¹Viešpats kalbėjo Mozei:

¹Ja Issand rääkis Moosesega, öeldes:

²“Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.

²'Ütle Aaronile ja ta poegadele, et nad tunneksid aukartust Iisraeli laste pühade andide vastu, mida nad mulle pühitsevad, et nad ei teotaks mu püha nime! Mina olen Issand!

³Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.

³Ütle neile teie tulevaste põlvede jaoks: Igaüks kõigist teie järglasist, kes ligineb pühadele andidele, mida Iisraeli lapsed Issandale pühitsevad, olles ise roojane, tuleb hävitada mu palge eest! Mina olen Issand!

⁴Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,

⁴Ükski Aaroni järeltulijaist, kes on pidalitõbine või kellel on voolus, ei tohi süüa pühi ande, enne kui ta on puhtaks saanud; ja kes puudutab mõnda surnu läbi roojastunut või seda, kellel on olnud seemnevoolus,

⁵arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,

⁵või kui keegi puudutab mõnda roomajat, kellest ta roojastub, või inimest, kellest ta roojastub selle mõnesuguse roojasuse pärast,

⁶bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.

⁶siis see, kes seesugust puudutab, on õhtuni roojane ega tohi süüa pühi ande, enne kui ta oma ihu on veega loputanud!

⁷Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.

⁷Kui päike on loojunud, siis ta on puhas, ja pärast seda ta võib süüa pühi ande, sest need on tema leib.

⁸Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.

⁸Ta ei tohi süüa raibet ja mahamurtut, et ta sellest ei roojastuks. Mina olen Issand!

⁹Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

⁹Nad peavad tähele panema minu seadusi, et nad ei võtaks enestele pattu ega sureks, sellepärast et nad neid teotavad. Mina olen Issand, kes neid pühitseb!

¹⁰Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.

¹⁰Ükski võõras ei tohi süüa püha andi; ka preestri majaline ja päeviline ei tohi süüa püha andi!

¹¹Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.

¹¹Aga kui preester ostab oma raha eest mõne hinge, siis see võib seda süüa; ja kes tema peres on sündinud, need võivad ta leiba süüa.

¹²Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.

¹²Kui preestri tütar on saanud võõrale mehele, siis ta ei tohi süüa pühi tõsteohvreid.

¹³Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.

¹³Aga kui preestri tütar on lesk või hüljatu ja tal ei ole last ning ta tuleb tagasi oma isakotta, siis ta võib süüa oma isa leiba nagu oma nooruses; aga ükski võõras ei tohi seda süüa!

¹⁴Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.

¹⁴Kui keegi sööb püha andi kogemata, siis ta asendagu see püha and preestrile ja lisagu sellele veel viies osa sellest!

¹⁵Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,

¹⁵Preestrid ei tohi teotada Iisraeli laste pühi ande, mida need Issandale ohverdavad,

¹⁶kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.

¹⁶pannes neid kandma patusüüd, kui nad söövad pühi ande, mis kuuluvad preestritele, sest mina olen Issand, kes neid pühitseb!'

¹⁷Viešpats kalbėjo Mozei:

¹⁷Ja Issand rääkis Moosesega, öeldes:

¹⁸“Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai

¹⁸'Räägi Aaroni ja ta poegade ja kõigi Iisraeli lastega ning ütle neile: Kui keegi Iisraeli soost või Iisraelis olevaist võõraist toob oma ohvrianni, mõne tõotus- või mõne vabatahtliku ohvri, mida nad tahavad tuua Issandale põletusohvriks,

¹⁹sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.

¹⁹siis olete meelepärased, kui selleks on veatu isaloom veistest, lammastest või kitsedest;

²⁰Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.

²⁰ühtegi, kellel on viga küljes, te ei tohi ohverdada, sest see ei tee teid meelepäraseks!

²¹Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.

²¹Kui keegi ohverdab Issandale tänuohvri erilise tõotuse pärast või vabatahtlikult veistest või lammastest ja kitsedest, siis olgu selleks veatu loom, et see oleks meelepärane; tal ei tohi olla küljes ühtegi viga:

²²Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.

²²pimedat või murtud liikmega või vermetega või tatitõbist või kärnast ehk korbalist te ei tohi tuua Issandale ega panna altarile tuleohvriks Issandale.

²³Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas.

²³Härja või lamba liigse või kasina liikmega võid küll ohverdada vabatahtlikuks ohvriks, kuid tõotusohvrina see ei ole meelepärane.

²⁴Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.

²⁴Pigistamise, tagumise, rebimise või lõikamise teel kohitsetud looma ärge ohverdage Issandale; oma maal te ei tohi seda teha!

²⁵Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ”.

²⁵Ka võõra käest te ei tohi oma Jumala leivana ohverdada mitte midagi niisugust, sest need on rikutud, neil on viga küljes, need ei tee teid meelepäraseks!'

²⁶Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁶Ja Issand rääkis Moosesega, öeldes:

²⁷“Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.

²⁷'Kui sünnib härgvasikas või lamba- või kitsetall, siis olgu ta oma ema all seitse päeva; aga kaheksandast päevast alates on ta Issandale meelepäraseks tuleohvrianniks.

²⁸Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.

²⁸Veist ja lammast ärge tapke samal päeval koos ta vasika või tallega!

²⁹Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

²⁹Kui te ohverdate Issandale kiitusohvrit, siis ohverdage nõnda, et saaksite meelepäraseks!

³⁰Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.

³⁰Seda söödagu selsamal päeval, sellest te ei tohi midagi üle jätta hommikuks! Mina olen Issand!

³¹Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

³¹Pidage siis minu käske ja tehke nende järgi! Mina olen Issand!

³²Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.

³²Ja ärge teotage minu püha nime, ma tahan olla pühitsetud Iisraeli laste seas! Mina olen Issand, kes teid pühitseb,

³³Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats”.

³³kes tõi teid ära Egiptusemaalt, et olla teile Jumalaks! Mina olen Issand!'