Kekchi

Shona

Matthew

12

1Ut chirix chic a'an sa' jun hilobâl cutan, li Jesús yô chi bêc bar cui' aubil li acuîmk trigo. Ut eb lix tzolom te'tz'ocâk ut que'oc chixch'otbal ru li acuîmk ut yôqueb chixcua'bal.
1Nenguva iyo Jesu wakagura nemumunda wezviyo nesabata; zvino vadzidzi vake vakange vane nzara, vakatanga kutanha hura ndokudya.
2Ut nak que'ril eb laj fariseo, que'xye re li Jesús: -Ileb lâ tzolom. Yôqueb chixsic'bal ru li acuîmk. Yôqueb chixbânunquil li c'anjel moco uxc ta naraj sa' li hilobâl cutan, chanqueb.
2Asi vaFarisi vakati vachiona vakati kwaari: Tarira, vadzidzi vako vanoita zvisingatenderwi kuitwa nesabata.
3Li Jesús quichak'oc ut quixye reheb: -¿Ma inc'a' ta bi' xeril sa' li Santil Hu c'a'ru quixbânu laj David nak a'an ut eb li rochben te'tz'ocâk?
3Asi wakati kwavari: Hamuna kurava here Dhavhidhi zvaakaita paakange ava nenzara, iye nevakange vanaye;
4Qui-oc sa' li cab bar neque'xlok'oni cui' li Dios ut cuan aran li mayejanbil caxlan cua. Mâcua' raj re laj David xcua'bal li caxlan cua a'an, chi moco reheb li rochben. Juneseb laj tij naru neque'xcua' li mayejanbil caxlan cua. Abanan laj David quixcua'.
4kuti wakapinda sei mumba maMwari, akadya zvingwa zvekuratidza, zvaakange asingatenderwi kuzvidya, kunyange nevaiva naye kunze kwevapristi chete?
5Ut, ¿ma inc'a' êrilom sa' lix chak'rab laj Moisés nak eb laj tij mâc'a' xmâqueb nak neque'xk'et li hilobâl cutan nak neque'c'anjelac sa' rochoch li Dios?
5Kana hamuna kuverenga here pamurairo, kuti nemasabata vapristi vanosvibisa masabata mutembere asi vasina chavangapomerwa?
6Lâin tinye êre nak cuanquin arin lâin, ut k'axal nim incuanquil chiru li rochoch li Dios.
6Asi ndinoti kwamuri: Pano pane mukuru kutembere.
7Lâex inc'a' nequenau xyâlal li âtin a'in li tz'îbanbil sa' li Santil Hu: Li nacuulac chicuu lâin, a'an nak tex-uxtânânk u ut mâcua' nak texmayejak xul. (Ose. 6:6) Cui ta xetau ru li na'leb a'in, inc'a' raj xetz'ektânaheb li mâc'a'eb xmâc.
7Asi dai maiziva kuti zvinorevei kuti: Ndinoshuva tsitsi kwete chibayiro, mungadai musina kuti vane mhosva vasina mhosva.
8Lâin li C'ajolbej. Lâin laj êchal re li hilobâl cutan. Cuan incuanquil chixyebal c'a'ru tâuxmânk sa' li hilobâl cutan, chan li Jesús.
8Nekuti Mwanakomana wemunhu ndiIshe kunyangwe wesabata.
9Ut nak qui-el chak aran, quichal sa' li cab li neque'xch'utub cui' ribeb laj judío.
9Zvino wakati abvapo akapinda musinagoge ravo.
10Ut aran cuan jun li cuînk sic jun li ruk'. Ut eb laj fariseo que'xpatz' re li Jesús yal re xjitbal: -¿Ma us q'uirtesînc sa' li hilobâl cutan?
10Zvino tarira, kwakange kune munhu wakange ane ruoko rwakawonyana. Vakamubvunza vachiti: Zvakatenderwa kuporesa nemasabata here? kuti vamupe mhosva.
11Ut li Jesús quichak'oc ut quixye reheb: -Cui junak sa' êyânk cuan junak lix carner tât'anek' sa' junak jul sa' li hilobâl cutan, ¿ma inc'a' raj toxchap ut toxrisi chak sa' li jul?
