¹Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekada negali tomis pačiomis aukomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, padaryti tobulus tuos, kurie artinasi.

¹Budući da Zakon ima tek sjenu budućih dobara, a ne sam lik zbiljnosti, on uistinu žrtvama koje se - iz godine u godinu iste - neprestano prinose ne može nikada usavršiti one što pristupaju.

²Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?

²Ta ne bi li se prestale prinositi kad bogoslužnici, jednom očišćeni, ne bi više imali nikakve svijesti grijeha?

³Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.

³Ali po njima se iz godine u godinu podsjeća na grijehe.

⁴Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.

⁴Jer krv bikova i jaraca nikako ne može odnijeti grijeha.

⁵Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: “Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.

⁵Zato On ulazeći u svijet veli: Žrtva i prinos ne mile ti se, nego si mi tijelo pripravio;

⁶Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.

⁶paljenice i okajnice ne sviđaju ti se.

⁷Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’ ”

⁷Tada rekoh: "Evo dolazim!" U svitku knjige piše za mene: "Vršiti, Bože, volju tvoju!"

⁸Anksčiau pasakęs: “Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai”,­jos aukojamos pagal Įstatymą,­

⁸Pošto gore reče: Žrtve i prinosi, paljenice i okajnice - koje se po Zakonu prinose - ne mile ti se i ne sviđaju,

⁹paskui paskelbė: “Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios”. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.

⁹veli zatim: Evo dolazim vršiti volju tvoju! Dokida prvo da uspostavi drugo.

¹⁰Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.

¹⁰U toj smo volji posvećeni prinosom tijela Isusa Krista jednom zauvijek.

¹¹Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.

¹¹I svaki je svećenik dan za danom u bogoslužju te učestalo prinosi iste žrtve, koje nikako ne mogu odnijeti grijeha.

¹²O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,

¹²A ovaj, pošto je prinio jednu jedincatu žrtvu za grijehe, zauvijek sjede zdesna Bogu

¹³nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.

¹³čekajući otad dok se neprijatelji ne podlože za podnožje nogama njegovim.

¹⁴Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.

¹⁴Jednim uistinu prinosom zasvagda usavrši posvećene.

¹⁵Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:

¹⁵A to nam svjedoči i Duh Sveti. Pošto je doista rekao:

¹⁶“Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms,­sako Viešpats:­Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse,

¹⁶"Ovo je Savez kojim ću se svezati s njima nakon ovih dana", Gospodin govori: "Zakone ću svoje staviti u njihova srca i upisati ih u dušu njihovu.

¹⁷ir jų nuodėmių bei jų nedorybių daugiau nebeprisiminsiu”.

¹⁷I grijeha se njihovih i bezakonja njihovih neću više spominjati."

¹⁸O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.

¹⁸A gdje su grijesi oprošteni, nema više prinosa za njih.

¹⁹Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo

¹⁹Imamo dakle, braćo, slobodan ulaz u Svetinju po krvi Isusovoj -

²⁰nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną,

²⁰put nov i živ što nam ga On otvori kroz zavjesu, to jest svoje tijelo;

²¹ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,

²¹imamo i Velikog svećenika nad kućom Božjom.

²²artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!

²²Pristupajmo stoga s istinitim srcem u punini vjere, srdaca škropljenjem očišćenih od zle savjesti i tijela oprana čistom vodom.

²³Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas Tas, kuris pažadėjo.

²³Čuvajmo nepokolebljivu vjeru nade jer je vjeran Onaj koji dade obećanje.

²⁴Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus.

²⁴I pazimo jedni na druge da se potičemo na ljubav i dobra djela

²⁵Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.

²⁵te ne propuštamo svojih sastanaka, kako je u nekih običaj, nego se hrabrimo, to više što više vidite da se bliži Dan.

²⁶Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes,

²⁶Jer ako svojevoljno griješimo pošto primismo spoznanje istine, nema više žrtve za grijehe,

²⁷bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.

²⁷nego strašno isčekivanje suda i bijesa ognja što će proždrijeti protivnike.

²⁸Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus.

²⁸Je li tko prekršio Zakon Mojsijev, bez milosrđa biva pogubljen na osnovi dvojice ili trojice svjedoka.

²⁹Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią!

²⁹Zamislite koliko li će goru kaznu zavrijediti tko Sina Božjega pogazi, i nečistom smatra krv Saveza kojom je posvećen, i Duha milosti pogrdi?

³⁰Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: “Mano kerštas, Aš atsilyginsiu,­ sako Viešpats”. Ir vėl: “Viešpats teis savo tautą”.

³⁰Ta poznajemo Onoga koji je rekao: Moja je odmazda, ja ću je vratiti; i još: Sudit će Gospodin svome puku.

³¹Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!

³¹Strašno je upasti u ruke Boga živoga.

³²Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didelę kentėjimų kovą,

³²A spomenite se onih prvih dana kada ste, tek prosvijetljeni, izdržali veliku patničku borbu:

³³tiek patys išstatyti viešam reginiui su paniekinimais ir smurtu, tiek būdami dalininkai tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.

³³ovamo javno izvrgnuti porugama i nevoljama, onamo postavši zajedničari onih s kojima se tako postupalo.

³⁴Jūs užjautėte mane, kalinį, ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite danguje geresnį ir išliekantį turtą.

³⁴I doista, sa sužnjevima ste suosjećali i s radošću prihvatili otimanje dobara znajući da imate bolji, trajan posjed.

³⁵Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!

³⁵Ne gubite dakle pouzdanja! Pripada mu velika plaća!

³⁶Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.

³⁶Postojanosti vam uistinu treba da biste vršeći volju Božju zadobili obećano.

³⁷Nes “dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.

³⁷Jer još malo, sasvim malo, i Onaj koji dolazi doći će i neće zakasniti

³⁸Bet teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės”.

³⁸A pravednik će moj od vjere živjeti, ako li pak otpadne, ne mili se on duši mojoj.

³⁹Tačiau mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą.

³⁹A mi nismo od onih koji otpadaju, sebi na propast, nego od onih koji vjeruju na spas duše.