¹Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą

¹Savao pak, sveudilj zadahnut prijetnjom i pokoljem prema učenicima Gospodnjim, pođe k velikomu svećeniku,

²ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to Kelio sekėjus, vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę.

²zaiska od njega pisma za sinagoge u Damasku, da sve koje nađe od ovoga Puta, muževe i žene, okovane dovede u Jeruzalem.

³Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa.

³Kad se putujući približi Damasku, iznenada ga obasja svjetlost s neba.

⁴Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: “Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?”

⁴Sruši se na zemlju i začu glas što mu govoraše: "Savle, Savle, zašto me progoniš?"

⁵Jis tarė: “Kas Tu esi, Viešpatie?” Viešpats atsakė: “Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną!

⁵On upita: "Tko si, Gospodine?" A on će: "Ja sam Isus kojega ti progoniš!

⁶Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti”.

⁶Nego ustani, uđi u grad i reći će ti se što ti je činiti."

⁷Su juo keliavę vyrai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė.

⁷Njegovi suputnici ostadoše bez riječi: čuli su doduše glas, ali ne vidješe nikoga.

⁸Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Laikydami už rankos, jie nuvedė jį į Damaską.

⁸Savao usta sa zemlje. Otvorenih očiju nije ništa vidio pa ga povedu za ruku i uvedu u Damask.

⁹Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.

⁹Tri dana nije vidio, nije jeo ni pio.

¹⁰Damaske buvo vienas mokinys, vardu Ananijas. Viešpats tarė jam regėjime: “Ananijau!” Šis atsakė: “Štai aš, Viešpatie”.

¹⁰U Damasku bijaše neki učenik imenom Ananija. Njemu u viđenju reče Gospodin: "Ananija!" On se odazva: "Evo me, Gospodine!"

¹¹Viešpats tęsė: “Kelkis, eik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai, jis meldžiasi

¹¹A Gospodin će mu: "Ustani, pođi u ulicu zvanu Ravna i u kući Judinoj potraži Taržanina imenom Savla. Eno, moli se;

¹²ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų”.

¹²i u viđenju vidje čovjeka imenom Ananiju gdje ulazi i polaže na nj ruke da bi progledao."

¹³Ananijas atsakė: “Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą vyrą, kiek daug pikto jis yra padaręs Tavo šventiesiems Jeruzalėje.

¹³Ananija odgovori: "Gospodine, od mnogih sam čuo o tom čovjeku kolika je zla tvojim svetima učinio u Jeruzalemu.

¹⁴Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi Tavo vardo”.

¹⁴On ima od velikih svećenika i punomoć okovati sve koji prizivlju ime tvoje."

¹⁵Bet Viešpats jam tarė: “Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.

¹⁵Gospodin mu odvrati: "Pođi jer on mi je oruđe izabrano da ponese ime moje pred narode i kraljeve i sinove Izraelove.

¹⁶Aš jam parodysiu, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo”.

¹⁶Ja ću mu uistinu pokazati koliko mu je za ime moje trpjeti."

¹⁷Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant jo rankas ir tarė: “Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, kai keliavai, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios”.

¹⁷Ananija ode, uđe u kuću, položi na nj ruke i reče: "Savle, brate! Gospodin, Isus koji ti se ukaza na putu kojim si išao, posla me da progledaš i napuniš se Duha Svetoga."

¹⁸Ir bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito. Jis kaipmat atgavo regėjimą ir buvo pakrikštytas.

¹⁸I odmah mu s očiju spade nešto kao ljuske te on progleda pa usta, krsti se

¹⁹Paskui užvalgęs sustiprėjo. Pabuvęs kelias dienas su Damasko mokiniais,

¹⁹i uzevši hrane, okrijepi se. Nekoliko dana provede s učenicima u Damasku.

²⁰Saulius bematant pradėjo pamokslauti sinagogose, kad Kristus yra Dievo Sūnus.

²⁰te odmah stade po sinagogama propovijedati Isusa, da je on Sin Božji.

²¹Visi, kurie tai girdėjo, be galo stebėjosi ir klausinėjo: “Ar čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus, kurie šaukiasi šito vardo?! Argi jis nėra čia atvykęs jų suimti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!”

²¹Koji ga god slušahu, izvan sebe govorahu: "Nije li ovo onaj koji je u Jeruzalemu istrebljivao sve koji Ime ovo prizivlju, pa i ovamo zato došao da ih okovane odvede pred velike svećenike?"

²²O Saulius vis labiau stiprėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Kristus.

²²Savao pak, sve silniji, zbunjivaše Židove koji prebivahu u Damasku dokazujući: "Ovo je Krist!"

