¹Pasakyk, gražiausioji tarp moterų, kur nuėjo tavo mylimasis? Kuriuo keliu pasuko jis, kad galėtume kartu su tavimi jo ieškoti?

¹Whither hath thy beloved gone, O fair among women? Whither hath thy beloved turned, And we seek him with thee?

²Mano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas.

²My beloved went down to his garden, To the beds of the spice, To delight himself in the gardens, and to gather lilies.

³Aš esu mylimojo, o jis yra mano; jis gano tarp lelijų.

³I [am] my beloved`s, and my beloved [is] mine, Who is delighting himself among the lilies.

⁴Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis.

⁴Fair [art] thou, my friend, as Tirzah, Comely as Jerusalem, Awe-inspiring as bannered hosts.

⁵Nežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado.

⁵Turn round thine eyes from before me, Because they have made me proud. Thy hair [is] as a row of the goats, That have shone from Gilead,

⁶Tavo dantys kaip avių banda, išeinanti iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

⁶Thy teeth as a row of the lambs, That have come up from the washing, Because all of them are forming twins, And a bereaved one is not among them.

⁷Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

⁷As the work of the pomegranate [is] thy temple behind thy veil.

⁸Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergaičių be skaičiaus.

⁸Sixty are queens, and eighty concubines, And virgins without number.

⁹Bet tik viena yra mano balandėlė, mano tyroji, vienintelė pas savo motiną, išskirtinė tai, kuri ją pagimdė. Mergaitės matė ir laimino ją. Karalienės ir sugulovės taip pat ją gyrė.

⁹One is my dove, my perfect one, One she [is] of her mother, The choice one she [is] of her that bare her, Daughters saw, and pronounce her happy, Queens and concubines, and they praise her.

¹⁰Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?

¹⁰`Who [is] this that is looking forth as morning, Fair as the moon — clear as the sun, Awe-inspiring as bannered hosts?`

¹¹Aš nuėjau pažiūrėti į riešutų sodą, ar pražydo vynuogynas, ar išsprogo granato medžiai.

¹¹Unto a garden of nuts I went down, To look on the buds of the valley, To see whither the vine had flourished, The pomegranates had blossomed —

¹²Net nesuvokiau, kaip mano siela nusinešė mane tarsi Aminadabo kovos vežimai.

¹²I knew not my soul, It made me — chariots of my people Nadib.

¹³Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, kad galėtume pamatyti tave! Ką gi matysime? Tik dvi pasiruošusias kariuomenes.

¹³Return, return, O Shulammith! Return, return, and we look upon thee. What do ye see in Shulammith?