¹Tuojau iš ryto aukštieji kunigai pasitarė su vyresniaisiais ir Rašto žinovais bei visu sinedrionu ir, surišę Jėzų, jie Jį nuvedė ir perdavė Pilotui.

¹Odmah izjutra glavari svećenički zajedno sa starješinama i pismoznancima - cijelo Vijeće - upriličili su vijećanje pa Isusa svezali, odveli i predali Pilatu.

²Pilotas paklausė Jį: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jis atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.

²I upita ga Pilat: "Ti li si kralj židovski?" On mu odgovori: "Ti kažeš."

³Aukštieji kunigai Jį daug kuo kaltino, bet Jis nieko neatsakinėjo.

³I glavari ga svećenički teško optuživahu.

⁴Pilotas vėl klausė Jį: “Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kiek daug kaltinimų jie Tau pateikia”.

⁴Pilat ga opet upita: "Ništa ne odgovaraš? Gle, koliko te optužuju."

⁵Tačiau Jėzus nieko nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi.

⁵A Isus ništa više ne odgovori te se Pilat čudio.

⁶Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo.

⁶O Blagdanu bi im pustio uznika koga bi zaiskali.

⁷Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie maišto metu nužudė žmogų.

⁷A zajedno s pobunjenicima koji u pobuni počiniše umorstvo bijaše u okove bačen čovjek zvani Baraba.

⁸Susirinkusi minia, garsiai šaukdama, pradėjo prašyti to, ką Pilotas visuomet darydavo.

⁸I uziđe svjetina te poče od Pilata iskati ono što im običavaše činiti.

⁹Pilotas paklausė: “Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?”

⁹A on im odgovori: "Hoćete li da vam pustim kralja židovskoga?"

¹⁰Nes jis žinojo, kad aukštieji kunigai Jį įskundė iš pavydo.

¹⁰Znao je doista da ga glavari svećenički bijahu predali iz zavisti.

¹¹Tačiau aukštieji kunigai sukurstė minią reikalauti, kad geriau paleistų Barabą.

¹¹Ali glavari svećenički podjare svjetinu da traži neka im radije pusti Barabu.

¹²Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: “O kaip jūs norite, kad aš pasielgčiau su Tuo, kurį vadinate žydų karaliumi?”

¹²Pilat ih opet upita: "Što dakle da učinim s ovim kojega zovete kraljem židovskim?"

¹³Tie šaukė: “Nukryžiuok Jį!”

¹³A oni opet povikaše: "Raspni ga!"

¹⁴Pilotas jų klausė: “Ką bloga Jis padarė?” Tada jie pradėjo dar garsiau rėkti: “Nukryžiuok Jį!”

¹⁴Reče im Pilat: "Ta što je zla učinio?" Povikaše još jače: "Raspni ga!"

¹⁵Norėdamas įtikti miniai, Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.

¹⁵Hoteći ugoditi svjetini, Pilat im pusti Barabu, a Isusa izbičeva i preda da se razapne.

¹⁶Kareiviai nusivedė Jį į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą.

¹⁶Vojnici ga odvedu u unutarnjost dvora, to jest u pretorij, pa sazovu cijelu četu

¹⁷Jie apvilko Jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo Jam erškėčių vainiką

¹⁷i zaogrnu ga grimizom; spletu trnov vijenac i stave mu na glavu

¹⁸ir pradėjo Jį sveikinti: “Sveikas, žydų karaliau!”

¹⁸te ga stanu pozdravljati: "Zdravo, kralju židovski!"

¹⁹Jie daužė Jam per galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami garbino Jį.

¹⁹I udarahu ga trskom po glavi, pljuvahu po njemu i klanjahu mu se prigibajući koljena.

²⁰Pasityčioję nuvilko Jam purpurinį apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išvedė nukryžiuoti.

²⁰A pošto ga izrugaše, svukoše mu grimiz i obukoše mu njegove haljine. I izvedu ga da ga razapnu.

²¹Jie privertė vieną grįžtantį iš lauko praeivį­Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą,­nešti Jo kryžių.

²¹I prisile nekog prolaznika koji je dolazio s polja, Šimuna Cirenca, oca Aleksandrova i Rufova, da mu ponese križ.

²²Ir jie nuvedė Jį į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: “Kaukolės vieta”.

²²I dovuku ga na mjesto Golgotu, što znači Lubanjsko mjesto.

²³Ten davė Jam mira atmiešto vyno, bet Jis negėrė.

²³I nuđahu mu piti namirisana vina, ali on ne uze.

²⁴Nukryžiavę Jį, jie pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti.