²³Praslinkus nemažai laiko, žydai nutarė jį nužudyti.

²³Pošto je minulo podosta vremena, odluče Židovi pogubiti ga,

²⁴Tačiau Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną ir naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti,

²⁴ali Savao dozna za njihov naum. Nadzirahu i vrata danju i noću da bi ga pogubili,

²⁵bet mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje.

²⁵ali ga učenici noću uzeše i preko zidina oprezno spustiše u košari.

²⁶Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo bijojo, netikėdami jį esant mokinį.

²⁶Kad je Savao došao u Jeruzalem, gledao se pridružiti učenicima, ali ga se svi bojahu: nisu vjerovali da je učenik.

²⁷Bet Barnabas, pasiėmęs jį, nusivedė pas apaštalus ir jiems papasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Viešpatį ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis drąsiai pamokslavęs Jėzaus vardu.

²⁷Tada ga Barnaba uze i povede k apostolima te im pripovjedi kako je Savao na putu vidio Gospodina koji mu je govorio i kako je u Damasku smjelo propovijedao u ime Isusovo.

²⁸Taip jis liko su jais Jeruzalėje ir drąsiai kalbėjo Viešpaties Jėzaus vardu.

²⁸Od tada se s njima slobodno kretao po Jeruzalemu i smjelo propovijedao u ime Gospodnje.

²⁹Jis kalbėdavosi ir ginčydavosi su helenistais, o tie kėsinosi jį nužudyti.

²⁹Govorio je i raspravljao sa Židovima grčkog jezika pa i oni snovahu pogubiti ga.

³⁰Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.

³⁰Saznala to braća pa ga odvedoše u Cezareju i uputiše u Tarz.

³¹Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios.

³¹Crkva je po svoj Judeji, Galileji i Samariji uživala mir, izgrađivala se i napredovala u strahu Gospodnjem te rasla utjehom Svetoga Duha.

³²Kartą Petras, lankydamas jas visas, atėjo pas šventuosius, gyvenančius Lydoje.

³²Jednom Petar, obilazeći posvuda, siđe i k svetima u Lidi.

³³Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėją, kuris paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale.

³³Ondje nađe nekog čovjeka imenom Eneja, koji je osam godina ležao na postelji: bijaše uzet.

³⁴Petras jam tarė: “Enėjau, Jėzus Kristus išgydo tave. Kelkis ir užklok savo patalą!” Šis bematant atsikėlė.

³⁴Reče mu Petar: "Eneja, ozdravlja te Isus Krist! Ustani i prostri sam sebi!" On umah usta.

³⁵Visi Lydos ir Sarono gyventojai pamatė jį ir atsivertė į Viešpatį.

³⁵Vidješe to svi žitelji Lide i Šarona te se obratiše Gospodinu.

³⁶Jopėje gyveno viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis.

³⁶U Jopi pak bijaše učenica imenom Tabita, što prevedeno znači Košuta. Bijaše ona bogata dobrim djelima i milostinjama što ih je dijelila.

³⁷Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Ją nuprausė ir paguldė aukštutiniame kambaryje.

³⁷Upravo u one dane obolje i umrije. Pošto je operu, izlože je u gornjoj sobi.

³⁸Kadangi Lyda netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus, prašydami, kad jis nedelsdamas pas juos atvyktų.

³⁸A kako je Lida blizu Jope, učenici čuše da je Petar ondje i poslaše k njemu dva čovjeka s molbom: "Dođi k nama, ne oklijevaj!"

³⁹Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.

³⁹Petar usta i krenu s njima. Čim stiže, odvedoše ga u gornju sobu. Okružiše ga sve udovice te mu plačući pokazivahu haljine i odijela što ih je Košuta izrađivala dok je još bila s njima.

⁴⁰Petras liepė visiems išeiti. Atsiklaupęs pasimeldė ir, atsisukęs į lavoną, tarė: “Tabita, kelkis!” Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo.

⁴⁰Petar sve istjera van, kleknu, pomoli se pa se okrenu prema tijelu i reče: "Tabita, ustani!" Ona otvori oči, pogleda Petra i sjede.

⁴¹Jis ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą.

⁴¹On joj pruži ruku i pridiže je. Onda pozove svete i udovice pa im je pokaza živu.

⁴²Žinia apie tai pasklido visoje Jopėje, ir daugelis įtikėjo Viešpatį.

⁴²Dozna se za to po svoj Jopi te mnogi povjerovaše u Gospodina.

⁴³Jis dar ilgesnį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simoną.

⁴³Petar osta neko vrijeme u Jopi u nekog Šimuna kožara.