¹“Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.

¹Ja see on seadus süüohvri kohta, mis on väga püha:

²Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.

²paigas, kus tapetakse põletusohver, tapetagu ka süüohver, ja selle veri piserdatagu altarile ümberringi!

³Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,

³Ja ohverdatagu kõik selle rasv: rasvane saba ja sisikonda kattev rasv,

⁴abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.

⁴ja mõlemad neerud ja rasv, mis on nende küljes nimmetel, ja maksarasv, mis eraldatagu neerude juurest!

⁵Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.

⁵Preester süüdaku need altaril põlema tuleohvriks Issandale; see on süüohver.

⁶Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.

⁶Kõik mehed preestrite soost võivad seda süüa; seda söödagu pühas paigas, see on väga püha.

⁷Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.

⁷Nagu patuohvriga, nõnda on ka süüohvriga - neil on ühesugune seadus: see saagu preestrile, kes sellega lepitust toimetab!

⁸Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.

⁸Põletusohvri nahk, mille preester kellegi eest on ohverdanud, saagu preestrile!

⁹Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;

⁹Ka kõik roaohvrid, mis ahjus küpsetatakse, ja kõik, mis katlas ja pannil valmistatakse, saagu sellele preestrile, kes neid ohverdab!

¹⁰Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.

¹⁰Aga kõik muud roaohvrid, õliga segatud või kuivad, saagu võrdselt kõigile Aaroni poegadele!

¹¹Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.

¹¹Ja see on seadus tänuohvri kohta, mis tuleb tuua Issandale:

¹²Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.

¹²kui keegi tahab tuua seda kiituseks, siis ta toogu kiitusohvriks hapnemata, õliga segatud kooke ja hapnemata, õliga võitud õhukesi kakukesi ja peenest jahust sõtkutud, õliga segatud kooke!

¹³Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.

¹³Ta toogu oma ohvriand, mis kuulub tema kiitus-tänuohvri juurde, koos hapnenud leiva kookidega!

¹⁴Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.

¹⁴Ja ta ohverdagu sellest, igast annist üks kook, tõstelõiv Issandale; see saagu preestrile, kes piserdab tänuohvri verd!

¹⁵Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną­nieko iš jos neleistina palikti rytojui.

¹⁵Tema kiitus-tänuohvri liha tuleb süüa ohvripäeval: sellest ei tohi midagi üle jääda hommikuks!

¹⁶Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.

¹⁶Aga kui tema tapaohvriand on tõotusohver või vabatahtlik ohver, siis tuleb seda süüa päeval, mil ta oma tapaohvri toob, ometi võib ülejääki süüa ka järgmisel päeval.

¹⁷Kas lieka trečiai dienai­sudeginama.

¹⁷Aga mis tapaohvri lihast veel üle jääb, tuleb kolmandal päeval põletada tulega!

¹⁸Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,­tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.

¹⁸Kui aga tema tänuohvri liha peaks söödama veel kolmandal päeval, siis see ei ole meelepärane; seda ei arvestata temale, kes selle on toonud: see on roiskunud liha ja igaüks, kes seda sööb, peab kandma oma patusüüd!

¹⁹Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.

¹⁹Liha, mis on puutunud millegi roojase külge, ei tohi süüa, see põletatagu tulega; üldse aga võib liha süüa ainult see, kes ise on puhas.

²⁰Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

²⁰Aga igaüks, kes sööb Issandale määratud tänuohvri liha, olles ise roojane, hävitatagu oma rahva seast!

²¹Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos”.

²¹Ja kui keegi puudutab midagi ebapuhast, inimese rooja või roojast looma või ükskõik missugust jälki roojast asja, ja sööb Issandale määratud tänuohvri liha, siis ta hävitatagu oma rahva seast!'

²²Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

²²Ja Issand rääkis Moosesega, öeldes:

²³“Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.

²³'Räägi Iisraeli lastega ja ütle: Ärge sööge mitte mingisugust härja, lamba ja kitse rasva!

²⁴Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.

²⁴Raipe rasva ja mahamurtud looma rasva võib tarvitada igaks otstarbeks, aga te ei tohi seda süüa!

²⁵Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

²⁵Jah, igaüks, kes sööb selle looma rasva, kes tuuakse tuleohvriks Issandale, hävitatagu oma rahva seast!

²⁶Nevalgykite jokio kraujo­ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.

²⁶Ja te ei tohi üldse süüa verd, kus te ka iganes elate, ei linnust ega loomast!

²⁷Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos”.

²⁷Igaüks, kes sööb mingisugust verd, hävitatagu oma rahva seast!'

²⁸Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁸Ja Issand rääkis Moosesega, öeldes:

²⁹“Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.

²⁹'Räägi Iisraeli lastega ja ütle: Issandale toodav tänuohver toodagu selle poolt, kes oma tänuohvrist toob oma ohvrianni Issandale:

³⁰Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.

³⁰ta toogu oma käega Issanda tuleohvrid; ta peab tooma rasva koos rinnalihaga, et rinnaliha kõigutada kõigutusohvriks Issanda ees!

³¹Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.

³¹Preester süüdaku rasv altaril põlema, rinnaliha aga saagu Aaronile ja tema poegadele!

³²Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.

³²Parempoolne saps oma tänuohvritelt andke tõstelõivuks preestrile!

³³Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.

³³Sellele Aaroni poegadest, kes ohverdab tänuohvri vere ja rasva, saagu osaks parempoolne saps!

³⁴Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ”.

³⁴Sest ma olen võtnud Iisraeli lastelt, nende tänuohvritest, kõigutusrinna ja tõstesapsu ning olen andnud need preester Aaronile ja tema poegadele kui neile igavesti kuuluva osa Iisraeli lastelt.'

³⁵Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.

³⁵See on Aaroni ja tema poegade osa Issanda tuleohvritest, alates päevast, mil neid lasti ette astuda, et nad saaksid preestreiks Issandale,

³⁶Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.

³⁶mille nende võidmispäeval Issand käskis Iisraeli lastel neile anda kui nende sugupõlvedele igavesti kuuluva osa.

³⁷Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas.

³⁷See on põletusohvri, roaohvri, patuohvri, süüohvri, pühitsusohvri ja tänuohvri seadus,

³⁸Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.

³⁸mille Issand andis Moosesele Siinai mäel päeval, mil ta käskis Iisraeli lapsi, et nad Siinai kõrbes tooksid Issandale oma ohvriande.