¹Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios naujienos pradžia,

¹Početak Evanđelja Isusa Krista Sina Božjega.

²kaip pranašų parašyta: “Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią.

²Pisano je u Izaiji proroku: Evo šaljem glasnika svoga pred licem tvojim da ti pripravi put.

³Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ ”

³Glas viče u pustinji: Pripravite put Gospodinu, poravnite mu staze!

⁴Jonas pasirodė dykumoje, krikštijo ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti.

⁴Tako se pojavi Ivan: krstio je u pustinji i propovijedao krst obraćenja na otpuštenje grijeha.

⁵Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo savo nuodėmes ir visi buvo krikštijami Jordano upėje.

⁵Grnula k njemu sva judejska zemlja i svi Jeruzalemci: primali su od njega krštenje u rijeci Jordanu ispovijedajući svoje grijehe.

⁶Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.

⁶Ivan bijaše odjeven u devinu dlaku, s kožnatim pojasom oko bokova; hranio se skakavcima i divljim medom.

⁷Jis skelbė: “Po manęs ateina galingesnis už mane­aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo sandalų dirželio.

⁷I propovijedao je: "Nakon mene dolazi jači od mene. Ja nisam dostojan sagnuti se i odriješiti mu remenje na obući.

⁸Aš jus krikštijau vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia”.

⁸Ja vas krstim vodom, a on će vas krstiti Duhom Svetim."

⁹Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas pakrikštijo Jį Jordane.

⁹Onih dana dođe Isus iz Nazareta galilejskoga i primi u Jordanu krštenje od Ivana.

¹⁰Vos tik išbridęs iš vandens, Jis pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant Jo.

¹⁰I odmah, čim izađe iz vode, ugleda otvorena nebesa i Duha poput goluba gdje silazi na nj,

¹¹Ir iš dangaus pasigirdo balsas: “Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi”.

¹¹a glas se zaori s nebesa: Ti si Sin moj, Ljubljeni! U tebi mi sva milina!

¹²Ir tuojau Dvasia Jį nuvedė į dykumą.

¹²I odmah ga Duh nagna u pustinju.

¹³Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo.

¹³I bijaše u pustinji četrdeset dana, gdje ga je iskušavao Sotona; bijaše sa zvijerima, a anđeli mu služahu.

¹⁴Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus atėjo į Galilėją ir skelbė Dievo karalystės Evangeliją:

¹⁴A pošto Ivan bijaše predan, otiđe Isus u Galileju. Propovijedao je evanđelje Božje:

¹⁵“Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!”

¹⁵"Ispunilo se vrijeme, približilo se kraljevstvo Božje! Obratite se i vjerujte evanđelju!"

¹⁶Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.

¹⁶I prolazeći uz Galilejsko more, ugleda Šimuna i Andriju, brata Šimunova, gdje ribare na moru; bijahu ribari.

¹⁷Jėzus jiems tarė: “Sekite paskui mane, ir Aš jus padarysiu žmonių žvejais”.

¹⁷I reče im Isus: "Hajdete za mnom i učinit ću vas ribarima ljudi!"

¹⁸Ir tuojau, palikę tinklus, jie nusekė paskui Jį.

¹⁸Oni odmah ostaviše mreže i pođoše za njim.

¹⁹Paėjęs truputį toliau, Jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.

¹⁹Pošavši malo naprijed, ugleda Jakova Zebedejeva i njegova brata Ivana: u lađi su krpali mreže.

²⁰Tuoj pat Jis pašaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų valtyje su samdiniais, jie nusekė paskui Jį.

²⁰Odmah pozva i njih. Oni ostave oca Zebedeja u lađi s nadničarima i otiđu za njim.

²¹Jie atėjo į Kafarnaumą, ir iškart, sabato dieną, Jis nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti.

²¹I stignu u Kafarnaum. Odmah u subotu uđe on u sinagogu i poče naučavati.

²²Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.

²²Bijahu zaneseni njegovim naukom. Ta učio ih je kao onaj koji ima vlast, a ne kao pismoznanci.

