1Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo.
1Huan, milimte laka kithoihna tungtang jaw: I vekin theihna i nei chiat uh chih i kithei hi. Theihnain mi a kisathei saka itna inbel mi a bawlhoih nak hi.
2Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.
2Kuapeuhin thil bang ahi hiam theia a kigintak leh, a theih ding thei nailou hi.
3Bet kas myli Dievą, tas yra Jo pažintas.
3Ahihhangin, kuapeuhin Pathian a it leh, huai mi mah amah theih ahi
4Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas.
4Huchiin, milimte laka kithoihna thil nek thu jaw, khovel ah milim himhim bangmah ahih louhdan uleh, khat kia loungal Pathian dang himhim a om louhdan i thei hi.
5Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje,daug tų dievų ir daug viešpačių,
5Van ah hiam, lei ah hiam, Pathian min pute om mahle uh, -huchi bang Pathian tampi leh toupa tampi a om ngal ua-
6tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį.
6Eite adingin bel Pathian khat kia, Pa, a oma, amah kiang akipanin bangkim a pawta, eite leng amah adia om i hi; Toupa khat kia, Jesu Kris, a om hi, amah jiakin bangkim a om hi, eite leng amah jiak maha om i hi uhi.
7Bet ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie su sąžine, pripažįstančia stabus, iki šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa.
7Ahihhangin, huai theihna mi tengteng ah a om kei hi; huchiin khenkhatin, tutanin milim be sasa a hihjiak un, milim laka kithoihna thil bang taka theiin a ne nak uhi; huchiin, a sia leh pha theihna uh a hat louh jiak a thanghuai nak uhi.
8Maistas nepriartina mūsų prie Dievo. Kai valgome, nieko nelaimime, ir kai nevalgome, nieko neprarandame.
8Himahleh, nek dingin Pathian mit hontung sak tuan kei ding ne kei mahlehang i se tuan keia. Ne mah lehang leng i hoih tuan sam kei hi.
9Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems.
9Himahleh, pilvang un, huchilou injaw na noplenna uh bang chichi hiamin mi hatloute adin pukna a hong hi kha ding.
10Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą ir valgantį stabų šventykloje, argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukoto maisto?
10Nang, theihna nei mi, kuapeuhin milimbiakna inn a ankuang uma a honmuh ngal un, amau mi hatlou na hita le uh, milim laka kithoihna thil ne dingin a sia leh pha theihna hong maingal lou ding hia?
11Ar dėl tavo pažinimo nežus silpnas brolis, už kurį mirė Kristus?
11Huchiin na theihna jiakin mi hatlou, unau a sih sika Kris in a sih sakpa, a mangthang ding ahi.
12Šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, nusidedate Kristui.
12Unaute tuanga huchi bang thil na hihkhelh ua, a sia leh pha theihna uh, a hatlouh naklaia, na liamsak behlap un, Kris tuangah thil na hihkhial uhi.Huaijiak takin nekdingin ka unau a hihpuk leh, ka unau ka hihpuk louhna dingin kumtawnin sa himhim ka neta kei ding.
13Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad nepapiktinčiau savo brolio.
13Huaijiak takin nekdingin ka unau a hihpuk leh, ka unau ka hihpuk louhna dingin kumtawnin sa himhim ka neta kei ding.