11Asi wakati kwavari: Ndeupi munhu pakati penyu uchava negwai rimwe, iro kana rikawira mugomba nemasabata ungarega kuribata akasimudza?
12¿Ma inc'a' ta bi' numtajenak terto xtz'ak junak cuînk chiru junak carner? Cui us xcolbal li carner sa' li hilobâl cutan, ¿ma inc'a' ta bi' k'axal cui'chic us xtenk'anquil li cuînk sa' li hilobâl cutan?-
12Asi munhu unopfuura gwai zvikuru sei! Naizvozvo zvakatenderwa kuita zvakanaka nemasabata.
13Tojo'nak quixye re li cuînk li sic li ruk': -Ye' lâ cuuk', chan re. Ut li cuînk quixye' li ruk' ut sa' junpât quicana chi mâc'a' rêc' jo' li jun chic.
13Zvino akati kumunhu: Tambanudza ruoko rwako. Akarutambanudza, rwukaporeswa rwukagwinya serumwe.
14Ut eb laj fariseo que'el aran ut que'oc chixc'ûbanquil chanru nak te'xcamsi li Jesús.
14Zvino vaFarisi vakabuda, vakaita dare pamusoro pake kuti vangamuparadza sei.
15Li Jesús quixnau nak yôqueb xc'ûbanquil chanru nak te'xcamsi ut qui-el sa' li na'ajej a'an. Ut nabaleb li tenamit que'tâken re ut naxq'uirtesiheb chixjunileb li yaj.
15Asi Jesu wakati aziva, akabvapo; zvaunga zvikuru zvikamutevera, akavaporesa vose.
16Ut li Jesús quixye reheb nak mâ ani aj e te'xye resil nak a'an li xq'uirtesin reheb.
16Akavarairisa kuti varege kumubudisa pachena.
17A'in quic'ulman jo' yebil chak xban li profeta Isaías nak quixye chi jo'ca'in:
17Kuti zvizadziswe zvakarehwa naIsaya muporofita, achiti:
18A'an a'in laj c'anjel chicuu, li sic'bil ru inban. A'an ninra ut riq'uin a'an nasaho' lin ch'ôl. Tinq'ue re lin musik', ut a'an tâyehok resil li rakba âtin li châlc re sa' xbêneb li tenamit.
18Tarira muranda wangu wandakasanangura, mudikamwa wangu, mweya wangu unofara naye. Ndichaisa mweya wangu pamusoro pake, uye uchazivisa vahedheni kutonga.
19Inc'a' tâcuech'înk chi moco tixjap re ut mâ ani tâabînk re lix yâb xcux sa' be.
19Haangarwisi kana kudanidzira, uye hakuna uchanzwa inzwi rake munzira dzemumaguta.
20Inc'a' tixrahobtesiheb li tacuajenakeb. Inc'a' tixchoy xtokbal li caxlan aj li ac tokec' re, chi moco tixchoy xchupbal ru li xam li toj yô chi êlc xsibel toj nak tixxakab lix cuanquil ut târakok âtin sa' tîquilal.
20Rutsanga rwakapwanyika haangaruvhuni, netambo yemwenje inopfungaira haangadzimi; kusvikira achituma kutonga mukukunda.
21Ut chixjunileb li tenamit ca'aj cui' riq'uin a'an te'yo'onînk. (Isa. 42:2-4)
21Uye vahedheni vachavimba mizita rake.
22Ut mokon chic quic'ame' chak riq'uin li Jesús jun li cuînk cuan mâus aj musik'ej riq'uin. Mutz' ut mem li cuînk a'an. Ut li Jesús quixq'uirtesi, ut li cuînk li mutz' ut mem nak quicuan, quiâtinac ut qui-iloc chic.
22Zvino kwakauyiswa kwaari wakagarwa nedhimoni, bofu uye mbeveve; akamuporesa, zvekuti bofu mbeveve rakati kutaura rikati kuona.
23Ut chixjunileb li tenamit que'sach xch'ôl ut yôqueb chixyebal: -¿Malaj a'in ta ut ralal li rey David, li yôco chiroybeninquil?