²⁴Kad ga razapeše, razdijele među se haljine njegove bacivši za njih kocku - što će tko uzeti.

²⁵Buvo trečia valanda, kai Jį nukryžiavo.

²⁵A bijaše treća ura kad ga razapeše.

²⁶Taip pat buvo užrašytas Jo kaltinimas: “Žydų karalius”.

²⁶Bijaše napisan i natpis o njegovoj krivici: "Kralj židovski."

²⁷Kartu su Juo nukryžiavo du plėšikus: vieną dešinėje, kitą kairėje.

²⁷A zajedno s njime razapnu i dva razbojnika, jednoga njemu zdesna, drugoga slijeva.

²⁸Taip išsipildė Rašto žodis: “Jis buvo priskaitytas prie piktadarių”.

²⁸#

²⁹Einantys pro šalį plūdo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: “Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai.

²⁹Prolaznici su ga pogrđivali mašući glavama: "Ej, ti, koji razvaljuješ Hram i sagradiš ga za tri dana,

³⁰Išgelbėk save, nuženk nuo kryžiaus!”

³⁰spasi sam sebe, siđi s križa!"

³¹Panašiai tyčiojosi ir aukštieji kunigai su Rašto žinovais, kalbėdami tarp savęs: “Kitus gelbėdavo, o savęs negali išgelbėti.

³¹Slično i glavari svećenički s pismoznancima rugajući se govorahu jedni drugima: "Druge je spasio, sebe ne može spasiti!

³²Tegul Kristus, Izraelio karalius, dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume”. Kartu nukryžiuotieji irgi užgauliojo Jį.

³²Krist, kralj Izraelov! Neka sad siđe s križa da vidimo i povjerujemo!" Vrijeđahu ga i oni koji bijahu s njim raspeti.

³³Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.

³³A o šestoj uri tama nasta po svoj zemlji - sve do ure devete.

³⁴Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: “Elojí, Elojí, lemá sabachtáni?” Tai reiškia: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!”

³⁴O devetoj uri povika Isus iza glasa: "Eloi, Eloi lama sabahtani?" To znači: "Bože moj, Bože moj, zašto si me ostavio?"

³⁵Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: “Žiūrėk, Jis šaukiasi Elijo”.

³⁵Neki od nazočnih čuvši to govorahu: "Gle, Iliju zove."

³⁶Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę rūgštaus vyno, užmovė ją ant nendrės ir davė Jam gerti, sakydamas: “Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas Jo nuimti”.

³⁶A jedan otrča, natopi spužvu octom, natakne na trsku i pruži mu piti govoreći: "Pustite da vidimo hoće li doći Ilija da ga skine."

³⁷Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.

³⁷A Isus zavapi jakim glasom i izdahnu.

³⁸Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.

³⁸I zavjesa se hramska razdrije nadvoje, odozgor dodolje.

³⁹Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: “Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!”

³⁹A kad satnik koji stajaše njemu nasuprot vidje da tako izdahnu, reče: "Zaista, ovaj čovjek bijaše Sin Božji!"

⁴⁰Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija­Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina­ir Salomė.

⁴⁰Izdaleka promatrahu i neke žene: među njima Marija Magdalena i Marija, majka Jakova Mlađega i Josipa, i Saloma -

⁴¹Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos Jį lydėjo ir Jam tarnavo. Ten buvo ir daug kitų moterų, kartu su Juo atvykusių į Jeruzalę.

⁴¹te su ga pratile kad bijaše u Galileji i posluživale mu - i mnoge druge koje uziđoše s njim u Jeruzalem.

⁴²Vakarui atėjus, kadangi buvo Prisirengimas,­sabato išvakarės,­

⁴²A uvečer, budući da je bila Priprava, to jest predvečerje subote,

⁴³atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.

⁴³dođe Josip iz Arimateje, ugledan vijećnik, koji također isčekivaše kraljevstvo Božje: odvaži se, uđe k Pilatu i zaiska tijelo Isusovo.

⁴⁴Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs.

⁴⁴Pilat se začudi da je već umro pa dozva satnika i upita ga je li odavna umro.

⁴⁵Sužinojęs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.

⁴⁵Kad sazna od satnika, darova Josipu tijelo.

⁴⁶Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė Jį kape, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.

⁴⁶Josip kupi platno, skine tijelo i zavije ga u platno te položi u grob, koji bijaše izduben iz stijene. I dokotrlja kamen na grobna vrata.

⁴⁷Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur Jis buvo palaidotas.

⁴⁷A Marija Magdalena i Marija Josipova promatrahu kamo ga polažu.