1Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
1Lalu berbicaralah Elifas, katanya: "Ayub, kesalkah engkau bila aku bicara? Tak sanggup aku berdiam diri lebih lama.
2“Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?
2(4:1)
3Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.
3Banyak orang telah kauberi pelajaran, dan mereka yang lemah telah kaukuatkan.
4Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.
4Kata-katamu yang memberi semangat, membangunkan orang yang tersandung, lemas dan penat.
5Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.
5Tetapi kini engkau sendiri ditimpa duka; kau terkejut, dan menjadi putus asa.
6Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?
6Bukankah engkau setia kepada Allah; bukankah hidupmu tiada cela? Jika begitu, sepantasnyalah engkau yakin dan tak putus asa.
7Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?
7Pikirlah, pernahkah orang yang tak bersalah ditimpa celaka dan musibah?
8Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.
8Aku tahu dari pengamatan bahwa orang yang membajak ladang kejahatan, dan menabur benih bencana bagai biji tanaman, akan menuai celaka dan kesusahan!
9Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.
9Bagai badai, begitulah murka Allah membinasakan mereka hingga punah!
10Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.
10Orang jahat mengaum dan meraung, bagaikan singa mereka menggerung. Tetapi Allah membungkam mereka serta mematahkan gigi-giginya.
11Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.
11Mereka mati seperti singa kekurangan makanan, sehingga anak-anaknya bercerai-berai tak keruan.
12Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.
12Pernah suatu wahyu sampai kepadaku, bagaikan bisikan halus dalam telingaku.
13Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,
13Tidurku terganggu dan terusik olehnya, seperti mendapat mimpi yang buruk di malam buta.
14mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.
14Aku pun terkejut dan menggigil gentar; seluruh tubuhku bergundang, gemetar.
15Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.
15Angin sepoi menyentuh wajahku, maka tegaklah bulu romaku.
16Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:
16Suatu sosok berdiri di hadapanku; kutatap, tetapi ia asing bagiku. Lalu kudengar bunyi suara memecah heningnya suasana,
17‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?
17'Mungkinkah manusia tanpa salah di hadapan Allah? Mungkinkah ia tidak bercela di mata Penciptanya?
18Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.
18Bahkan hamba-hamba Allah di surga, tak dapat dipercayai oleh-Nya. Bahkan pada malaikat-malaikat-Nya didapati-Nya kesalahan dan cela.
19Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamataidulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.
19Apalagi makhluk dari tanah liat makhluk debu yang dapat dipencet seperti ngengat!
20Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.
20Makhluk itu hidup di waktu pagi, lalu mati terlantar di senja hari, dan untuk selamanya ia tak diingat lagi.
21Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.
21Maka hilanglah segala yang dimiliki; ia pun mati tanpa beroleh akal budi.'