1Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje.
1I ja, braćo, nisam mogao govoriti vama kao duhovnima, nego kao tjelesnima, kao nejačadi u Kristu.
2Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,
2Mlijekom vas napojih, ne jelom: još ne mogoste, a ni sada još ne možete
3nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai,argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?
3jer još ste tjelesni. Doista, dok je među vama zavist i prepiranje, zar niste tjelesni, zar po ljudsku ne postupate?
4Kol vienas sako: “AšPauliaus”, kitas: “AšApolo”,argi nesate kūniški?
4Jer kad jedan govori: "Ja sam Pavlov", a drugi: "Ja Apolonov", niste li odveć ljudi?
5Kas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė.
5Ta što je Apolon? Što je Pavao? Poslužitelji po kojima povjerovaste - kako već komu Gospodin dade.
6Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.
6Ja zasadih, Apolon zali, ali Bog dade rasti.
7Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievasaugintojas.
7Tako niti je što onaj tko sadi ni onaj tko zalijeva, nego Bog koji daje rasti.
8Kas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą.
8Tko sadi i tko zalijeva, jedno su; a svaki će po svome trudu primiti plaću.
9Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūsDievo dirva, Dievo statinys.
9Jer Božji smo suradnici: Božja ste njiva, Božja građevina.
10Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato.
10Po milosti Božjoj koja mi je dana ja kao mudri graditelj postavih temelj, a drugi naziđuje; ali svaki neka pazi kako naziđuje.
11Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
11Jer nitko ne može postaviti drugoga temelja osim onoga koji je postavljen, a taj je Isus Krist.
12Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų,
12Naziđuje li tko na ovom temelju zlatom, srebrom, dragim kamenjem, drvom, sijenom, slamom -
13kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas.
13svačije će djelo izići na svjetlo. Onaj će Dan pokazati jer će se u ognju očitovati. I kakvo je čije djelo, oganj će iskušati.
14Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį.
14Ostane li djelo, primit će plaću onaj tko ga je nazidao.
15O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.
15Izgori li čije djelo, taj će štetovati; ipak, on će se sam spasiti, ali kao kroz oganj.
16Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?
16Ne znate li? Hram ste Božji i Duh Božji prebiva u vama.
17Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventyklatai jūs!
17Ako tko upropašćuje hram Božji, upropastit će njega Bog. Jer hram je Božji svet, a to ste vi.
18Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas.
18Nitko neka se ne vara. Ako tko misli da je mudar među vama na ovome svijetu, neka bude lud da bude mudar.
19Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: “Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje”.
19Jer mudrost ovoga svijeta ludost je pred Bogom. Ta pisano je: On hvata mudre u njihovu lukavstvu.
20Ir vėl: “Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios”.
20I opet: Gospodin poznaje namisli mudrih, one su isprazne.
21Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Nes viskas yra jūsų:
21Zato neka se nitko ne hvasta ljudima jer sve je vaše.
22ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis,viskas yra jūsų,
22Bio Pavao, ili Apolon, ili Kefa, bio svijet, ili život, ili smrt, ili sadašnje, ili buduće: sve je vaše,
23bet jūs patysKristaus, o KristusDievo.
23vi Kristovi, a Krist Božji.