23Zvaunga zvose zvikashamisika zvikati: Ko uyu haasi Mwanakomana waDhavhidhi here?
24Ut eb laj fariseo nak que'rabi a'an, que'xye: -Li cuînk a'in na-isin mâus aj musik'ej riq'uin xcuanquil laj Beelzebú, lix yucua'ileb li mâus aj musik'ej, chanqueb.
24Asi vaFarisi vakati vachinzwa vakati: Uyu haabudisi madhimoni, kunze naBheerizebhuri mukuru wemadhimoni.
25Li Jesús quixnau li c'a'ru yôqueb chixc'oxlanquil ut quixye reheb: -Cui cuan jun têpak chi tenamit xic' te'ril rib chi ribileb rib, li jun têp chi tenamit a'an tixsach xcuanquil xjunes rib. Ut cui cuan ta jun cabalak xic' te'ril rib chi ribileb rib, li jun cabal a'an te'xsach xcuanquil lix jun cablal.
25Zvino Jesu akaziva ndangariro dzavo, akati kwavari: Ushe humwe nohumwe hwakapesana hwakazvimirisana hunoparadzwa, neguta rimwe nerimwe kana imba yakapesana yakazvimirisana haingamiri.
26Jo'can ajcui' laj tza cui te'xpleti rib chi ribileb rib, a'an tixsach xcuanquil xjunes rib.
26Uye kana Satani achibudisa Satani unopesana achizvimirisana; zvino ushe hwake huchamira sei?
27Cui ut sa' xc'aba' laj tza nacuisiheb li mâus aj musik'ej, ¿ani sa' aj c'aba' neque'isin mâus aj musik'ej li neque'tâken êre? Jo'can nak a'aneb ajcui' te'yehok re nak inc'a' yâl li yôquex chixyebal.
27Uye kana ini ndichibudisa madhimoni naBheerizebhuri, vanakomana venyu vanoabudisa nani? Naizvozvo ivo vachava vatongi venyu.
28Cui ut riq'uin xcuanquil li Dios nacuisiheb li mâus aj musik'ej, riq'uin a'an nac'utun nak relic chi yâl ac xc'ulun sa' êyânk lix nimajcual cuanquilal li Dios.
28Asi kana ini ndichibudisa madhimoni neMweya waMwari, saka ushe hwaMwari hwasvika kwamuri.
29Ut chanru nak tâoc junak sa' rochoch jun cuînk cau rib chixmak'bal li c'a'ru cuan re cui inc'a' ta xbên cua tixbac' li cuînk cau rib, tojo'nak tâoc chixc'ambal li c'a'ru cuan re.
29Kana munhu ungapinda sei mumba mehamburamakaka akapamba nhumbi dzake kunze kwekuti atanga kusunga hamburamakaka? Ipapo uchapamba imba yake.
30Li ani inc'a' na-oquen chicuix, a'an xic' niquinril. Ut ani inc'a' naxococ cuochben, a'an pajînc naxbânu.
30Uyo usina ini, unomirisana neni, neusingaunganidzi neni, unoparadzira.
31Relic chi yâl ninye êre nak tâcuymânk tâsachmânk lix mâqueb li cristian ut tâcuymânk ajcui' xmâqueb li neque'majecuan. Abanan li ani tâmajecuânk re li Santil Musik'ej, inc'a' tâcuyek' tâsachek' lix mâc.
31Naizvozvo ndinoti kwamuri: Vanhu vachakangamwirwa chivi chose nekunyomba, asi kunyomba Mweya hakungakanganwirwi vanhu.
32Li ani tâhobok cue lâin, li C'ajolbej, tâcuyek' xmâc; abanan li ani tâhobok re li Santil Musik'ej inc'a' tâcuyek' xmâc chi moco sa' eb li cutan a'in, chi moco sa' eb li cutan châlel. Cuânk ban sa' xbên chi junelic lix tojbal rix li nimla mâc a'an.
32Uye ani nani unotaura shoko rinopikisa Mwanakomana wemunhu uchakangamwirwa; asi ani nani unotaura achipikisa Mweya Mutsvene haangakanganwirwi, kana panguva ino kana kune inouya.
