¹Jis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka.

¹Uđe ponovno u sinagogu. Bio je ondje čovjek usahle ruke.

²Jie stebėjo Jį, ar Jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti.

²A oni vrebahu hoće li ga Isus u subotu izliječiti, da ga optuže.

³Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: “Stok į vidurį!”

³On kaže čovjeku usahle ruke: "Stani na sredinu!"

⁴O juos paklausė: “Ar sabato dieną leistina daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?” Bet anie tylėjo.

⁴A njima će: "Je li subotom dopušteno činiti dobro ili činiti zlo, život spasiti ili pogubiti?" No oni su šutjeli.

⁵Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: “Ištiesk ranką!” Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita.

⁵A on, ražalošćen okorjelošću srca njihova, srdito ih ošinu pogledom pa reče tom čovjeku: "Ispruži ruku!" On ispruži - i ruka mu zdrava!

⁶Išėję fariziejai tuojau pradėjo tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.

⁶Farizeji iziđu i dadnu se odmah s herodovcima na vijećanje protiv njega kako da ga pogube.

⁷O Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero. Jį sekė didelė minia iš Galilėjos. Ir iš Judėjos,

⁷Isus se s učenicima povuče k moru. Za njim je išao silan svijet iz Galileje. I iz Judeje,

⁸Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie Jo didelius darbus.

⁸iz Jeruzalema, iz Idumeje, iz Transjordanije i iz okolice Tira i Sidona - silno je mnoštvo čulo što čini i nagrnulo k njemu.

⁹Jėzus liepė mokiniams laikyti Jam paruoštą nedidelę valtį, kad minia Jo nesuspaustų.

⁹Stoga reče učenicima neka mu se zbog mnoštva pripravi lađica da ga ne bi zgnjeli.

¹⁰Mat Jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, kuriuos kankino ligos, veržėsi prie Jo, norėdami Jį paliesti.

¹⁰Jer mnoge je ozdravio pa su se svi koji bijahu pogođeni kakvim zlom bacali na nj da bi ga se dotakli.

¹¹Taip pat netyrosios dvasios, vos tik Jį pamačiusios, parpuldavo priešais Jį ir šaukdavo: “Tu esi Dievo Sūnus!”

¹¹A nečisti duhovi, čim bi ga spazili, padali bi preda nj i vikali: "Ti si Sin Božji!"

¹²Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad Jo negarsintų.

¹²A on im se oštro prijetio da ga ne prokazuju.

¹³Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį.

¹³Uziđe na goru i pozove koje sam htjede. I dođoše k njemu.

¹⁴Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti

¹⁴I ustanovi dvanaestoricu da budu s njime i da ih šalje propovijedati

¹⁵ir jie turėtų valdžią gydyti ligas ir išvarinėti demonus:

¹⁵s vlašću da izgone đavle.

¹⁶Simoną, pavadinęs jį Petru;

¹⁶Ustanovi dakle dvanaestoricu: Šimuna, kojemu nadjenu ime Petar,

¹⁷Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadinęs Boanerges, tai yra “griaustinio vaikai”);

¹⁷i Jakova Zebedejeva i Ivana, brata Jakovljeva, kojima nadjenu ime Boanerges, to jest Sinovi groma,

¹⁸Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį

¹⁸i Andriju i Filipa i Bartolomeja i Mateja i Tomu i Jakova Alfejeva i Tadeja i Šimuna Kananajca

¹⁹ir Judą Iskarijotą, kuris Jį ir išdavė. Ir jie grįžo namo.

¹⁹i Judu Iškariotskoga, koji ga izda.

²⁰Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti.

²⁰I dođe Isus u kuću. Opet se skupi toliko mnoštvo da nisu mogli ni jesti.

²¹Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto.

²¹Čuvši to, dođoše njegovi da ga obuzdaju jer se govorilo: "Izvan sebe je!"

²²Atvykę iš Jeruzalės Rašto žinovai sakė: “Jis turi Belzebulą”, ir: “Demonų kunigaikščio jėga Jis išvaro demonus”.

²²I pismoznanci što siđoše iz Jeruzalema govorahu: "Beelzebula ima, po poglavici đavolskom izgoni đavle."

²³O Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: “Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?

²³A on ih dozva pa im u prispodobama govoraše: "Kako može Sotona Sotonu izgoniti?

²⁴Jei karalystė suskilusi, tokia karalystė negali išsilaikyti.

²⁴Ako se kraljevstvo u sebi razdijeli, ono ne može opstati.

²⁵Ir jei namai suskilę, tokie namai negali išsilaikyti.

²⁵Ili: ako se kuća u sebi razdijeli, ona ne može opstati.

²⁶Ir jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis negali išsilaikyti ir žlunga.

²⁶Ako je dakle Sotona sam na sebe ustao i razdijelio se, ne može opstati, nego mu je kraj.

²⁷Niekas negali įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada jis apiplėš jo namus.

²⁷Nitko, dakako, ne može u kuću jakoga ući i oplijeniti mu pokućstvo ako prije jakoga ne sveže. Tada će mu kuću oplijeniti!"

²⁸Iš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų;

²⁸Doista, kažem vam, sve će se oprostiti sinovima ljudskima, koliki god bili grijesi i hule kojima pohule.

²⁹bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam niekada nebus atleista, ir jis amžiams bus pasmerktas”.

²⁹No pohuli li tko na Duha Svetoga, nema oproštenja dovijeka; krivac je grijeha vječnoga."

³⁰Mat jie sakė: “Jis turi netyrąją dvasią”.

³⁰Jer govorahu: "Duha nečistoga ima."

³¹Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti.

³¹I dođu majka njegova i braća njegova. Ostanu vani, a k njemu pošalju neka ga pozovu.

³²Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: “Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs”.

³²Oko njega je sjedjelo mnoštvo. I reknu mu: "Eno vani majke tvoje i braće tvoje, traže te!"

³³O Jis atsakė: “Kas yra mano motina ir mano broliai?”

³³On im odgovori: "Tko je majka moja i braća moja?"

³⁴Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: “Štai mano motina ir mano broliai!

³⁴I okruži pogledom po onima što su sjedjeli oko njega u krugu i kaže: "Evo majke moje, evo braće moje!

³⁵Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina”.

³⁵Tko god vrši volju Božju, on mi je brat i sestra i majka."