¹Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,­visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.

¹¶ E kore ahau e pai, e oku teina, kia kuware koutou, i raro katoa o matou matua i te kapua, i haere katoa ano hoki ra roto i te moana;

²Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;

²I iriiria ano ratou katoa ki a Mohi i roto i te kapua, i roto hoki i te moana;

³visi valgė tą patį dvasinį maistą

³A i kai ratou i te kai kotahi, he mea wairua;

⁴ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.

⁴I inu hoki ratou katoa i te wai kotahi, he mea wairua; no te mea i inu ratou i ta te mea wairua, ara i ta te toka i whai nei i a ratou: a ko taua toka ra ko te Karaiti.

⁵Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir “jų kūnai liko gulėti dykumoje”.

⁵Otiia kihai te Atua i ahuareka ki te nuinga o ratou; i turakina iho hoki ratou i te koraha.

⁶Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.

⁶¶ Na, hei tohu enei mea ki a tatou, kia kaua tatou e hiahia ki nga mea kino, kei pera me ratou i hiahia ra.

⁷Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: “Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti”.

⁷Kaua ano koutou e karakia ki nga whakapakoko, kei pera me etahi o ratou; kua oti ra hoki te tuhituhi, I noho te iwi ki te kai, ki te inu, a whakatika ana ki te takaro.

⁸Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.

⁸Kaua hoki tatou e moepuku, kei pera me etahi o ratou i moepuku, a hinga ana e rua tekau ma toru nga mano i te ra kotahi.

⁹Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.

⁹Kaua hoki tatou e whakamatautau i a te Karaiti, kei pera me etahi o ratou i whakamatautau ra, a ngaro ana i te nakahi.

¹⁰Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.

¹⁰Kaua hoki koutou e amuamu, kei pera me etahi o ratou i amuamu, a ngaro ana ratou i te kaiwhakangaro.

¹¹Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.

¹¹Na, i pa enei mea ki a ratou hei tohu: kua tuhituhia nei hoki hei whakatupato i a tatou, i te hunga ka tae nei ki nga whakamutunga o te ao.

¹²Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.

¹²Na reira ko te tangata e mea ana e tu ana ia, kia tupato ia kei hinga.

¹³Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

¹³Kahore ano kia pono ki a koutou tetahi whakamatautau e rere ke ana i to te tangata: he pono hoki te Atua, e kore nei e tuku kia nui ake i to koutou kaha te whakamatautau mo koutou; engari tahi me te whakamatautau ka meatia e ia he putanga, kia u ake ai koutou.

¹⁴Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!

¹⁴Na reira, e oku hoa aroha, rere atu i te karakia whakapakoko.

¹⁵Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

¹⁵¶ Ko taku korero nei he mea ki te hunga mahara; whakaaroa taku e mea nei.

¹⁶Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?

¹⁶Ko te kapu whakapainga e whakapai nei tatou, ehara koia i te inu tahi i nga toto o te Karaiti? Ko te taro e whatiwhatia nei e tatou, ehara ianei i te kai tahi i te tinana o te Karaiti?

¹⁷Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.

¹⁷Ina hoki ko tatou tokomaha nei, kotahi ano taro, kotahi ano tinana; kotahi tonu nei hoki taua taro e kainga nei e tatou katoa.

¹⁸Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?

¹⁸Whakaaroa a Iharaira o te kikokiko; he teka ianei ko te hunga e kai ana i nga patunga tapu, e uru tahi ana ki to te aata?

¹⁹Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?

¹⁹Na, he pehea ra taku korero? he tikanga mea ranei te mea e patua na ma te whakapakoko? he tikanga mea ranei te whakapakoko?

²⁰Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.

²⁰Otira e ki ana ahau, ko nga mea e patua ana e nga tauiwi, e patua ana ma nga rewera, he teka ma te Atua: e kore hoki ahau e pai kia uru tahi koutou ko nga rewera.

²¹Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.

²¹E kore koutou e ahei te inu i te kapu a te Ariki, i te kapu ano a nga rewera: e kore koutou e ahei te kai i te tepu a te Ariki, i te tepu hoki a nga rewera.

²²Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?

²²E mea ana ranei tatou kia hae mai te Ariki? he kaha koia tatou i a ia?

²³Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!

²³¶ He tika nga mea katoa, otira e kore e pai katoa: he tika nga mea katoa, otira e kore e oti te waihanga e nga mea katoa.

²⁴Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.

²⁴Kaua tetahi e rapu ki tana ake, engari me rapu katoa i te pai mo tera, mo tera.

²⁵Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

²⁵Ko nga mea katoa e hokona ana i te makete, kainga, kaua e uiui, kei he te hinengaro:

²⁶Juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.

²⁶No te Ariki hoki te whenua me ona tini mea.

²⁷Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

²⁷Ki te karangatia koutou e tetahi o te hunga whakaponokore, a ka pai koutou kia haere; ko nga mea katoa e whakatakotoria mai ki to koutou aroaro, kainga, kaua e uiui, kei he te hinengaro.

²⁸Bet jei kas jums pasakytų: “Tai auka stabams”, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,­juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.

²⁸Ki te mea ia tetahi ki a koutou, I patua tenei ma te whakapakoko, kaua e kai, me whakaaro ki te kaiwhakaatu, ki te hinengaro hoki:

²⁹Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?

²⁹Ko te hinengaro, e ki ana ahau, ehara i tou, engari ko to tetahi; he aha toku herekoretanga kia whakakorea e tera atu hinengaro?

³⁰Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?

³⁰Ki te mea hoki na te aroha noa ahau i kai ai, he aha ahau i korerotia kinotia ai mo te mea i whakawhetai ai ahau?

³¹Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

³¹Na reira, ahakoa kai, ahakoa inu, aha ranei, meinga katoatia hei whakakororia mo te Atua.

³²Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,

³²Kei waiho koutou hei tutukitanga waewae ki nga Hurai, ki nga Kariki ranei, ki te hahi ranei a te Atua;

³³kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.

³³Kia penei me ahau e whakamanawareka nei i te katoa i nga mea katoa, i ahau kahore nei e rapu i te pai moku ake, engari i to te tokomaha, kia ora ai ratou.