¹Kaut jūs mazliet paciestu mani manā neprātībā! Bet jūs jau ciešat mani.

¹O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.

²Jo es cenšos par jums ar Dieva centību; es saderināju jūs vienam Vīram, lai kā nevainīgu jaunavu stādītu Kristum priekšā.

²Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.

³Bet es baidos, ka jūs neatkristu no Kristus vienkāršības un jūsu domas netiktu sagandētas, tāpat kā čūska pievīla Ievu ar savu viltību.

³Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.

⁴Bet ja kāds nāk un sludina citu Kristu nekā to, ko esam sludinājuši, vai saņemat citu garu nekā to, ko esat saņēmuši, vai citu evaņģēliju, nekā to, ko pieņēmuši, tad jūs to labprāt ciešat.

⁴Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.

⁵Man šķiet, ka es ne mazāk par tiem dižapustuļiem esmu darījis.

⁵Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

⁶Lai arī es esmu neveikls runāšanā, tad tomēr ne atziņā; to mēs jums visumā pierādījām.

⁶Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.

⁷Vai tad es esmu grēkojis, sevi pazemodams, lai jūs paaugstinātu? Jo es sludināju Dieva evaņģēliju bez atlīdzības.

⁷Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?

⁸Citas draudzes es esmu izmantojis, saņemdams no tām pabalstu, lai kalpotu jums.

⁸Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.

⁹Un kad biju pie jums un cietu trūkumu, es nevienu neapgrūtināju, bet to, kas man trūka, aizpildīja brāļi, kas man atnāca no Maķedonijas; jums es visā kalpoju un kalpošu bez apgrūtināšanas.

⁹O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

¹⁰Kā Kristus patiesība manī ir, tā šo godu Ahajas apgabalā neviens man nevar atņemt.

¹⁰Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

¹¹Kāpēc? Vai tāpēc, ka es jūs nemīlu? Dievs to zina!

¹¹Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!

¹²Bet ko es daru, to arī darīšu, lai nedotu iespēju tiem, kas meklē izdevību savai lielībai, līdzināties ar mums.

¹²Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.

¹³Jo tādi viltus apustuļi ir viltīgi strādnieki, kas izliekas par Kristus apustuļiem.

¹³Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

¹⁴Nav arī brīnums, jo pats sātans izliekas par gaismas eņģeli!

¹⁴Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

¹⁵Tāpēc nav nekas sevišķs, ja viņa kalpi izliekas par taisnības kalpiem; bet kādi viņu darbi, tāds būs arī gals.

¹⁵Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

¹⁶Es atkal saku (lai neviens netur mani par neprātīgu; bet ja jau tā, tad pieņemiet mani kā neprātīgu, lai arī es varētu mazliet palielīties).

¹⁶Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

¹⁷Ko es saku šinī dižošanās lietā, to es nesaku pēc Dieva prāta, bet it kā neprātā.

¹⁷Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

¹⁸Bet ja daudzi lielās tanī, kas attiecas uz miesu, tad arī es lielīšos.

¹⁸Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

¹⁹Jo jūs, paši prātīgi būdami, labprāt ciešat neprātīgos.

¹⁹Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.

²⁰Jūs panesat, ja kāds jūs verdzina, ja kāds izmanto, ja kāds ko atņem, ja kāds lielās, ja kāds jūs sit sejā.

²⁰Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.

²¹Sev par kaunu es saku, ka šinī ziņā mēs bijām vāji. Bet ja kāds uzdrošinās lepoties (to saku neprātā), tad uzdrošinos arī es.

²¹Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus,­tai sakau iš kvailumo,­ aš drąsus taip pat.

²²Tie ir ebreji, arī es; tie ir izraēlieši, arī es; tie ir Ābrahama pēcnācēji, arī es.

²²Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

²³Tie ir Kristus kalpi (es runāju kā neprātīgais), vēl vairāk es tāds esmu: daudzos darbos, vairākkārt cietumos, bezmēra šaustīšanā, bieži nāves briesmās.

²³Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

²⁴No jūdiem piecas reizes saņēmu pa četrdesmit sitienu, atskaitot vienu.

²⁴Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

²⁵Trīs rezes tiku rīkstēm šaustīts, vienreiz akmeņiem mētāts, trīs reizes izcietu kuģa bojā eju, diennakti biju jūras dzelmē;

²⁵Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.

²⁶Bieži biju ceļojumos, upju briesmās, laupītāju apdraudēts, briesmas man draudēja no savas tautas, briesmas no pagāniem, biju briesmās pilsētās, briesmās tuksnesī, briesmās uz jūras, briesmas draudēja no viltus brāļiem;

²⁶Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.

²⁷Darbā un pūlēs, daudz negulētās naktīs, badā un slāpēs, daudzos gavēņos, saltumā un kailumā.

²⁷Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

²⁸Bez tam vēl viss pārējais, arī ikdienas drūzma ap mani un rūpes par visām draudzēm.

²⁸Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.

²⁹Ja kāds ir nespēcīgs, vai es nekļūstu nespēcīgs? Ja kāds tiek ieļaunots, vai es neiedegos?

²⁹Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

³⁰Ja jau jādižojas, tad dižošos ar savu vājību.

³⁰Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

³¹Dievs un mūsu Kunga Jēzus Kristus Tēvs zina, ka es nemeloju. Viņam gods mūžīgi!

³¹Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.

³²Damaskā ķēniņa Aretas zemes pārvaldnieks apsargāja pilsētu, lai mani notvertu;

³²Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

³³Bet caur logu grozā mani nolaida pāri mūrim, un tā es izglābos no viņu rokām.

³³bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.