1Sanbalatas, išgirdęs, kad statoma siena, labai pyko ir tyčiojosi iš žydų,
1参巴拉的恼恨与讥笑
2kalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: “Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?”
2在他的兄弟和撒玛利亚的军队面前，说：“这些软弱的犹大人在作什么呢？想自己修筑城墙吗？想要献祭吗？想要在一天之内完成吗？想要使废土堆中被火烧过的石头复活吗？”
3O amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: “Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena”.
3亚扪人多比雅在参巴拉旁边说：“这些人建造的，只要一只狐狸走上去，石墙就崩塌。”
4Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę.
4“我们的 神啊，求你垂听，我们被藐视，求你使他们的毁谤归到他们头上，使他们在被掳之地成为掠物。
5Neatleisk jiems nuodėmių ir nepamiršk jų nusikaltimų, nes jie įžeidė dirbančius.
5不要遮蔽他们的罪孽，也不要从你面前涂抹他们的罪恶，因为他们在这些建造的人面前惹你发怒。”
6Mes statėme sieną ir pusę jos jau pastatėme, nes žmonės noriai dirbo.
6这样，我们重建城墙，把全部城墙连接起来，城墙达到一半的高度，因为众人都全心作工。（本章第1-6节在《马索拉抄本》为3:33-38）
7Sanbalatas, Tobija, arabai, amonitai ir ašdodiečiai, išgirdę, kad Jeruzalės sienos atstatomos ir spragos užtaisomos, labai supyko
7敌人密谋拦阻与破坏当参巴拉、多比雅、阿拉伯人、亚扪人、亚实突人听见耶路撒冷城墙重修工程仍然进行，已经堵塞城墙的缺口，就非常忿怒。（本节在《马索拉抄本》为4:1）
8ir nutarė kartu kovoti prieš Jeruzalę bei trukdyti darbą.
8他们就一同计划阴谋要来攻击耶路撒冷，制造混乱。
9Mes meldėme Dievą ir pastatėme sargybinius budėti dieną ir naktį.
9所以我们向我们的 神祷告，又因他们的缘故，设立守卫，日夜防备他们。
10Judas sakė: “Nešikų jėgos senka, o griuvėsių dar daug. Mes neįstengsime atstatyti sienų”.
10因为有些犹大人说：“搬运的人气力已经衰弱，但瓦砾仍多，我们不能再建城墙了！”
11O mūsų priešai kalbėjo: “Jie nesužinos ir nepastebės mūsų, kai mes, atsiradę tarp jų, išžudysime juos ir sustabdysime darbą”.
11同时我们的敌人说：“趁着他们不知道，还未看见之前，我们就进入他们中间，杀死他们，使那工程停止。”
12Jų kaimynystėje gyveną žydai ateidavo ir dešimt kartų sakė mums, kad jie ateis iš visų pusių prieš mus.
12住在他们附近的一些犹大人，也曾十次前来通知我们说：“他们将从各方上来攻击你们。”（或译：“他们十次从各方来对我们说：‘你们来到我们这里吧！’”本节颇残缺，意义难确定。）
13Žemesnėse ir atvirose vietose už sienos aš pastačiau žmones, ginkluotus kardais, ietimis ir lankais.
13所以我分派众人站岗，在低洼或高处，在城墙后隐蔽处或空旷的地方，叫他们按着家族，带着刀、枪和弓。
14Apžiūrėjęs tariau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: “Nebijokite jų! Atsiminkite Viešpatį, didingą ir baisų, ir kovokite už savo brolius, sūnus, dukteris, žmonas ir savo namus”.
14我巡视之后，就起来，对贵族、官长和其余的人民说：“不要怕他们，要记得主是伟大可畏的，要为你们的兄弟、儿女、妻子和你们的家争战。”
15Mūsų priešai išgirdo, kad tai mums žinoma, ir Dievas pavertė niekais jų planus; o mes visi grįžome prie statybos, kiekvienas prie savo darbo.
15一面工作、一面防守我们的仇敌既然听见我们知道了这阴谋， 神也破坏了他们的计谋，就不敢来了。我们全都回到城墙那里，各人回到原来的工作岗位。
16Nuo tos dienos pusė mano tarnų dirbo darbą, o kita pusė ėjo sargybą, apsiginklavę ietimis, skydais, lankais ir šarvais; vyresnieji buvo sustoję už visų žydų.
16从那天起，我的仆人一半工作，一半紧握着枪、盾牌、弓和盔甲。众领袖都站在犹大全家的后面。
17Tie, kurie statė sieną, taip pat ir naštų nešėjai buvo ginkluoti; viena ranka dirbo, o kitoje rankoje laikė ginklą.
17那些在城墙建造城墙，搬运重物的，都是一只手作工，一只手紧握兵器。
18Kiekvienas darbininkas nešiojo prisijuosęs kardą, o trimitininkas stovėjo šalia manęs.
18建造的人，都腰间佩着刀来建造；吹号角的人在我旁边。
19Aš pranešiau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: “Darbas yra didelis ir platus. Mes pasiskirstę ant sienos toli vienas nuo kito.
19我对贵族、官长和其余的人民说：“这工程浩大，范围广阔；我们在城墙上彼此相隔很远。
20Išgirdę trimito garsą, tuojau susirinkite prie mūsų. Mūsų Dievas kariaus už mus!”
20所以你们无论在什么地方，一听见号角声，就要集合到我们那里来。我们的 神必为我们争战。”
21Taip mes dirbome, o pusė iš jų laikė rankose ietį nuo aušros iki sutemų.
21我们就这样作工；一半人紧握着枪，从黎明直到星宿出现的时候。
22Tuo metu aš įsakiau žmonėms: “Kiekvienas su savo tarnu tegul nakvoja Jeruzalėje, kad naktį jie eitų sargybą, o dieną dirbtų”.
22那时，我又对众人说：“各人和他的仆人都要在耶路撒冷城中过夜，这样他们可以在夜间作我们的守卫，日间工作。”
23Nei aš pats, nei mano broliai, nei mano tarnai, nei sargybiniai, lydėję mane, nenusivilkdavo savo drabužių; nusivilkdavo kiekvienas tik tada, kai reikėdavo apsiprausti.
23这样，我与我的兄弟、我的仆人和跟随我的人，都不脱衣服，各人时常右手拿着自己的兵器（原文残缺，传统有译作“各人只有在沐浴时才脱衣服”，或“各人打水的时候，都手里拿着自己的兵器”）。