¹Būdami Jo bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad nepriimtumėte Dievo malonės veltui!

¹Kao suradnici opominjemo vas da ne primite uzalud milosti Božje.

²Nes Jis sako: “Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau”. Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!

²Jer on veli: U vrijeme milosti usliših te i u dan spasa pomogoh ti. Evo sad je vrijeme milosno, evo sad je vrijeme spasa.

³Mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas.

³Ni u čemu ne dajemo nikakve sablazni da se ne kudi ova služba,

⁴Bet visame kame pasirodome Dievo tarnai: su didele kantrybe, skausmuose, sunkumuose, suspaudimuose,

⁴nego se u svemu iskazujemo kao poslužitelji Božji: velikom postojanošću u nevoljama, u potrebama, u tjeskobama,

⁵plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose, budėjimuose, pasninkuose;

⁵pod udarcima, u tamnicama, u bunama, u naporima, u bdjenjima, u postovima,

⁶tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmainiška meile,

⁶u čistoći, u spoznanju, u velikodušnosti, u dobroti, u Duhu Svetomu, u ljubavi nehinjenoj,

⁷tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir kairės;

⁷u riječi istinitoj, u snazi Božjoj; oružjem pravde zdesna i slijeva;

⁸gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais,

⁸slavom i sramotom; zlim i dobrim glasom; kao zavodnici, a istiniti;

⁹nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi mirštančiais­bet štai mes gyvi; esame baudžiami, bet nenužudomi,

⁹kao nepoznati, a poznati; kao umirući, a evo živimo; kao kažnjeni, a ne ubijeni;

¹⁰mus liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame skurdžiai, bet daugelį praturtiname, neturime nieko­ir valdome viską.

¹⁰kao žalosni, a uvijek radosni; kao siromašni, a mnoge obogaćujemo; kao oni koji ništa nemaju, a sve posjeduju.

¹¹O korintiečiai! Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, mūsų širdis plačiai atverta.

¹¹Usta su naša otvorena vama, Korinćani, srce naše rašireno.

¹²Ne mumyse jums ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse.

¹²Nije vam tijesno u nama, ali je tijesno u vašim grudima.

¹³Tad atsimokėkite tuo pačiu,­ kalbu kaip vaikams,­ir taip pat atsiverkite.

¹³Za uzdarje - kao djeci govorim - raširite se i vi.

¹⁴Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nusikaltimo? Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos?

¹⁴Ne ujarmljujte se s nevjernicima. Ta što ima pravednost s bezakonjem? Ili kakvo zajedništvo svjetlo s tamom?

¹⁵Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru? Arba kokia dalis tikinčio su netikinčiu?

¹⁵Kakvu slogu Krist s Belijarom? Ili kakav dio vjernik s nevjernikom?

¹⁶Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: “Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta”.

¹⁶Kakav sporazum hram Božji s idolima? Jer mi smo hram Boga živoga, kao što reče Bog: Prebivat ću u njima i hoditi među njima; i bit ću Bog njihov, a oni narod moj.

¹⁷Todėl: “Išeikite iš jų ir atsiskirkite,­sako Viešpats,­ir nelieskite to, kas netyra, ir Aš jus priimsiu

¹⁷Zato iziđite iz njihove sredine i odvojite se, govori Gospodin, i ništa nečisto ne dotičite i ja ću vas primiti.

¹⁸ir būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys,­sako visagalis Viešpats”.

¹⁸I bit ću vam otac i vi ćete mi biti sinovi i kćeri, veli Gospodin Svemogući.