1“Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?
1¶ E taea ranei a Rewiatana te kukume mai e koe ki te matau? te pehi ranei i tona arero ki te aho?
2Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?
2E whakanohoia ranei e koe he aho ki tona ihu? E pokaia ranei e koe tona kauae ki te matau?
3Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?
3E maha ranei ana inoi ki a koe? E korero ngawari ranei ia ki a koe?
4Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?
4E whakarite kawenata ranei ia ki a koe? e riro ai ia i a koe hei pononga oti tonu mai?
5Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?
5Ka rite ranei ia ki te manu hei mea takaro mau? E herea ranei ia e koe hei mea ma au kotiro?
6Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?
6E waiho ranei ia hei taonga hokohoko ma nga ropu tangata hi ika? E wehewehea atu ranei ma nga kaihokohoko?
7Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?
7E kapi ranei tona kiri i o tao? tona pane i nga wero ika?
8Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.
8Kia pa tou ringa ki a ia; maharatia te whawhai, a kei pena a mua.
9Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.
9Nana, he hori kau te manako ki a ia: e kore ranei tetahi e hinga noa ki te kite kau atu i a ia?
10Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?
10Kahore he tangata e maia rawa hei whakaoho i a ia: na ko wai e tu ki toku aroaro?
11Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.
11¶ Ko wai te tangata nana te mea kua takoto wawe ki ahau, e whakautu ai ahau ki a ia? Ahakoa he aha te mea i raro i nga rangi, puta noa, naku katoa.
12Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.
12E kore e huna e ahau te korero mo ona wahi, mo tona kaha, mo te ataahua hoki o tona hanganga.
13Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?
13Ma wai e tihore a waho o tona kakahu? Ko wai e tae ki tana paraire rererua?
14Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.
14Ma wai e whakatuwhera nga tatau o tona mata? He wehi kei ona niho a taka noa.
15Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.
15Ko tana e whakamanamana ai ko ona unahi pakari; tutaki rawa pera i te hiri piri tonu.
16Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.
16Na, i te tata tonu o tetahi ki tetahi, e kore te hau e puta i waenga.
17Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.
17Piri tonu ratou ki a ratou ano; mau tonu, e kore ano e taea te wehe.
18Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.
18Ka tihe ia, ka kowha mai te marama; a ko te rite i ona kanohi kei nga kamo o te ata.
19Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.
19E puta ana mai i tona mangai he rama mura, mokowhiti ana nga koraahi.
20Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.
20Puta ana te paowa i ona pongaponga, me te mea no te kohua e koropupu ana, no te otaota e kaia ana.
21Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.
21Ngiha ana nga waro i tona ha, rere atu ana te mura i tona mangai.
22Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.
22Kei tona kaki te kaha e noho ana, e tuapa ana te pawera i tona aroaro.
23Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.
23Ko ona kikokiko tawerewere piri tonu: maro tonu ki runga ki a ia; e kore e taea te whakakorikori.
24Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.
24Pakari tonu tona ngakau ano he kamaka; ae ra, maro tonu ano ko to raro kohatu huri..
25Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.
25Ka whakarewa ia i a ia ki runga, ka wehi nga tangata nunui: na te pororaru ka porangi noa iho ratou.
26Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.
26Ki te whai tetahi i a ia ki te hoari, e kore e taea; ahakoa e te tao, e te pere, e te koikoi ranei.
27Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.
27Ki tona whakaaro he kakau witi te rino, he rakau popopopo te parahi.
28Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.
28E kore ia e tahuti i te pere: ki a ia ka meinga noatia nga kohatu o te kotaha hei papapa.
29Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.
29Kiia ake e ia nga patu hei papapa: e kataina ana e ia te huhu o te tao.
30Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.
30Ko raro ona e rite ana ki te kohatu koikoi: e wharikitia ana e ia a runga o te paru ano he patunga witi.
31Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.
31E meinga ana e ia te rire kia koropupu ano he kohua, me te moana kia rite ki te hinu.
32Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.
32E hangaia ana e ia he huarahi kia marama i muri i a ia; tera e maharatia he hina te moana.
33Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.
33I te whenua nei kahore he mea hei rite mona, he mea i hanga nei kahore ona wehi.
34Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų”.
34E titiro ana ia ki nga mea tiketike katoa: he kingi ia mo nga tama katoa a te whakapehapeha.