¹Giesmių giesmė, Saliamono sukurta.

¹¶ Ko te waiata o nga waiata, ko ta Horomona.

²Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną.

²¶ Kia kihia ahau e ia ki nga kihi a tona mangai: he pai atu hoki tou aroha i te waina.

³Kvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave.

³He kakara pai to ou hinu; ko tou ingoa ano he hinu kua oti te riringi; na reira i aroha ai nga wahine ki a koe.

⁴Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli.

⁴Kumea ahau; ka rere atu matou, ka whai i a koe: kua oti ahau te kawe e te kingi ki ona ruma: ka koa matou, ka hari ki a koe; engari tou aroha i te waina hei maharatanga atu ma matou: e tika ana to ratou aroha ki a koe.

⁵Jeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos.

⁵He mangu ahau, otiia he ataahua ano, e nga tamahine o Hiruharama, rite tonu ano ki nga teneti o Kerara, ki nga kakahu tauarai o Horomona.

⁶Nežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau.

⁶Kaua e titiro mai ki ahau, no te mea he parauri ahau, no te mea kua tahuna ahau e te ra. I riri nga tama a toku whaea ki ahau, meinga ana ahau e ratou hei kaitiaki mo nga mara waina; ko taku mara ia, ko taku ake, kihai i tiakina e ahau.

⁷Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų?

⁷¶ Whakaaturia mai ki ahau, e ta toku wairua e aroha nei, ko hea koe whangai ai, ko hea koe mea ai i tau kahui kia takoto i te poutumarotanga; kia rite ahau hei aha ki te mahunga taupoki i te taha o nga kahui a ou hoa?

⁸Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.

⁸Ki te kore koe e mohio, e te mea ataahua rawa o nga wahine, haere atu i runga i nga takahanga o nga hipi, ka whangai i au kuao koati i te taha o nga nohoanga o nga hepara.

⁹Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais.

⁹Kua whakaritea koe e ahau, e taku e aroha nei, ki tetahi o nga hoiho o nga hariata a Parao.

¹⁰Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais.

¹⁰He ataahua ou paparinga i nga whiri o nga makawe, tou kaki i nga tautau o nga mea whakapaipai.

¹¹Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis.

¹¹Ka hanga e matou etahi mekameka koura mou, he mea tia ki te hiriwa.

¹²Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą.

¹²¶ I te kingi e noho ana i tona tepu, ka puta te kakara o toku nara.

¹³Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės.

¹³Ko te rite ki ahau o taku e aroha nei kei te paihere maira, e takoto nei i waenganui i oku u.

¹⁴Mano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne.

¹⁴He tautau hena ki ahau taku e aroha nei, i nga mara waina o Enekeri.

¹⁵Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės.

¹⁵Nana, he ataahua koe, e taku e aroha nei; nana, he purotu koe; ko ou kanohi kei te kukupa.

¹⁶Tu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolis­žalumynuose,

¹⁶Nana, he ataahua koe, e taku kaingakau, ae ra, he ahuareka: matomato tonu ano hoki to taua moenga.

¹⁷mūsų namų rąstai­kedrai, o lubos­kiparisai.

¹⁷He hita nga kurupae o to taua whare, he kauri nga heke.