33Jo'can ajcui' cui châbil junak che', châbil ajcui' li ru. Cui inc'a' us li che', li ru inc'a' ajcui' us. Ut riq'uin li narûchin, nana'li ru li che'.
33Kana itai muti uve wakanaka nechibereko chawo chakanaka, kana itai muti uve wakaipa nechibereko chawo chakaipa, nekuti muti unozikamwa nechibereko.
34¡Lâex chanchanex ral li c'ambolay! ¿Chan ta cui' ru nak tex-âtinak châbil âtin nak moco usex ta? Jo' chanru lix ch'ôl junak, jo'can ajcui' naâtinac.
34Zvibereko zvenyoka, mungagona sei kutaura zvinhu zvakanaka makaipa? Nekuti muromo unotaura kubva pazvizere mumoyo.
35Li châbil cuînk naâtinac chi châbil xban nak châbil li cuan sa' xch'ôl. Ut li cuînk li inc'a' us lix na'leb, yibru naâtinac xban nak inc'a' us li cuan sa' xch'ôl.
35Munhu wakanaka unobudisa zvinhu zvakanaka pafuma yakanaka yemoyo; nemunhu wakaipa pafuma yakaipa unobudisa zvinhu zvakaipa.
36Lâin tinye êre nak sa' xk'ehil li rakba âtin li junjûnk tixk'axtesi xcuênt chirix chixjunil li jo' mâjo'il aj âtin quixye.
36Asi ndinoti kwamuri: Shoko rimwe nerimwe risina maturo vanhu ravanoreva, vachazvidavirira pamusoro paro nezuva rekutongwa.
37Riq'uin lê râtin tâq'uehek' êretal. Riq'uin lê râtin tâc'utûnk nak mâc'a' lê mâc malaj riq'uin lê râtin tâtenebâk li tojbal mâc sa' êbên.-
37Nekuti nemashoko ako ucharuramiswa, uye nemashoko ako uchapiwa mhosva.
38Cuan xcomoneb laj tz'îb ut xcomoneb laj fariseo que'âtinac ut que'xye: -At tzolonel, bânu junak milagro chiku. C'ut chiku nak riq'uin li Dios nachal lâ cuanquil, chanqueb.
38Zvino vamwe vevanyori nevevaFarisi vakapindura vakati: Mudzidzisi, tinoda kuona chiratidzo kubva kwamuri.
39Ut li Jesús quichak'oc ut quixye reheb: -Li inc'a' useb xna'leb neque'raj nak tâc'utbesîk junak milagro chiruheb, aban mâ jun milagro tâc'utbesîk chiruheb. Ca'aj cui' li milagro li qui-ux re laj Jonás, li quic'utbesîc chiruheb junxil, a'an li tâc'utbesimânk chiruheb.
39Asi wakapindura akati kwavari: Zera rakaipa rinofeva rinotsvaka chiratidzo; asi hakuna chiratidzo chingapiwa kwariri, kunze kwechiratidzo chaJona muporofita.
40Jo' nak laj Jonás oxib cutan ut oxib k'ojyîn quicuan chak sa' xsa' li nimla car, jo'can ajcui' nak lâin li C'ajolbej tincuânk oxib cutan ut oxib k'ojyîn sa' li muklebâl.
40Nekuti Jona sezvaakava mudumbu rehove huru mazuva matatu neusiku utatu, saizvozvo Mwanakomana wemunhu uchava mumoyo wenyika mazuva matatu neusiku utatu.
41Laj Jonás quixch'olob xyâlal chiruheb laj Nínive ut que'yot'e' xch'ôl que'xjal xc'a'ux. Ut lâin k'axal nim incuanquil chiru laj Jonás ut cuanquin arin sa' êyânk, abanan lâex inc'a' niquinêpâb. Jo'can nak eb laj Nínive te'cuaclîk chak sa' xk'ehil li rakba âtin êrochben ut texjiteb xban nak inc'a' nequexpâban.
41Varume veNinivhi vachasimuka mukutongwa nezera iri, vacharipa mhosva; nekuti vakatendeuka nemharidzo yaJona; zvino tarirai, mukuru kuna Jona uri pano.
