¹Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.

¹¶ Ki te tino kaiwhakatangi. Airete Hahara. He himene na Rawiri. E toku Atua, e toku Atua, he aha koe i whakarere ai i ahau? he aha koe i matara atu ai ki te whakaora i ahau i nga kupu hoki o taku hamama?

²Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.

²E toku Atua, e karanga nei ahau i te awatea, heoi kahore koe e rongo, i te po ano kahore ahau e wahangu.

³Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.

³Otiia he tapu koe, kei nga whakamoemiti a Iharaira tou nohoanga.

⁴Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.

⁴I whakawhirinaki o matou matua ki a koe, i whakawhirinaki, a whakaorangia ana e koe.

⁵Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.

⁵I karanga ratou ki a koe, a kua ora; i whakawhirinaki ki a koe, a kihai i whakama.

⁶Aš­ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.

⁶Ko ahau ia he toke, ehara i te tangata: e tawaia ana e te tangata, e whakahaweatia ana e te iwi.

⁷Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:

⁷Kataina iho ahau e te hunga katoa e kite ana i ahau, ko ana o ratou ngutu, ruru ana o ratou matenga, e ki mai ana,

⁸“Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo”.

⁸Tukua atu koe ki a Ihowa, mana ia e whakaora: mana ia e whakaora, e pai ana hoki ia ki a ia.

⁹Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.

⁹Nau ia ahau i whakawhanau mai i roto i te kopu, i mea hoki kia tumanako, i ahau i nga u o toku whaea.

¹⁰Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.

¹⁰He mea whakarere atu ahau ki runga ki a koe no te kopu mai; ko koe toku Atua no te kopu mai ano o toku whaea.

¹¹Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.

¹¹¶ Kei mamao atu i ahau, e tata ana hoki te he, kahore hoki he kaiawhina.

¹²Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.

¹²He tini nga puru e karapoti nei i ahau: e whakapaea ana ahau e nga mea kaha o Pahana.

¹³Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

¹³E hamama ana o ratou mangai ki ahau, ano he raiona e haehae ana, e hamama ana.

¹⁴Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

¹⁴Kua ringihia ahau, ano he wai, kua takoki katoa oku iwi; me te ware pi toku ngakau, e rewa ana i waenganui i oku whekau.

¹⁵Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

¹⁵Kua maroke toku kaha, ano he maramara rihi, piri tonu toku arero ki oku kauae; kua whakatakotoria ano ahau e koe ki te puehu o te mate.

¹⁶Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.

¹⁶Kua karapotia nei hoki ahau e te kirehe, kua muia e te whakaminenga o nga tangata hara: kua pokaia e ratou oku ringa me oku waewae.

¹⁷Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,

¹⁷E taea e ahau te tatau oku iwi katoa: e titiro mai ana ratou, e matakitaki ana ki ahau.

¹⁸drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.

¹⁸E wehewehea ana oku kakahu mo ratou, e maka rota ana mo toku weruweru.

¹⁹Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.

¹⁹Kaua ra ia koe e matara atu, e Ihowa; e toku kaha, hohoro mai hei awhina moku.

²⁰Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų­mano gyvybę.

²⁰Whakaorangia toku wairua i te hoari, taku hoki e matenui nei i te kuri.

²¹Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.

²¹Whakaorangia ahau i te mangai o te raiona: ae, i nga haona o nga kau maka kua whakahokia mai e koe he kupu ki ahau.

²²Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

²²¶ Ka korerotia e ahau tou ingoa ki oku teina, ka whakamoemititia koe e ahau i waenganui i te whakaminenga.

²³Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

²³E te hunga e wehi ana ki a Ihowa, whakamoemiti ki a ia; whakakororiatia ia, e te uri katoa o Hakopa, kia wehi hoki ki a ia, e te uri katoa o Iharaira.

²⁴Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

²⁴Kihai hoki ia i whakahawea, kihai i whakarihariha ki te aue o te ngakau mamae; kihai ano i huna i tona mata ki a ia, engari i tana karangatanga ki a ia i whakarongo ia.

²⁵Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.

²⁵Ko koe taku e whakamoemiti ai i waenganui o te whakaminenga nui, ka whakamana e ahau aku kupu taurangi ki te aroaro o te hunga e wehi ana ki a ia.

²⁶Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!

²⁶Ka kai te hunga mahaki, a ka makona: ka whakamoemiti ki a Ihowa te hunga e rapu ana ki a ia; kia ora tonu o koutou ngakau, ake, ake.

²⁷Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.

²⁷E mahara nga pito katoa o te whenua, a ka tahuri ki a Ihowa: ka koropiko ano nga hapu katoa o nga iwi ki tou aroaro.

²⁸Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.

²⁸No Ihowa hokite rangatiratanga, ko ia ano te kawana i waenganui o nga iwi.

²⁹Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.

²⁹Ka kai, a ka koropiko nga tangata tetere katoa o te whenua: ka tuohu ki tona aroaro te hunga katoa e heke ana ki te puehu; tae no ki te tangata kahore e ora i a ia tona wairua.

³⁰Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.

³⁰Tera e mahi tetahi uri ki a ia; ka waiho ki te Ariki hei whakatupuranga.

³¹Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.

³¹E haere mai ratou, e kauwhau i tona tika ki te iwi e whanau a mua, he meatanga tenei nana.