1Cerujos sūnus Joabas pastebėjo, kad karaliaus širdis palinko prie Abšalomo.
1约押设计安排押沙龙回来
2Joabas pakvietė iš Tekojos išmintingą moterį ir tarė jai: “Apsivilk gedulo drabužiais, nesitepk aliejumi ir apsimesk gedinti ilgą laiką.
2就派人到提哥亚去，从那里带了一位聪明的妇人来，对她说：“你要假装居丧的，穿上丧服，不要用油膏抹身体。要装成一个为死者居丧很久的妇人。
3Nueik pas karalių ir taip jam kalbėk”. Ir Joabas įdėjo žodžius į jos lūpas.
3然后进去见王，对他这样这样说。”于是约押把要说的话教了她。
4Tekojietė moteris, atėjusi pas karalių, puolė veidu į žemę, išreikšdama jam pagarbą, ir tarė: “Karaliau, padėk”.
4提哥亚妇人进去见王，俯伏在地，叩拜他，说：“王啊！求你帮助我。”
5Karalius jos klausė: “Kas nutiko?” Ji atsakė: “Aš esu našlė, mano vyras miręs.
5王问她：“你有什么事呢？”她回答：“我实在是个寡妇，我的丈夫死了。
6Tavo tarnaitė turėjo du sūnus. Juodu susiginčijo laukuose ir, nesant kas juos perskiria, vienas užmušė kitą.
6婢女有两个儿子；有一天，他们两人在田里打架，当时没有人劝开他们，这个就击打那个，竟把他打死了。
7Dabar visi giminės, sukilę prieš mane, sako: ‘Išduok tą, kuris užmušė savo brolį, kad jį nužudytume už jo brolį ir sunaikintume paveldėtoją’. Tuo būdu jie siekia užgesinti man likusią kibirkštėlę, kad nepaliktų ant žemės mano vyrui nei vardo, nei palikuonių”.
7看哪！现在全家族的人都起来攻击婢女，说：‘你要把那击杀他兄弟的凶手交出来，好让我们把他处死，以偿他兄弟的命，也可以灭绝那继承产业的。’这样他们要使我所剩下的炭火也都熄灭了，不让我丈夫在这世上留下名字，或留下后代。”
8Karalius atsakė moteriai: “Eik į savo namus, aš duosiu nurodymą dėl tavęs”.
8王对那妇人说：“你回家去吧！我必为你下令办这件事。”
9Tekojietė moteris tarė karaliui: “Mano valdove karaliau, kaltė tebūna ant manęs ir mano tėvo namų, o karalius ir jo sostas bus nekaltas”.
9提哥亚妇人又对王说：“我主我王，愿这罪归于我和我父的家；愿王和王的王位与这罪无关。”
10Karalius atsakė: “Kas tau grasins, tą atvesk pas mane, ir jis daugiau tavęs nebelies”.
10王说：“对你说这事的，你就把他带到我这里来，他必不会再打扰你了。”
11Ji sakė: “Karaliau, atsimink Viešpatį, savo Dievą, ir nebeleisk kraujo keršytojams žudyti, kad jie nesunaikintų mano sūnaus”. Jis atsakė: “Kaip Viešpats gyvas, nė vienas tavo sūnaus plaukas nenukris žemėn”.
11妇人说：“愿王记念耶和华你的 神，不许报血仇的人多行杀戮，免得他们灭绝我的儿子。”王说：“我指着永活的耶和华起誓，你的儿子连一根头发也不会落在地上。”
12Moteris tarė: “Leisk savo tarnaitei pasakyti tau, karaliau, dar vieną dalyką”. Jis tarė: “Kalbėk”.
12那妇人又说：“请允许婢女对我主我王再说一句话。”王说：“你说吧。”
13Moteris sakė: “Kodėl tu esi nusistatęs prieš Dievo tautą? Juk taip kalbėdamas, karaliau, tu apkaltini pats save, neleisdamas grįžti savo ištremtajam.
13妇人说：“你为什么想出这样的事来陷害 神的子民呢？王说了这话，如果不让自己逃亡的人回来，就是个有罪的人了。
14Mes visi mirštame ir esame kaip ant žemės išlietas vanduo, kurio nebegalima surinkti; tačiau Dievas neatima gyvybės, bet atranda būdą, kad ištremtieji nebūtų atstumti nuo Jo.
14我们都是必死的，像水泼在地上不能收回来一样；但 神并不取去人的命，反而设法使逃亡的人不致永远离开他逃亡。
15Aš atėjau kalbėti karaliui, savo valdovui, dėl to, kad žmonės mane įbaugino. Tavo tarnaitė galvojo: ‘Kalbėsiu karaliui, gal karalius įvykdys savo tarnaitės prašymą.
15现在我来对我主我王说这话，是因为众民使我害怕，所以婢女想：‘现在我要对王说，也许王会成全婢女所求的。’
16Karalius juk išklausys ir išgelbės savo tarnaitę iš rankos, siekiančios išnaikinti mane ir mano sūnų iš Dievo mums skirto paveldėjimo’.
16人要把我和我的儿子从 神的产业上一同消灭，也许王会垂听，会把婢女从那人的手下救出来。
17Mano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. Nes karalius yra kaip Dievo angelas ir skiria gera nuo pikta. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi”.
17婢女又想：‘我主我王的话必能使我得安慰，因为我主我王像 神的使者一样，能分辨是非。愿耶和华你的 神与你同在。’”
18Karalius tarė jai: “Neslėpk nuo manęs nieko, ko klausiu”. Moteris atsakė: “Tegul kalba karalius, mano valdovas”.
