¹Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.

¹¶ Ki te tino kaiwhakatangi, ma nga tama a Koraha. He Makiri. E te Atua, kua rongo o matou taringa, kua korerotia ki a matou e o matou matua, nga mahi i mahia e koe i o ratou ra, i nga ra o mua.

²Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.

²Nau nga tauiwi i pana ki tou ringa, nau ratou i whakato: nau nga iwi i whiu, a whakamararatia ana ratou.

³Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

³Ehara hoki i te mea, na ta ratou hoari i whiwhi ai ratou ki te whenua, ehara to ratou takakau i te mea i ora ai ratou: engari na tou matau, na tou takakau hoki, na te marama ano o tou mata, he pai hoki nou ki a ratou.

⁴Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.

⁴E te Atua, ko koe toku Kingi: whakahaua he whakaora mo Hakapa.

⁵Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.

⁵Mau ka turaki ai matou i o matou hoariri; ma tou ingoa ka takahia ai e matou te hunga e whakatika ana ki a matou.

⁶Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.

⁶E kore hoki ahau e whakawhirinaki ki taku kopere: e kore ano taku hoari e whakaora i ahau.

⁷Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.

⁷Nau hoki matou i ora ai i o matou hoariri: nau ano i whakama ai te hunga i kino ki a matou.

⁸Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.

⁸Ko te Atua ta matou e whakamanamana ai i te roa o te ra: ka whakamoemiti ano matou ki tou ingoa ake ake. (Hera.

⁹Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.

⁹¶ Otira kua panga nei matou e koe, kua meinga kia whakama: kahore hoki koe kia haere tahi me a matou taua.

¹⁰Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.

¹⁰Kua meinga matou kia hoki whakamuri mai i te hoariri; kei te pahua ano i etahi ma ratou te hunga e kino ana ki a matou.

¹¹Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.

¹¹Kua hoatu matou e koe, ano he hipi e kainga ana: kua marara ki roto ki nga tauiwi.

¹²Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.

¹²E hokona ana e koe tau iwi, a hore he utu: kahore hoki koe e whiwhi rawa i te utu mo ratou.

¹³Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.

¹³E meinga ana matou e koe hei tawainga ma o matou hoa kainga; hei whakahaweatanga, hei whakakatanga mai ma te hunga i tetahi taha, i tetahi taha o matou.

¹⁴Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.

¹⁴E meinga ana matou e koe hei whakatauki ma nga tauiwi; hei rurutanga matenga ma nga iwi.

¹⁵Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas

¹⁵Kei mua tonu i ahau toku whakama; kua taupokina ahau e te pawera o toku mata;

¹⁶dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.

¹⁶I te reo o te kaitawai, o te kaikohukohu; i te hoariri, i te kairapu utu.

¹⁷Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.

¹⁷¶ Kua pa katoa tenei ki a matou; heoi kahore matou i wareware ki a koe, kihai ano i teka ki tau kawenata.

¹⁸Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,

¹⁸Kahore to matou ngakau i tahuri whakamuri; kihai ano o matou hikoinga i peka ke i tau ara;

¹⁹kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.

¹⁹I maru ai matou i a koe i te wahi o nga tarakona; a taupoki rawa ki te atarangi o te mate.

²⁰Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,

²⁰Mehemea kua wareware matou ki te ingoa o to matou Atua, kua totoro ranei o matou ringa ki te atua ke;

²¹argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

²¹E kore ranei tenei e ata tirohia e te Atua? E matau ana hoki ia ki nga mea ngaro o te ngakau.

²²Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.

²²Mou nei hoki matou i patua ai i te ra roa nei: kiia iho matou he hipi e patua ana.

²³Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!

²³E ara, he aha koe ka moe ai, e te Ariki? Whakatika, kaua matou e panga tonutia.

²⁴Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?

²⁴He aha koe ka huna ai i tou mata? ka wareware ai ki to matou mamae, ki to matou tukinotanga?

²⁵Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.

²⁵Kua piko nei hoki to matou wairua ki raro ki te puehu; piri rawa to matou kopu ki te whenua.

²⁶Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.

²⁶E ara, hei awhina i a matou; kia mahara ki tou aroha, a hokona matou.