²³Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko:

²³A u njihovoj se sinagogi upravo zatekao čovjek opsjednut nečistim duhom. On povika:

²⁴“Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!”

²⁴"Što ti imaš s nama, Isuse Nazarećanine? Došao si da nas uništiš? Znam tko si: Svetac Božji!"

²⁵Jėzus sudraudė jį: “Nutilk ir išeik iš jo!”

²⁵Isus mu zaprijeti: "Umukni i iziđi iz njega!"

²⁶Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.

²⁶Nato nečisti duh potrese njime pa povika iz svega glasa i iziđe iz njega.

²⁷Visi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: “Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!”

²⁷Svi se zaprepastiše te se zapitkivahu: "Što li je ovo? Nova li i snažna nauka! Pa i samim nečistim dusima zapovijeda, i pokoravaju mu se."

²⁸Garsas apie Jį kaipmat pasklido po visą Galilėjos kraštą.

²⁸I pročulo se odmah o njemu posvuda, po svoj okolici galilejskoj.

²⁹Išėję iš sinagogos, jie su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus.

²⁹I odmah pošto iziđoše iz sinagoge, uđe s Jakovom i Ivanom u kuću Šimunovu i Andrijinu.

³⁰Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai Jam pasakė.

³⁰A punica Šimunova ležala u ognjici. I odmah mu kažu za nju.

³¹Jis priėjęs paėmė ją už rankos ir pakėlė; karštis tučtuojau paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.

³¹On pristupi, prihvati je za ruku i podiže. I pusti je ognjica. I posluživaše im.

³²Vakare, saulei nusileidus, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius.

³²Uvečer, kad sunce zađe, donošahu preda nj sve bolesne i opsjednute.

³³Visas miestas buvo susirinkęs prie durų.

³³I sav je grad nagrnuo k vratima.

³⁴Jis pagydė daug sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų ir neleido demonams kalbėti, nes jie pažino Jį.

³⁴I on ozdravi bolesnike - a bijahu mnogi i razne im bolesti - i zloduhe mnoge izagna. I ne dopusti zlodusima govoriti jer su ga znali.

³⁵Anksti rytą, gerokai prieš aušrą, Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi.

³⁵Rano ujutro, još za mraka, ustane, iziđe i povuče se na samotno mjesto i ondje se moljaše.

³⁶Simonas ir buvę su juo nusekė iš paskos

³⁶Potražiše ga Šimun i njegovi drugovi.

³⁷ir, suradę Jį, pasakė: “Visi Tavęs ieško”.

³⁷Kad ga nađoše, rekoše mu: "Svi te traže."

³⁸Jis atsakė: “Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs”.

³⁸Kaže im: "Hajdemo drugamo, u obližnja mjesta, da i ondje propovijedam! Ta zato sam došao."

³⁹Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.

³⁹I prođe svom Galilejom: propovijedao je u njihovim sinagogama i zloduhe izgonio.

⁴⁰Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: “Jeigu nori, gali mane padaryti švarų”.

⁴⁰I dođe k njemu neki gubavac, klekne i zamoli: "Ako hoćeš, možeš me očistiti!"

⁴¹Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: “Noriu, būk švarus!”

⁴¹Isus ganut pruži ruku, dotače ga se pa će mu: "Hoću, budi čist!"

⁴²Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.

⁴²I odmah nesta s njega gube i očisti se.

⁴³Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo:

⁴³Isus se otrese na nj i odmah ga otpravi

⁴⁴“Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti”.

⁴⁴riječima: "Pazi, nikomu ništa ne kazuj, nego idi, pokaži se svećeniku i prinesi za svoje očišćenje što propisa Mojsije, njima za svjedočanstvo."

⁴⁵Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį.

⁴⁵Ali čim iziđe, stane on uvelike pripovijedati i razglašavati događaj tako da Isus više nije mogao javno ući u grad, nego se zadržavao vani na samotnim mjestima. I dolažahu k njemu odasvud.