chi pajec' xban nak k'axal cui'chic nabal li tixq'ue êre. Riq'uin li bisleb li texbisok cui' lâex, a'an ajcui' li tâbisek' cui' li tâq'uehek' êre, chan.
38ចូរធ្វើអំណោយដល់អ្នកដទៃ នោះព្រះជាម្ចាស់នឹងប្រទានអំណោយដល់អ្នករាល់គ្នាដែរ ទ្រង់នឹងប្រទានមកយ៉ាងបរិបូណ៌ហូរហៀរ។ ព្រះជាម្ចាស់នឹងវាល់អោយអ្នក តាមរង្វាល់ដែលអ្នកវាល់អោយអ្នកដទៃ»។
39Li Jesús quixye li jaljôquil ru âtin a'in reheb li tenamit ut quixye: -Junak mutz', ¿Ma naru ta bi' tixc'ut xbe junak chic mutz'? ¿Ma inc'a' ta bi' sa' cuibal te't'anek' sa' jul xban nak mutz'eb?
39ព្រះយេស៊ូមានព្រះបន្ទូលជាពាក្យប្រស្នាទៅគេទៀតថា៖ «មនុស្សខ្វាក់ពុំអាចនាំមនុស្សខ្វាក់ម្នាក់ទៀតបានឡើយ។ បើធ្វើដូច្នោះ មុខជាធ្លាក់រណ្ដៅទាំងពីរនាក់មិនខាន។
40Mâ jun aj tzolonel naxk'ax xcuanquil laj tzolol re. Abanan nak acak xtzol rib chi tz'akal, tixtau ajcui' xcuanquil laj tzolol re.
40ពុំដែលមានសិស្សណាធំជាងគ្រូឡើយ ប៉ុន្ដែ សិស្សដែលបានទទួលចំណេះសព្វគ្រប់ អាចស្មើនឹងគ្រូបាន។
41¿C'a'ut nak nacaq'ue retal li c'aj che' cuan sa' xnak' ru lâ cuas âcuîtz'in ut inc'a' nacaq'ue retal li tz'amba cuan sa' xnak' âcuu lâat?
41ហេតុអ្វីបានជាអ្នកមើលឃើញល្អងធូលីនៅក្នុងភ្នែករបស់បងប្អូនអ្នក តែមើលមិនឃើញធ្នឹមនៅក្នុងភ្នែករបស់អ្នកផ្ទាល់ដូច្នេះ?។
42¿Chanru nak tâye re lâ cuas âcuîtz'in, "Cuisihak li c'aj che' sa' xnak' âcuu", nak toj cuan li tz'amba sa' xnak' âcuu lâat? At aj ca' pac'al u, xbên cua isi li tz'amba cuan sa' li xnak' âcuu lâat, re nak tat-ilok chi tz'akal re risinquil li c'aj che' cuan sa' xnak' ru lâ cuas âcuîtz'in.
42បើអ្នកមើលធ្នឹមនៅក្នុងភ្នែករបស់អ្នកមិនទាំងឃើញផង ម្ដេចក៏ហ៊ាននិយាយទៅបងប្អូនថា "ទុកអោយខ្ញុំផ្ដិតយកល្អងធូលីនេះចេញពីភ្នែកអ្នក?"។ មនុស្សមានពុតអើយ! ចូរយកធ្នឹមចេញពីភ្នែកអ្នកជាមុនសិន ទើបអ្នកមើលឃើញច្បាស់ ល្មមនឹងផ្ដិតយកល្អងធូលីចេញពីភ្នែករបស់បងប្អូនអ្នកបាន»។
43Jo'can ajcui' riq'uin li che'. Cui châbil junak che', châbil ajcui' li ru narûchin. Ut cui inc'a' us li che', li ru li narûchin inc'a' ajcui' us. Li châbil che' inc'a' naru narûchin li inc'a' us, chi moco li che' inc'a' us naru narûchin li us.
43«ដើមឈើល្អ មិនដែលអោយផ្លែអាក្រក់ឡើយ ឯដើមឈើអាក្រក់វិញ ក៏មិនដែលអោយផ្លែល្អដែរ
44Ut riq'uin li ru narûchin nanauman ru li che'. Li tun q'uix inc'a' naru narûchin li higos chi moco li q'uix naru narûchin li uvas.
