¹Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: “Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;

¹To Isus doreče, a onda podiže oči k nebu i progovori: "Oče, došao je čas: proslavi Sina svoga da Sin proslavi tebe

²nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.

²i da vlašću koju si mu dao nad svakim tijelom dade život vječni svima koje si mu dao.

³Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

³A ovo je život vječni: da upoznaju tebe, jedinoga istinskog Boga, i koga si poslao - Isusa Krista.

⁴Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.

⁴Ja tebe proslavih na zemlji dovršivši djelo koje si mi dao izvršiti.

⁵Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.

⁵A sada ti, Oče, proslavi mene kod sebe onom slavom koju imadoh kod tebe prije negoli je svijeta bilo.

⁶Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.

⁶Objavio sam ime tvoje ljudima koje si mi dao od svijeta. Tvoji bijahu, a ti ih meni dade i riječ su tvoju sačuvali.

⁷Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.

⁷Sad upoznaše da je od tebe sve što si mi dao

⁸Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.

⁸jer riječi koje si mi dao njima predadoh i oni ih primiše i uistinu spoznaše da sam od tebe izišao te povjerovaše da si me ti poslao.

⁹Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!

⁹Ja za njih molim; ne molim za svijet, nego za one koje si mi dao jer su tvoji.

¹⁰Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.

¹⁰I sve moje tvoje je, i tvoje moje, i ja se proslavih u njima.

¹¹Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.

¹¹Ja više nisam u svijetu, no oni su u svijetu, a ja idem k tebi. Oče sveti, sačuvaj ih u svom imenu koje si mi dao: da budu jedno kao i mi.

¹²Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.

¹²Dok sam ja bio s njima, ja sam ih čuvao u tvom imenu, njih koje si mi dao; i štitio ih, te nijedan od njih ne propade osim sina propasti, da se Pismo ispuni.

¹³Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

¹³A sada k tebi idem i ovo govorim u svijetu da imaju puninu moje radosti u sebi.

¹⁴Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

¹⁴Ja sam im predao tvoju riječ, a svijet ih zamrzi jer nisu od svijeta kao što ni ja nisam od svijeta.

¹⁵Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.

¹⁵Ne molim te da ih uzmeš sa svijeta, nego da ih očuvaš od Zloga.

¹⁶Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

¹⁶Oni nisu od svijeta kao što ni ja nisam od svijeta.

¹⁷Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.

¹⁷Posveti ih u istini: tvoja je riječ istina.

¹⁸Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.

¹⁸Kao što ti mene posla u svijet tako i ja poslah njih u svijet.

¹⁹Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

¹⁹I za njih posvećujem samog sebe da i oni budu posvećeni u istini.

²⁰Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,­

²⁰Ne molim samo za ove nego i za one koji će na njihovu riječ vjerovati u mene:

²¹kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.

²¹da svi budu jedno kao što ti, Oče, u meni i ja u tebi, neka i oni u nama budu da svijet uzvjeruje da si me ti poslao.

²²Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

²²I slavu koju si ti dao meni ja dadoh njima: da budu jedno kao što smo mi jedno -

²³Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.

²³ja u njima i ti u meni, da tako budu savršeno jedno da svijet upozna da si me ti poslao i ljubio njih kao što si mene ljubio.

²⁴Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.

²⁴Oče, hoću da i oni koje si mi dao budu gdje sam ja, da i oni budu sa mnom: da gledaju moju slavu, slavu koju si mi dao jer si me ljubio prije postanka svijeta.

²⁵Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.

²⁵Oče pravedni, svijet te nije upoznao, ja te upoznah; a i ovi upoznaše da si me ti poslao.

²⁶Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose”.

²⁶I njima sam očitovao tvoje ime, i još ću očitovati, da ljubav kojom si ti mene ljubio bude u njima - i ja u njima."