¹Trečiaisiais metais Viešpats vėl kalbėjo Elijui: “Eik ir pasirodyk Ahabui; Aš duosiu lietaus žemei”.

¹Huan, ni sawt kuam tak nungin hichi ahia, a kum thum kum in Toupa thu Elija kiangah a hongtunga, Va kuan inla, Ahab kiangah va kihil in; huchiin leitungah vuah ka hon zusak sin, chiin.

²Elijas išėjo pas Ahabą. Samarijoje buvo didelis badas.

²Huan, Elija Ahab kianga kihil dingin a kuanta a. Samari gamah kial a na mahmah mai hi.

³Ahabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus.

³Huan, Ahab in Obadia, a in sunglam heutu a sama. (Obadia bel Toupa laudan siam mi tak ahi a;

⁴Jezabelei naikinant Viešpaties pranašus, Abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu.

⁴Hichi ahia, Jezebel in Toupa jawlnei te a heuh a heuh laiin Obadia in jawlnei ja a pi a, kokhuk ah sawmnga nga in a sel a, tanghou leh tuiin a vak jel hi)

⁵Ahabas tarė rūmų valdytojui Abdijui: “Eikime per kraštą ir apžiūrėkime vandens šaltinius ir upelius: gal rasime žolės žirgams ir mulams, kad neprarastume visų gyvulių”.

⁵Huan, Ahab in Obadia kiangah, tui naknei tengteng leh luiguam tengteng omna lam gam va tuan vialvial dih ve; sakol leh sabengtung te I hut hing theih na dingin loupa te I muhsak thei kha hiam, huchilou in jaw gante I tan vek kha ding uh, achia.

⁶Jie pasidalino kraštą, kur kiekvienas eis. Ahabas ėjo vienu keliu, o Abdijas kitu.

⁶Huchiin gam tot suak ding a kihawm ua: Ahab pen amah kia in lampi dangah a paia, huan, Obadia pen amah kia in lampidangah a pai hi.

⁷Abdijas keliaudamas netikėtai sutiko Eliją. Jį atpažinęs, jis puolė ant kelių ir tarė: “Ar tai tu, Elijau, mano viešpatie?”

⁷Huan, huchia Obadia a pai laiin, ngaiin, Elija toh a kituak ua: huan, aman amah a thei laia, huchiin a khupboh a, nang na hi maw, ka pu Elija? Achia.

⁸Tas jam atsakė: “Aš. Eik ir pasakyk savo valdovui: ‘Elijas čia’ ”.

⁸Huan, aman a dawnga, hi e, kuan inla, ngaiin, Elija huaiah a om hi, chiin na pu va hilh in, achia.

⁹Jis sakė: “Kuo nusidėjau, kad tu atiduodi savo tarną Ahabui nužudyti?

⁹Huan, aman, thil bang ahia ka hihkhelh a, na sikha thah dinga Ahab khuta piak na ut mawk?

¹⁰Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nėra tautos nė karalystės, kur mano valdovas nebūtų siuntęs tavęs ieškoti. O atsakius: ‘Jo čia nėra’, jis prisaikdindavo tą karalystę ar tautą, kad tu nerastas.

¹⁰Toupa na Pathian hinna louin ka gen hi, ka puin nang honzonsak louhna nam leh gam himhim neilou eive: Hiai ah a omkei, a chih chiang un nang a honmuh louhna thu uah gam leh nam pen a kichiam sak jel hi.

¹¹O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’.

¹¹Tuin nang, kuan inla, ngaiin, Elija huaiah a om hi, chiin na pu va hilh in, na chi mawka.

¹²Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui ir jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat savo jaunystės.

¹²Hichi ahi dinga, nang ka hon nutsiat takin Toupa kha in ka theih louhna ah nang a hongla mang dinga; huchiin Ahab kava hilh a, nang a hon muh theih ngal ken jaw kei a hon that mai ding hi: himahleh na sikha in ka valnou tunga kipan Toupa laudan siam sek ka hi ngala.

¹³Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?

¹³Jezebel in Toupa jawlnei te a thah laia ka thilhih, Toupa jawlnei te laka mi ja, sawmnga nga a kokhuk a, tanghou leh tuia ka vak dan te ka tapa hon hilhlou uhia?

¹⁴O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. Juk jis mane nužudys”.

¹⁴Tuin nang, kuan inla, ngaiin, Elija huaiah a om hi, chiin na pu va hilhin na chi mawk a: a honthat mahmah ding achia.

¹⁵Elijas atsakė: “Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu”.

¹⁵Huan, Elija in, a kianga ka om sekna sepaih te Toupa hinna lou in ka gen hi, tuni in a kiangah ka kihil ngeingei ding hi, achia.

¹⁶Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo sutikti Eliją.

¹⁶Huchiin Obadia Ahab houpih dingin a kuana, ava hilh ta a: Huan Ahab Elija muh tumin a kuanta hi.

