¹Kai Jeremijas baigė kalbėti žmonėms Viešpaties, jų Dievo, žodžius, kuriuos Viešpats, jų Dievas, jiems siuntė,

¹¶ A ka mutu te korero a Heremaia ki te iwi katoa i nga kupu katoa a Ihowa, a to ratou Atua, i unga ai ia ki a ratou e Ihowa, e to ratou Atua, ara enei kupu katoa,

²Azarija, Hošajos sūnus, Johananas, Kareacho sūnus, ir visi išdidūs žmonės atsakė Jeremijui: “Netiesą kalbi! Viešpats, mūsų Dievas, nesiuntė tavęs mums pasakyti: ‘Neikite į Egiptą gyventi’.

²Katahi ka korero a Ataria tama a Hohaia, ratou ko Hohanana tama a Karea, ko nga tangata whakapehapeha katoa ano hoki, ka mea ki a Heremaia, E korero teka ana koe: kihai a Ihowa, to tatou Atua, i unga mai i a koe hei mea, Kaua koutou e haere ki Ih ipa, ki reira noho ai:

³Baruchas, Nerijos sūnus, kursto tave prieš mus, kad mes patektume į chaldėjų rankas ir jie mus nužudytų arba ištremtų į Babiloną!”

³Engari na Paruku, na te tama a Neria koe i whakakiki ki te he mo matou, kia tukua ai matou ki te ringa o nga Karari, kia whakamatea ai matou e ratou, kia whakaraua ai hoki ki Papurona.

⁴Johananas, Kareacho sūnus, visi karo vadai ir visa tauta nepaklausė Viešpaties įsakymo likti Judo krašte.

⁴Na kihai a Hohanana tama a Karea, ratou ko nga rangatira katoa o nga ope, ko te iwi katoa hoki, i rongo ki te reo o Ihowa, kia noho ki te whenua o Hura.

⁵Johananas, Kareacho sūnus, ir visi karo vadai paėmė žmones, sugrįžusius iš visų aplinkinių tautų, kur jie buvo išsklaidyti:

⁵Engari i mau a Hohanana tama a Karea, ratou ko nga rangatira katoa o nga ope, ki nga morehu katoa o Hura i peai nei ratou ki nga iwi katoa, a i hoki mai ki te whenua o Hura noho ai;

⁶vyrus, moteris, vaikus ir karaliaus dukteris­visus, kuriuos Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, buvo palikęs pas Gedoliją, Šafano sūnaus Ahikamo sūnų, taip pat pranašą Jeremiją ir Baruchą, Nerijos sūnų.

⁶Ki nga tana, ki nga wahine, ki nga tamariki, ki nga tamahine hoki a te kingi, ki nga tangata katoa i waiho e Neputaraarana rangatira o nga kaitiaki ki a Keraria tama a Ahikama, tama a Hapana, ki a Heremaia poropiti, ki a Paruku hoki tama a Neria;

⁷Jie nepakluso Viešpaties balsui ir atėjo į Tachpanhesą.

⁷A haere ana ratou ki te whenua o Ihipa; kihai hoki ratou i rongo ki te reo o Ihowa: na ka tae ratou ki Tahapanehe.

⁸Viešpats kalbėjo Jeremijui Tachpanhese:

⁸¶ Katahi ka puta mai te kupu a Ihowa ki a Heremaia ki Tahapanehe; i mea ia,

⁹“Imk didelių akmenų ir įkask juos žemėje prie faraono namų vartų Tachpanhese, izraelitams matant,

⁹Maua atu etahi kohatu nunui i tou ringa, a ka huna ki roto ki te paru ki te papa pereki, ki tera i te kuwaha o te whare o Parao i Tahapanehe, a kia kite hoki nga tangata o Hura;

¹⁰ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš pasiųsiu Nebukadnecarą, Babilono karalių, mano tarną, ir pastatysiu jo sostą ant šitų paslėptų akmenų. Ir jis išties savo palapinę virš šitų akmenų.

¹⁰A ka mea ki a ratou, Ko te kupu tenei a Ihowa o nga mano, a te Atua o Iharaira: Nana, ka unga tangata ahau ki te tiki i taku pononga, i a Nepukareha kingi o Papurona, a ka whakaturia e ahau tona torona ki runga ki enei kohatu kua huna nei e ahau; a ka horahia e ia tona teneti kingi ki runga.

¹¹Jis ateis ir užims Egipto žemę. Tada kas skirtas mirčiai­mirs, kas skirtas nelaisvei­eis į nelaisvę, kas skirtas kardui­atiteks kardui.

¹¹Na ka tae mai ia, a ka patu i te whenua o Ihipa; ko te hunga mo te mate ka tukua ki te mate, ko te hunga mo te whakarau ki te whakarau, a ko te hunga mo te hoari ki te hoari.

¹²Jis padegs Egipto dievų namus, o juos išgabens į nelaisvę. Jis apsirengs Egipto kraštu, kaip piemuo apsirengia apsiaustu, ir ramiai išeis iš ten.

¹²Ka ngiha ano i ahau he ahi i roto i nga whare o nga atua o Ihipa; ka tahuna ratou e ia, a ka whakaraua atu: a ka kakahuria e ia te whenua o Ihipa, ano he hepara e kakahu ana i tona kakahu; a ka haere atu ia i reira i runga i te rangimarie.

¹³Jis sudaužys atvaizdus Egipto Bet Šemeše ir sudegins Egipto dievų namus’ ”.

¹³Ka wawahia hoki e ia nga whakapakoko o Petehemehe, o tera i te whenua o Ihipa, ka tahuna ki te ahi nga whare o nga atua o Ihipa.