44ដ្បិតគេស្គាល់ដើមឈើបាន ដោយសារផ្លែវា។ ពុំដែលមាននរណាបេះផ្លែឧទុម្ពរ ឬផ្លែទំពំាងបាយជូរពីគុម្ពបន្លាឡើយ។
45Jo'can ajcui' riq'uin li cristian. Li ani châbil, châbil ajcui' lix yehom xbânuhom xban nak cuan li châbilal riq'uin. Ut li ani inc'a' châbil, inc'a' châbil lix yehom xbânuhom xban nak mâc'a' li châbilal riq'uin. Riq'uin li râtin li junjûnk nac'utun chanru li râm.
45មនុស្សល្អតែងប្រព្រឹត្ដអំពើល្អព្រោះចិត្ដរបស់គេល្អ រីឯមនុស្សអាក្រក់ តែងប្រព្រឹត្ដអំពើអាក្រក់ ព្រោះចិត្ដរបស់គេ អាក្រក់ ដ្បិតមាត់របស់មនុស្សតែងស្រដីចេញមក នូវសេចក្ដីណាដែលមានពេញហូរហៀរនៅក្នុងដួងចិត្ដរបស់ខ្លួន»។
46¿C'a'ut nak nequeye, "Kâcua', Kâcua'" cue cui inc'a' nequebânu li c'a'ru ninye?
46«ហេតុអ្វីបានជាអ្នករាល់គ្នាហៅខ្ញុំថា "ព្រះអម្ចាស់!ព្រះអម្ចាស់!" តែមិនប្រព្រឹត្ដតាមពាក្យខ្ញុំដូច្នេះ?។
47Jo'can nak li ani na-abin re li cuâtin ut naxbânu li c'a'ru ninye, li jun a'an tinjuntak'êta riq'uin jun li cuînk quixyîb li rochoch.
47អ្នកដែល ចូលមករកខ្ញុំ ស្ដាប់ពាក្យខ្ញុំ ហើយប្រព្រឹត្ដតាម ខ្ញុំសុំបង្ហាញប្រាប់អោយអ្នករាល់គ្នាដឹងថា គេប្រៀបបានទៅនឹងមនុស្សប្រភេទណា
48Quixbec chi cham ut quixq'ue li cimiento sa' xbên li pec. Quichal li hab ut quibut'ir li nima'. Coxsac' rib li ha' chiru li cab ut inc'a' quirec'asi li cab sa' xna'aj xban nak yîbanbil chi us sa' xbên pec.Ut li ani na-abin re li cuâtin ut inc'a' naxbânu li c'a'ru ninye, li jun a'an tinjuntak'êta riq'uin li cuînk li quixyîb li rochoch sa' xbên ch'och' ut inc'a' quixbec xna'aj lix cimiento. Nak quibut'ir li nima', li ha' coxsac' rib chiru li cab. Quit'ane' li cab ut quisach chi jun aj cua, chan li Jesús reheb.
48អ្នកនោះប្រៀបបាននឹងមនុស្សម្នាក់ដែលសង់ផ្ទះ។ គាត់ជីកដីយ៉ាងជ្រៅ ហើយចាក់គ្រឹះលើផ្ទាំងថ្ម លុះទឹកជំនន់មកដល់ ទោះបីទឹកហូរមកប៉ះយ៉ាងណាក៏ដោយ ក៏មិនអាចធ្វើអោយផ្ទះនោះរង្គើបានដែរ ព្រោះគាត់បានសង់យ៉ាងមាំ។
49Ut li ani na-abin re li cuâtin ut inc'a' naxbânu li c'a'ru ninye, li jun a'an tinjuntak'êta riq'uin li cuînk li quixyîb li rochoch sa' xbên ch'och' ut inc'a' quixbec xna'aj lix cimiento. Nak quibut'ir li nima', li ha' coxsac' rib chiru li cab. Quit'ane' li cab ut quisach chi jun aj cua, chan li Jesús reheb.
49ចំណែកឯអ្នកដែលស្ដាប់ពាក្យខ្ញុំ តែមិនប្រព្រឹត្ដតាម ប្រៀបបាននឹងមនុស្សម្នាក់ដែលសង់ផ្ទះដោយពុំបានចាក់គ្រឹះ។ លុះទឹកហូរមកបោកផ្ទះនោះផ្ទះនោះក៏រលំខូចខាតភ្លាមគ្មានអ្វីសល់ឡើយ»។