¹⁷Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: “Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?”

¹⁷Huan. Hichi ahia, Ahab in Elija ava muhin Ahab in a kiangah, nang na hi maw, Israel te lunghimoh sakpa? achia.

¹⁸Elijas atsakė: “Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate Baalą

¹⁸Huan, aman a dawnga, Israel te ka lunghimoh sak kei hi; nang leh na pa inkote eive lunghimoh sak jaw, Toupa thupiak te lehngat sana, Baal na pom jawk na ah.

¹⁹Dabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo”.

¹⁹Huchiin tuin Israel te tengteng leh Baal jawlnei za li leh sawmnga leh, Asehr jawlnei, Jezebel dohkan a ankuang um jeljel na li te ka kiangah karmel tangah vasam khawmsak in achia.

²⁰Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno.

²⁰Huchiin Ahab in Israel suante tengteng kiangah mi a sawla, jawlnei te karmel tangah a sam khawma.

²¹Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: “Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą”. Tauta neatsakė nė žodžio.

²¹Huan, Elija in mipi te tengteng a vanaih a, vang laka bangtan om sin na hia ua? Toupa pen Pathian ahihleh, amah jui unla; huan, Baal ahihleh, amah jui un, achia. Mipiten kam khat in leng a sawng kei uh.

²²Elijas sakė tautai: “Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt.

²²Huchiin, Elija in mipite kiangah, Toupa jawlnei om sun kei kia ka hia; Baal jawlnei te bel mi za li leh sawmnga ahi uh.

²³Duokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet neuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu.

²³Huchiin bangtal nih hong pia u henla; amauten bangtal khat amau tuam dingin tel u henla, sem hen u henla, sing tungah koih u henla, a nuaiah mei toh louin: huan, ken leng bawngtal khat ka bawl sam dinga, sing tungah ka koih dinga mei ka toh sam kei ding hi.

²⁴Tegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas”. Žmonės atsakė: “Gerai pasakyta”.

²⁴Huan, nou na Pathian min uh lou unla, ken leng Toupa min ka lou ding: huchiin meia hondawng Pathian pen Pathian hi hen, achia. Huan, mi tengteng in a dawng ua, a dik hi, achi uh.

²⁵Elijas tarė Baalo pranašams: “Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievų vardo, bet neuždekite ugnies”.

²⁵Huchiin Elija in Baal jawlnei te kiangah, nou bawngtal khat na tuam ding un tel unla, bawl masa un; nou na tam deuh ua; huan, na Pathian min uh lou unla, Ahihhangin a nuaiah mei toh kei un, achia.

²⁶Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: “Baalai, išklausyk mus!” Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.

²⁶Huan, bawngtal a tan pen uh a la ua, a bawl ua, Baal aw, hondawng in, chiin jingsang akipan sun tanin Baal min a lou ua, himahleh aw peuhmah a om kei a, dawngtu himhim leng a om sam kei.

²⁷Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: “Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?”

²⁷Huan, a maitam bawl kim uah a tawmtawm mai mah ua. Huan, sunlaiin hichi ahia, Elija in amau enghou in, kikou ngaih set ve ua: Pathian ahi ngala; a kingaihtuah tadih hiam, a bu tadih jual hiam, ava om mang jual hiam, ahihkeileh a ihmu zenzen a, khanloh sak ding hiam ahia hiin teh, achia.

²⁸Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.

²⁸Huan, a ngaih a ngaih in a kikou ua, a hih sek bang dan un temta leh teipi khawng in si pawt zungzung zou in a kivut ua.

²⁹Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.

²⁹Huan, ni a hong kihekin hichi ahia, nitaklam kithoih hun tanin la a sa ua; himahleh aw himhim a om kei a, dawngtu himhim hiam ana limsaktu himhim leng a om sam kei.

³⁰Tada Elijas tarė žmonėms: “Ateikite prie manęs!” Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.

³⁰Huchiin Elija in mipi tengteng kiangah, hongnai dih ua, achia; huan, mipite tengteng in a naih ua.

³¹Elijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: “Izraelis bus tavo vardas”, sūnų giminių skaičių.

³¹Huan, Toupa maitam chipsaksa a bawl pha a. Huan, na min Israel ahi ding, chia toupa thu na mupa Jakob tate nam zah suang sawm leh nih Elija in a la a,

³²Jis pastatė aukurą iš akmenų Viešpaties vardui ir iškasė aplink jį griovį, į kurį tilptų du saikai sėklos.

³²Huan, suangte in maitam Toupa min in a bawla; huan, maitam kim buhchi tehna nih ta takin a tou kuak a.

³³Sudėjęs tvarkingai malkas, jis supjaustė jautį į gabalus, uždėjo juos ant malkų ir tarė: “Pripildykite keturis kibirus vandens ir užpilkite ant deginamosios aukos ir ant malkų”.

