¹“Pūskite trimitą! Erelis leidžiasi ant Viešpaties namų, nes jie sulaužė mano sandorą ir pažeidė įstatymą.

¹Trublju na usta, poput stražara na Domu Jahvinu; jer oni moj Savez prestupiše, otpadoše od moga Zakona.

²Izraelis šauksis manęs: ‘Mano Dieve! Mes pažįstame Tave’.

²Meni viču: "Poznajemo te, Bože Izraelov."

³Izraelis atmetė tai, kas gera, priešas persekios jį!

³Ali je Izrael odbacio dobro, dušman će ga progoniti.

⁴Jie išsirinko karalius be manęs ir paskyrė kunigaikščius be mano žinios. Iš sidabro ir aukso jie pasidirbdino stabų sau patiems sunaikinti.

⁴Kraljeve su postavljali bez mene, knezove birali bez znanja moga. Od srebra svog i zlata načiniše sebi kumire da budu uništeni.

⁵Samarija, tavo veršis atmetė tave. Mano rūstybė dega prieš tave, ar ilgai dar Izraelis neapsivalys?

⁵Odbacih tvoje tele, Samarijo, na njih se gnjev moj rasplamtio. Dokle će ostati nečisti sinovi Izraelovi?

⁶Amatininkas padirbo jį, todėl jis ne dievas. Samarijos veršis bus paverstas dulkėmis.

⁶Umjetnik ga je neki načinio, i ono Bog nije. Prometnut će se u komadiće tele samarijsko.

⁷Kas sėja vėją, pjaus audrą. Tuščios varpos neneš grūdų, o jei ir neštų, svetimieji juos surytų.

⁷Posijali su vjetar, i požet će oluju; žito im neće proklijati, neće brašna dati; ako ga i dade proždrijet će ga tuđinci.

⁸Izraelis prarytas. Dabar jis bus tarp pagonių kaip nenaudingas indas.

⁸Progutan je Izrael, evo ga među narodima poput nevrijedne posude;

⁹Jis išėjo į Asiriją kaip vienišas laukinis asilas. Efraimas pasisamdė meilužių.

⁹jer otiđoše k Asircu, divljem magarcu što sam živi! Efrajim obdaruje milosnike.

¹⁰Nors jie samdo svetimšalius, tačiau Aš juos greitai išsklaidysiu, jie nebeturės nei karaliaus, nei kunigaikščių.

¹⁰Neka ih samo obdaruje, među narode ću ih sada razasuti: i doskora će uzdrhtati pod teretom kralja knezova.

¹¹Efraimas pasistatė daugybę aukurų, jie padėjo jam nusikalsti.

¹¹Žrtvenike je umnožio Efrajim, za grijeh su mu oni poslužili.

¹²Aš surašiau jam didžius dalykus savo įstatyme, bet jis palaikė juos svetimais.

¹²Da mu i tisuću zakona svojih napišem, oni ih smatraju tuđima.

¹³Jie aukoja aukas ir valgo mėsą, bet Viešpačiui jos nepatinka. Viešpats atsimins jų kaltes ir baus juos už nuodėmes­jie grįš į Egiptą.

¹³Nek' žrtvuju klanice što mi ih prinose, nek' samo jedu meso! Jahvi se ne mile. Odsad će se spominjati bezakonja njihova i njihove će kazniti grijehe: u Egipat će se oni vratiti.

¹⁴Izraelis užmiršo savo Kūrėją ir statosi šventyklas, o Judas­sutvirtintus miestus. Bet Aš siųsiu ugnį į jų miestus, sudeginsiu jų rūmus”.

¹⁴Izrael je zaboravio tvorca svoga i sebi dvorove sagradio; Juda je namnožio gradove tvrde. Oganj ću pustiti na gradove njegove; vatra će mu dvorove progutati.