¹Septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną Viešpats vėl kalbėjo per pranašą Agėją:

¹Seitsmenda kuu kahekümne esimesel päeval tuli prohvet Haggai kaudu Issanda sõna; ta ütles:

²“Sakyk Salatielio sūnui Zorobabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, bei tautos likučiui:

²'Räägi nüüd Serubbaabelile, Sealtieli pojale, Juuda maavalitsejale, ja Joosuale, Joosadaki pojale, ülempreestrile, ja allesjäänud rahvale ning ütle:

³‘Kas iš jūsų matė šiuos namus pirmykštėje šlovėje? Kaip jie jums dabar atrodo? Ar jie neatrodo jums mažos vertės?

³Kes teist, allesjäänuist, on näinud seda koda selle endises toreduses? Missugusena näete seda nüüd? Eks see ole teie silmis, nagu ei olekski midagi?

⁴Bet būk drąsus, Zorobabeli,­sako Viešpats.­Būk drąsus, Jozue, Jehocadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis,­sako kareivijų Viešpats.­

⁴Aga ole nüüd tubli, Serubbaabel, ütleb Issand, ja ole tubli Joosua, Joosadaki poeg, ülempreester, ja olge tublid, kõik maa rahvas, ütleb Issand, ja tehke tööd, sest mina olen teiega, ütleb vägede Issand!

⁵Kaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!’

⁵Selle lepingu sõna, mille ma tegin teiega, kui te Egiptusest ära tulite, ja minu Vaim püsivad teie keskel. Ärge kartke!

⁶Nes taip sako kareivijų Viešpats: ‘Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą.

⁶Sest nõnda ütleb vägede Issand: Veel pisut aega, ja ma panen värisema taeva ja maa, mere ja kuiva maa.

⁷Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlove,­sako kareivijų Viešpats’.

⁷Ja ma panen värisema kõik paganad, nõnda et kõigi paganate rikkused tuuakse, ja ma täidan selle koja toredusega, ütleb vägede Issand.

⁸‘Mano yra sidabras ir mano­ auksas’,­sako kareivijų Viešpats.

⁸Minu on hõbe ja minu on kuld, ütleb vägede Issand.

⁹‘Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai’,­sako kareivijų Viešpats”.

⁹Selle koja tulevane hiilgus saab suuremaks, kui oli esimesel, ütleb vägede Issand, ja selles paigas ma annan rahu, ütleb vägede Issand.'

¹⁰Antraisiais Darijaus metais, devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Agėjui:

¹⁰Üheksanda kuu kahekümne neljandal päeval, Daarjavese teisel aastal, tuli Issanda sõna prohvet Haggaile; ta ütles:

¹¹“Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas:

¹¹'Nõnda ütleb vägede Issand: Küsi ometi preestrilt õpetust ja ütle:

¹²‘Jei kas neša pašvęstą mėsą savo drabužio skverne ir skvernu paliečia duoną, viralą, vyną, aliejų ar bet kokį valgį, ar tas maistas tampa šventu?’ ” Kunigai atsakė: “Ne”.

¹²Kui keegi kannab pühitsetud liha oma kuue hõlmas ja puudutab oma hõlmaga leiba või leent, veini või õli või mõnda muud rooga, kas see saab siis pühaks?' Ja preestrid vastasid ning ütlesid: 'Ei!'

¹³Agėjas vėl klausė: “Jei kas susitepęs lavonu, paliečia ką nors iš tų dalykų, ar tai tampa sutepta?” Kunigai atsakė: “Taip”.

¹³Seejärel küsis Haggai: 'Kui keegi laibast roojastatu puudutab mõnda neist, kas see saab siis roojaseks?' Ja preestrid vastasid ning ütlesid: 'See saab roojaseks.'

¹⁴Tada Agėjas tarė: “Tokia yra ši tauta ir šie žmonės mano akivaizdoje,­sako Viešpats.­Ir tokie yra jų visi darbai, ir tai, ką jie aukoja, yra sutepta.

¹⁴Siis kostis Haggai ja ütles: 'Niisugune on see rahvas ja niisugune on see sugu mu palge ees, ütleb Issand, ja niisugune on kõik nende kätetöö ja see, mis nad seal ohverdavad: see on roojane.

¹⁵Dabar stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje.

¹⁵Ja nüüd pange ometi tähele tänasest päevast alates! Enne kui Issanda templis pandi kivi kivi peale,

¹⁶Jūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt.

¹⁶kuidas oli siis teiega lugu? Kui tulite kahekümnemõõdulise viljahunniku juurde, oli seal kümme; kui tulite surutõrre juurde, et ammutada tõrrest viiskümmend mõõtu, oli seal kakskümmend.

¹⁷Aš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane,­sako Viešpats.­

¹⁷Mina lõin teid, kõike teie kätetööd viljakõrvetuse, roosteudu ja rahega, aga ükski teist ei pöördunud tagasi minu juurde, ütleb Issand.

¹⁸Dabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas.

¹⁸Pange ometi tähele aega sellest päevast peale, alates üheksanda kuu kahekümne neljandast päevast, sellest päevast, mil pandi alus Issanda templile! Pange tähele,

¹⁹Ar dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!”

¹⁹kas seeme veel jääb aita? Ja kas viinapuu, viigipuu, granaatõunapuu ja õlipuu veel ei kanna vilja? Sellest päevast alates annan ma neile õnnistuse.'

²⁰Viešpats vėl kalbėjo Agėjui dvidešimt ketvirtą mėnesio dieną:

²⁰Ja Issanda sõna tuli Haggaile teist korda kuu kahekümne neljandal päeval; ta ütles:

²¹“Sakyk Zorobabeliui, Judo valdytojui: ‘Aš supurtysiu dangų ir žemę,

²¹'Räägi Serubbaabeliga, Juuda maavalitsejaga, ja ütle: Mina panen värisema taeva ja maa!

²²nuversiu karalysčių sostus ir sunaikinsiu pagonių karalysčių galybę. Aš apversiu kovos vežimus ir tuos, kurie juose sėdi, žirgai ir raiteliai kris nuo kardo.

²²Ja ma paiskan ümber kuningriikide aujärjed, kaotan paganate kuningriikide võimu; ma paiskan ümber sõjavankrid ja nendel sõitjad, hobused ja ratsanikud langevad maha, mees teise mehe mõõga läbi.

²³Tą dieną paimsiu tave, Zorobabeli, Salatielio sūnau, mano tarne, ir padarysiu tave antspaudo žiedu, nes Aš tave išsirinkau,­sako kareivijų Viešpats’ ”.

²³Sel päeval, ütleb vägede Issand, ma võtan sinu, mu sulane Serubbaabel, Sealtieli poeg, ütleb Issand, ja teen su pitserisõrmuse sarnaseks; sest ma olen valinud sinu, ütleb vägede Issand.'