³³Huan, sing a koih hoih sisip a, bawngtal a sem nena, sing tungah a koih a. Huan, bel li tui in dim sak unla, halmang thillat leh sing buak un, achia.

³⁴Po to jis tarė: “Pakartokite”. Jiems pakartojus, jis vėl tarė: “Darykite tai trečią kartą”. Jie padarė ir trečią kartą.

³⁴Huan, buak nawn un achia; a buak nawn uh. Huan, buak nawn un, achia; a buah behlap nawn ua.

³⁵Vanduo tekėjo nuo aukuro ir pripildė griovį.

³⁵Huan, tui maitam kimah a luang juajua hi; huan, toh kuak tuiin a dimsak lai hi.

³⁶Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: “Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau.

³⁶Huan, nitaklam kithoih hun laiin hichi ahia, jawlnei Elija in ava naiha, Toupa aw, Abraham te, Isaak te, Israel te Pathian, nang Israel gama Pathian na hihleh, kei na sikha ka hih, hiaite tengteng nang thua ka hih tuni in theichiat uhen.

³⁷Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave”.

³⁷Honna ngaihkhiak sak inla, hiai mipiten nang Toupa Pathian na hi a, a lungtang te uh na kileh heisak nawnta ahi chih ana theihtheih na ding un Toupa aw, honna ngaihkhiak sakin, achia.

³⁸Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį.

³⁸Huchiin, Toupa mei a hong kia a, halmang thillat te, sing te suang te, leivui te a kang manga, tohkuak a tui a hip kang khin vek hi.

³⁹Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: “Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!”

³⁹Huan, mipite tengteng in huai a muh un a khupboh ua, Toupa ana hi hi, Pathian tak, Toupa ana hi hi, Pathian tak, achi uh.

⁴⁰Elijas jiems tarė: “Suimkite Baalo pranašus! Nepaleiskite nė vieno!” Jiems juos suėmus, Elijas nuvedė juos prie Kišono upelio ir ten nužudė.

⁴⁰Huan, Elija in a kianguah, Baal jawlnei te man unla, khat leng khah kei uh, achia. Huan, aman ua, Elija in Kishon lui ah a pi suk a, huaiah amaute a that a.

⁴¹Po to Elijas tarė Ahabui: “Valgyk ir gerk, nes jau girdžiu lietaus šniokštimą”.

⁴¹Huchiin, Elija in Ahab kiangah, va pai tou inla, ne in vata tain; vuahpi zu ding husa om ahi, achia.

⁴²Ahabas nuėjo valgyti ir gerti, o Elijas, užlipęs ant Karmelio viršūnės, pasilenkė ir paslėpė savo veidą tarp kelių.

⁴²Huchiin, Ahab bel ne leh ta ding in a pai touta hi. Huan, Elija bel Karmel tang vum lamah a pai toua; huan, lei lamah a kun a, a pheibup kalah a mai a guang.

⁴³Jis tarė savo tarnui: “Eik ir pažiūrėk link jūros”. Tas nuėjęs ir pažiūrėjęs sakė: “Nieko nėra!” Elijas tarė: “Padaryk tai septynis kartus”.

⁴³Huan, a sikha kiangah, va paitou inla, tuipi lam va en dih ve achia. Huan, a paitou a, ava en a; bangmah a omkei, achia. Huan, aman, kuan nawn inla, sagihvei, achia.

⁴⁴Septintąjį kartą tarnas sakė: “Debesėlis vyro plaštakos pločio kyla iš jūros”. Elijas atsakė: “Eik ir sakyk Ahabui: ‘Pasikinkyk arklius ir skubėk, kad tavęs neužkluptų lietus’ ”.

⁴⁴Huan, a sagihvei na in, hichi ahia, ngai in, tuipi a kipan in mihing khut chia lel mei a leng tou viaiviai, achia. Huan, aman, va pai inla, Ahab kiangah, na kangtalai bawl inla, pai suk ta in, vuah in a honkhum kha ding, chiin, achia.

⁴⁵Tuo tarpu dangus apsiniaukė ir užėjo smarkus lietus. Ahabas nuskubėjo į Jezreelį.

⁴⁵Huan, sawtlou nungin hichi ahia, van huih leh mei in a dup keihkuih a, vuahpi petmah a hongzu ta hi. Huan, Ahab kangtalai a tuangin Jezreel khua ah a paita hi.Huan, Toupa khut Elija tungah a oma; huchiin a puan a tenga Ahab maah Jezreel kho lutna tan a taita hi.

⁴⁶Viešpaties ranka buvo ant Elijo; jis susijuosė strėnas ir bėgo Ahabo priekyje į Jezreelį.

⁴⁶Huan, Toupa khut Elija tungah a oma; huchiin a puan a tenga Ahab maah Jezreel kho lutna tan a taita hi.