1Viešpats kalbėjo man:
1I dođe mi riječ Jahvina:
2“Žmogaus sūnau, kuo geresnis vynmedis, lyginant jį su kitais medžiais?
2"Sine čovječji! U čemu je trs loze bolji od drugih šumskih drveta?
3Ar iš jo daro ką nors, ar naudoja padaryti kabliui kam nors pakabinti?
3Služi li da se od njega štogod načini? Djelja li se od njega klin da se o njega što objesi?
4Jis tinka tik sudeginti. Jo abu galai sudega, o vidurys pajuoduoja. Ar jis dar kam nors tinka?
4Gle, baca se u oganj da izgori: kad mu oganj sažeže oba kraja i sredinu spali, može li još čemu poslužiti?
5Jei sveikas netiko jokiam daiktui pagaminti, tai ką bekalbėti, kai jis sudegaiš jo jokios naudos!
5Eto, ni onda kad bijaše čitav ništa se od njega ne mogaše načiniti. Pa kako će, dakle, čemu poslužiti kad ga plamen sažga?"
6Todėl Viešpats Dievas sako: ‘Aš padarysiu Jeruzalės gyventojams kaip vynmedžiui, kuris sudega ugnyje.
6Zato ovako govori Jahve Gospod: "Kao što sam trs loze, među drugim drvetima, bacio u oganj da izgori, tako ću postupati i s Jeruzalemcima!
7Aš atsigręšiu į juos, ir, išėję iš vienos ugnies, jie sudegs kitoje. Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai atsigręšiu į juos.
7Upravit ću lice svoje na njih, i kada se iz jednog ognja izbave, drugi će ih proždrijeti. I spoznat ćete da sam ja Jahve kad lice svoje upravim na njih
8Kraštą paversiu dykuma, nes jie sulaužė ištikimybę man,sako Viešpats Dievas’ ”.
8i svu im zemlju opustošim jer mi bijahu nevjerni! - riječ je Jahve Gospoda."