¹Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.

¹Kad je napokon došao dan Pedesetnice, svi su bili zajedno na istome mjestu.

²Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.

²I eto iznenada šuma s neba, kao kad se digne silan vjetar. Ispuni svu kuću u kojoj su bili.

³Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.

³I pokažu im se kao neki ognjeni razdijeljeni jezici te siđe po jedan na svakoga od njih.

⁴Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

⁴Svi se napuniše Duha Svetoga i počeše govoriti drugim jezicima, kako im već Duh davaše zboriti.

⁵Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi.

⁵A u Jeruzalemu su boravili Židovi, ljudi pobožni iz svakog naroda pod nebom.

⁶Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

⁶Pa kad nasta ona huka, strča se mnoštvo i smetÄe jer ih je svatko čuo govoriti svojim jezikom.

⁷Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: “Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai?

⁷Svi su bili izvan sebe i divili se govoreći: "Gle! Nisu li svi ovi što govore Galilejci?

⁸Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!

⁸Pa kako to da ih svatko od nas čuje na svojem materinskom jeziku?

⁹Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos,

⁹Parti, Međani, Elamljani, žitelji Mezopotamije, Judeje i Kapadocije, Ponta i Azije,

¹⁰Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai,

¹⁰Frigije i Pamfilije, Egipta i krajeva libijskih oko Cirene, pridošlice Rimljani,

¹¹kretiečiai ir arabai,­girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis”.

¹¹Židovi i sljedbenici, Krećani i Arapi - svi ih mi čujemo gdje našim jezicima razglašuju veličanstvena djela Božja."

¹²Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: “Ką tai reiškia?”

¹²Svi su izvan sebe zbunjeno jedan drugog pitali: "Što bi to moglo biti?"

¹³O kiti šaipydamiesi kalbėjo: “Jie prisigėrė jauno vyno”.

¹³Drugi su pak, podrugujući se, govorili: "Slatkog su se vina ponapili!"

¹⁴Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą, prabilo į juos: “Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma,­įsidėmėkite mano žodžius!

¹⁴A Petar zajedno s jedanaestoricom ustade, podiže glas i prozbori: "Židovi i svi što boravite u Jeruzalemu, ovo znajte i riječi mi poslušajte:

¹⁵Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę,­juk dabar vos trečia dienos valanda,­

¹⁵Nisu ovi pijani, kako vi mislite - ta istom je treća ura dana -

¹⁶bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Joelį:

¹⁶nego to je ono što je rečeno po proroku Joelu:

¹⁷‘Paskutinėmis dienomis,­sako Dievas,­Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.

¹⁷"U posljednje dane, govori Bog: Izlit ću Duha svoga na svako tijelo i proricat će vaši sinovi i kćeri, vaši će mladići gledati viđenja, a starci vaši sne sanjati.

¹⁸Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus.

¹⁸Čak ću i na sluge i sluškinje svoje izliti Duha svojeg u dane one i proricat će.

¹⁹Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

¹⁹Pokazat ću čudesa na nebu gore i znamenja na zemlji dolje, krv i oganj i stupove dima.

²⁰Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis­krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.

²⁰Sunce će se prometnut u tminu, a mjesec u krv prije nego svane Dan Gospodnji velik i slavan.

²¹Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’.

²¹I tko god prizove ime Gospodnje bit će spašen."

²²Izraelio vyrai! Klausykite šitų žodžių: Jėzų iš Nazareto­vyrą, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per Jį nuveikė Dievas tarp jūsų,­kaip ir patys žinote,­

²²"Izraelci, čujte ove riječi: Isusa Nazarećanina, čovjeka kojega Bog pred vama potvrdi silnim djelima, čudesima i znamenjima koja, kao što znate, po njemu učini među vama -

²³Jį, išankstiniu Dievo sprendimu bei numatymu atiduotą, jūs piktadarių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus.

²³njega, predana po odlučenu naumu i promislu Božjem, po rukama bezakonika razapeste i pogubiste.

²⁴Dievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje.

²⁴Ali Bog ga uskrisi oslobodivši ga grozote smrti jer ne bijaše moguće da ona njime ovlada.

²⁵Juk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau.

²⁵David doista za nj kaže: Gospodin mi je svagda pred očima jer mi je zdesna da ne posrnem.

²⁶Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje,

²⁶Stog mi se raduje srce i kliče jezik, pa i tijelo mi spokojno počiva.

²⁷nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo.