42Li ixk li quicuan chok' reina sa' li tenamit li cuan sa' li sur tâcuaclîk chak sa' xk'ehil nak târakek' âtin sa' êbên ut tixye nak cuan êmâc xban nak inc'a' nequexpâban. A'an quichal chak toj sa' xmaril li ruchich'och' chirabinquil lix na'leb laj Salomón. Ut lâin k'axal cui'chic cuan inna'leb chiru laj Salomón ut cuanquin arin sa' êyânk. Abanan inc'a' nequepâb li cuâtin.
42Mambokadzi wekumaodzanyemba achasimuka mukutongwa nezera iri, agoripa mhosva; nekuti wakabva pamagumisiro enyika kuzonzwa uchenjeri hwaSoromoni; zvino tarirai, mukuru kuna Soromoni uri pano.
43Li mâus aj musik'ej nak ac x-el riq'uin junak cuînk, nalajnume' sa' li chaki na'ajej ut yô chixsic'bal bar tâoc chi hilânc. Ut mâ bar naxtau xna'aj.
43Zvino kana mweya wetsvina wabuda kumunhu, unofamba uchigura nzvimbo dzakawoma, uchitsvaka zororo asi uchishaiwa.
44Tojo'nak naxye sa' xch'ôl: -Lâin tinsuk'îk cui'chic riq'uin li cuînk bar quin-el cui' chak, chan. Ut nak nocoxtau li cuînk, chanchan jun li cab mâc'a' chic cuan chi sa', mesunbil ut cauresinbil re oybenînc.
44Zvino unoti: Ndichadzokera kumba kwangu kwandakabuda; uye uchisvika unoiwana isina chinhu, yakatsvairwa yakarongedzwa.
45Ut li mâus aj musik'ej naxsic' cuukub chic chi mâus aj musik'ej k'axal cui'chic numtajenak xmâusilaleb chiru a'an. Neque'oc chi cuânc riq'uin li cuînk. Ut lix na'leb li cuînk a'an numtajenakak chic xyibal ru chiru nak xcuan chak junxil. Ut jo'can ajcui' têc'ul lâex li numtajenak lê mâusilal.
45Ipapo unoenda ndokutora pamwe naye mimwe mweya minomwe yakaipa kumupfuura pachake, zvino ndokupinda, ndokugaramo; kuguma kwemunhu uyu kwakaipa kupfuura kutanga. Zvichava saizvozvowo kuzera iri rakaipa.
46Ut toj yô ajcui' chi âtinac li Jesús riq'uineb li tenamit nak quicuulac aran lix na' rochbeneb li rîtz'in li Jesús. Cuanqueb chirix cab ut te'raj raj râtinanquileb.
46Wakati achataura nezvaunga, tarira, mai nevanin'ina vake vakamira panze, vachitsvaka kutaura naye.
47Ut jun quiyehoc chak re li Jesús: -Kâcua', lâ na' ut eb lâ cuîtz'in cuanqueb chirix cab. Te'raj âcuâtinanquil.
47Umwe ndokuti kwaari: Tarirai, mai venyu nevanin'ina venyu vamire panze, vachitsvaka kutaura nemwi.
48Ut li Jesús quixye re: -¿Ani lin na' ut aniheb li cuîtz'in nak nequec'oxla lâex?-
48Asi wakapindura akati kuna iye wakamuudza: Mai vangu ndiani? Nevanin'ina vangu ndivana ani?
49Ut quixye' li ruk' cuanqueb cui' lix tzolom ut quixye: -A'ineb lin na' ut a'ineb li cuîtz'in.Chixjunileb li te'bânûnk re li naraj lin Yucua' li cuan sa' choxa, a'aneb li cuîtz'in, a'aneb li cuanab ut a'aneb lin na', chan.
49Zvino wakatandavadzira ruoko rwake kuvadzidzi vake, akati: Tarirai, mai vangu nevanin'ina vangu.
50Chixjunileb li te'bânûnk re li naraj lin Yucua' li cuan sa' choxa, a'aneb li cuîtz'in, a'aneb li cuanab ut a'aneb lin na', chan.
50Nekuti ani nani unoita kuda kwaBaba vangu vari kumatenga, ndiye munin'ina wangu, nehanzvadzi, namai.