18王对那妇人说：“我要问你一句话，请你不要瞒我。”妇人回答：“我主我王，请说！”
19Karalius paklausė: “Ar ne Joabo ranka yra su tavimi šitame reikale?” Moteris sakė: “Kaip gyva tavo siela, mano valdove karaliau, niekas negali nukrypti nei į kairę, nei į dešinę nuo to, ką pasakė karalius. Taip, tavo tarnas Joabas mane pamokė ir įdėjo tuos žodžius į mano lūpas.
19王问：“这一切都是约押一手安排的吗？”妇人回答：“我指着我主我王起誓，王所说的丝毫不差。这正是王的仆人约押吩咐我的，这一切话也都是他教婢女说的。
20Norėdamas taip išdėstyti visą reikalą, tavo tarnas Joabas tą padarė. Bet mano valdovas yra išmintingas kaip Dievo angelas ir žino visa, kas vyksta žemėje”.
20王的仆人约押这样作，为要挽回这件事。我主有智慧，像 神使者的智慧一样，能知道世上的一切事。”
21Karalius tarė Joabui: “Aš patenkinu tavo prašymą, eik ir parvesk jaunuolį Abšalomą”.
21王对约押说：“看哪！这事我已经同意了。你去把那年轻人押沙龙带回来吧！”
22Joabas, parpuolęs veidu į žemę, nusilenkė ir dėkojo karaliui. Po to jis tarė: “Karaliau, mano valdove, šiandien žinau, kad radau malonę tavo akyse, nes patenkinai savo tarno prašymą”.
22约押就面伏于地，叩拜王，为王祝福；又说：“今天你仆人知道在我主我王眼前蒙了恩宠，因为王成全了你仆人所求的。”
23Joabas, nuėjęs į Gešūrą, parvedė Abšalomą į Jeruzalę.
23于是约押起来，往基述去，把押沙龙带回耶路撒冷。
24Karalius įsakė: “Tegul jis gyvena savo namuose, bet mano veido nematys”. Taip Abšalomas sugrįžo į savo namus, tačiau karaliaus nematė.
24王说：“让他回自己的家里去，不要见王的面。”押沙龙就转回自己的家里去，没有见王的面。
25Visame Izraelyje nebuvo gražesnio vyro už Abšalomą. Nuo galvos iki kojų padų jis neturėjo jokio trūkumo.
25押沙龙的仪表及其子女在全以色列中，没有一个人像押沙龙那样英俊，得人称赞，从脚底到头顶，都没有一点缺陷。
26Jis kirpdavosi plaukus kiekvienų metų pabaigoje, nes plaukai būdavo jam sunkūs. Jo nukirpti galvos plaukai svėrė du šimtus šekelių pagal karaliaus svorį.
26他每年年底剪发一次，因为他头上的头发太厚，所以把它剪下来；他把头发剪下来以后，总是把头发称一称；按照王的法码重约两公斤。
27Abšalomas turėjo tris sūnus ir vieną dukterį, vardu Tamara; ji buvo graži moteris.
27押沙龙生了三个儿子，一个女儿。女儿名叫他玛，是个容貌美丽的女子。
28Abšalomas išgyveno Jeruzalėje dvejus metus, nematęs karaliaus veido.
28大卫召见押沙龙和好如初押沙龙在耶路撒冷住了两年，都没有见王的面。
29Jis kvietė Joabą pas save, norėdamas jį pasiųsti pas karalių, bet Joabas neatėjo. Antrą kartą pakviestas, Joabas taip pat neatėjo.
29押沙龙派人去叫约押来，要托他去见王，约押却不肯来见他。他第二次再派人去叫他，他还是不肯来。
30Tuomet Abšalomas kalbėjo savo tarnams: “Jūs žinote, kad Joabo laukas yra šalia mano ir jame auga miežiai. Eikite ir juos padekite”. Abšalomo tarnai padegė miežius.
30于是押沙龙对仆人说：“你们看，约押的一块田和我相邻，田里有大麦。你们去放火烧田！”押沙龙的仆人就放火把那块田烧了。
31Tada Joabas, atėjęs pas Abšalomą, klausė: “Kodėl tavo tarnai padegė mano miežius?”
31于是约押起来，到了押沙龙的家，问他：“你的仆人为什么放火烧了我那块田呢？”
32Abšalomas atsakė Joabui: “Aš tave kviečiau ateiti pas mane, nes norėjau, kad tu paklaustum karaliaus, kodėl turėjau grįžti iš Gešūro. Man būtų buvę geriau, jei ten būčiau pasilikęs. Aš noriu pamatyti karalių. Jei aš kaltas, tegul nužudo mane”.
32押沙龙回答约押：“看哪，我派人去见你，说：‘请你到这里来，我要托你去见王，替我说：“我为什么从基述回来呢？我若是还留在那边，会觉得更好。”’现在，我要见王的面，如果我有罪，任由他把我杀死好了。”
33Joabas, atėjęs pas karalių, jam viską pranešė. Tada karalius pasikvietė Abšalomą. Jis atėjo pas karalių ir nusilenkė veidu iki žemės, o karalius pabučiavo Abšalomą.
33于是约押进去见王，把这事告诉了他，王就召见押沙龙。押沙龙进去见王，在王面前脸伏在地拜他，王就与押沙龙亲嘴。