²⁷Jer mi nećeš ostaviti dušu u Podzemlju ni dati da pravednik tvoj truleži ugleda.

²⁸Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’.

²⁸Pokazat ćeš mi stazu života, ispuniti me radošću lica svoga.

²⁹Vyrai broliai! Noriu jums drąsiai pasakyti apie patriarchą Dovydą. Jis mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas tebėra pas mus iki šios dienos.

²⁹Braćo, dopustite da vam otvoreno kažem: praotac je David umro, pokopan je i eno mu među nama groba sve do današnjeg dana.

³⁰Būdamas pranašas ir žinodamas, jog Dievas jam prisiekdamas pažadėjo, kad iš jo palikuonių pagal kūną pakils Kristus užimti jo sosto,

³⁰Ali kako je bio prorok i znao da mu se zakletvom zakle Bog plod utrobe njegove posaditi na prijestolje njegovo,

³¹Dovydas tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, kad ‘Jo siela neliks pragare ir Jo kūnas nematys supuvimo’.

³¹unaprijed je vidio i navijestio uskrsnuće Kristovo: Nije ostavljen u Podzemlju niti mu tijelo truleži ugleda.

³²Tą Jėzų Dievas prikėlė, ir mes visi esame šito liudytojai.

³²Toga Isusa uskrisi Bog! Svi smo mi tomu svjedoci.

³³Dievo dešinės išaukštintas, Jis gavo iš Tėvo Šventosios Dvasios pažadą ir išliejo tai, ką dabar matote ir girdite.

³³Desnicom dakle Božjom uzvišen, primio je od Oca Obećanje, Duha Svetoga, i izlio ga kako i sami gledate i slušate.

³⁴Juk Dovydas neįžengė į dangų. Jis pats kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

³⁴Ta David nije bio uznesen na nebesa, a veli: Reče Gospodin Gospodinu mojemu: 'Sjedi mi zdesna'

³⁵kol Aš patiesiu Tavo priešus, tarsi pakojį po Tavo kojų’.

³⁵dok ne položim neprijatelje tvoje za podnožje nogama tvojim!

³⁶Tad tvirtai žinokite, visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote”.

³⁶Pouzdano dakle neka znade sav dom Izraelov da je toga Isusa kojega vi razapeste Bog učinio i Gospodinom i Kristom."

³⁷Tie žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus apaštalus: “Ką mums daryti, vyrai broliai?”

³⁷Kad su to čuli, duboko potreseni rekoše Petru i drugim apostolima: "Što nam je činiti, braćo?"

³⁸Petras jiems tarė: “Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.

³⁸Petar će im: "Obratite se i svatko od vas neka se krsti u ime Isusa Krista da vam se oproste grijesi i primit ćete dar, Duha Svetoga.

³⁹Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”.

³⁹Ta za vas je ovo obećanje i za djecu vašu i za sve one izdaleka, koje pozove Gospodin Bog naš."

⁴⁰Dar daugeliu kitų žodžių jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: “Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!”

⁴⁰I mnogim je drugim riječima još svjedočio i hrabrio ih: "Spasite se od naraštaja ovog opakog!"

⁴¹Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų.

⁴¹I oni prigrliše riječ njegovu i krstiše se te im se u onaj dan pridruži oko tri tisuće duša.

⁴²Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.

⁴²Bijahu postojani u nauku apostolskom, u zajedništvu, lomljenju kruha i molitvama.

⁴³Baimė apėmė kiekvieną, nes per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų.

⁴³Strahopoštovanje obuzimaše svaku dušu: apostoli su činili mnoga čudesa i znamenja.

⁴⁴Visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo visa bendra.

⁴⁴Svi koji prigrliše vjeru bijahu združeni i sve im bijaše zajedničko.

⁴⁵Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.

⁴⁵Sva bi imanja i dobra prodali porazdijelili svima kako bi tko trebao.

⁴⁶Jie kasdien vieningai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, vaišindavosi su džiugia ir tauria širdimi,

⁴⁶Svaki bi dan jednodušno i postojano hrlili u Hram, u kućama bi lomili kruh te u radosti i prostodušnosti srca zajednički uzimali hranu

⁴⁷šlovindami Dievą, ir turėjo malonę visų žmonių akyse. O Viešpats kasdien gausino bažnyčią išgelbėtaisiais.

⁴⁷hvaleći Boga i uživajući naklonost svega naroda. Gospodin je pak danomice zajednici pridruživao spasenike.