¹Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.

¹To everything — a season, and a time to every delight under the heavens:

²Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta.

²A time to bring forth, And a time to die. A time to plant, And a time to eradicate the planted.

³Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti.

³A time to slay, And a time to heal, A time to break down, And a time to build up.

⁴Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti.

⁴A time to weep, And a time to laugh. A time to mourn, And a time to skip.

⁵Yra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo.

⁵A time to cast away stones, And a time to heap up stones. A time to embrace, And a time to be far from embracing.

⁶Yra laikas įgyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti.

⁶A time to seek, And a time to destroy. A time to keep, And a time to cast away.

⁷Yra laikas perplėšti ir susiūti; laikas tylėti ir kalbėti.

⁷A time to rend, And a time to sew. A time to be silent, And a time to speak.

⁸Yra laikas mylėti ir nekęsti; laikas karui ir taikai.

⁸A time to love, And a time to hate. A time of war, And a time of peace.

⁹Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš savo triūso?

⁹What advantage hath the doer in that which he is labouring at?

¹⁰Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.

¹⁰I have seen the travail that God hath given to the sons of man to be humbled by it.

¹¹Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.

¹¹The whole He hath made beautiful in its season; also, that knowledge He hath put in their heart without which man findeth not out the work that God hath done from the beginning even unto the end.

¹²Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime.

¹²I have known that there is no good for them except to rejoice and to do good during their life,

¹³Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.

¹³yea, even every man who eateth and hath drunk and seen good by all his labour, it [is] a gift of God.

¹⁴Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina,­nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų.

¹⁴I have known that all that God doth is to the age, to it nothing is to be added, and from it nothing is to be withdrawn; and God hath wrought that they do fear before Him.

¹⁵Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.

¹⁵What is that which hath been? already it is, and that which [is] to be hath already been, and God requireth that which is pursued.

¹⁶Aš mačiau po saule: teismo vietoje­nedorybė, teisingumo vietoje­neteisybė.

¹⁶And again, I have seen under the sun the place of judgment — there [is] the wicked; and the place of righteousness — there [is] the wicked.

¹⁷Tariau savo širdyje: “Dievas teis teisųjį ir nedorėlį, nes Jis paskyrė laiką kiekvienam įvykiui ir darbui”.

¹⁷I said in my heart, `The righteous and the wicked doth God judge, for a time [is] to every matter and for every work there.`

¹⁸Aš galvojau savo širdyje apie žmones: “Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai”.

¹⁸I said in my heart concerning the matter of the sons of man that God might cleanse them, so as to see that they themselves [are] beasts.

¹⁹Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.

¹⁹For an event [is to] the sons of man, and an event [is to] the beasts, even one event [is] to them; as the death of this, so [is] the death of that; and one spirit [is] to all, and the advantage of man above the beast is nothing, for the whole [is] vanity.

²⁰Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.

²⁰The whole are going unto one place, the whole have been from the dust, and the whole are turning back unto the dust.

²¹Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę?

²¹Who knoweth the spirit of the sons of man that is going up on high, and the spirit of the beast that is going down below to the earth?

²²Aš supratau, kad žmogui nėra nieko geresnio, kaip džiaugtis savo darbais, nes tai yra jo dalia. Nes kas gi jam parodys, kas bus po jo?

²²And I have seen that there is nothing better than that man rejoice in his works, for it [is] his portion; for who doth bring him in to look on that which is after him?