¹Trejus metus nebuvo karo tarp Sirijos ir Izraelio.

¹Huan kum thum sung Suria te leh Israelte kidou louin a om uh.

²Trečiaisiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių.

²Huan, a kum thum kumin hichi ahi a, Juda kumpipa Jehosaphat Israel kumpipa kiang ah ahoh suka.

³Izraelio karalius kalbėjo savo tarnams: “Ar žinote, kad Ramot Gileadas mums priklauso, o mes delsiame jį atsiimti iš Sirijos karaliaus?”

³Huan, Israel kumpipan a sikha te kiangah, "Ramoth-Gilead khua sia ahi chih thei na pi a bang chi dan a Suria kumpipa sut lou a mawk om ihi ua oi? " achi a.

⁴Ahabas klausė Juozapato: “Ar eisi su manimi kariauti į Ramot Gileadą?” Juozapatas atsakė Izraelio karaliui: “Kaip tu, taip ir aš, mano tauta­kaip tavoji ir mano žirgai­kaip tavo”.

⁴Huan Jehosaphat kiangah, "Ramoth-gilead ah galdou ding in ka kiangah na kuan diam? " achi a. Huan Jehosaphat in Israel kumpipa kiangah, "kei leh nang, ka mite leh na mite pum khat ihi ua, ka sakol leh na sakol pumkhat ahi ve ua le" achi a.

⁵Juozapatas sakė Izraelio karaliui: “Pasiklausk, ką Viešpats sako”.

⁵Huan Jehosaphat in Israel kumpipa kiangah, "Toupa thu hu-ngaih ta dih in" achi a.

⁶Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: “Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?” Jie atsakė: “Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas”.

⁶Huchi in Israel kumpipan jawlnei te mi za li tak a sam khawm a, a kiang uah, "Ramoth-gilead khua sual ding in ka kuan tou diam kuan lou ding" achi a. Huan, amau "kuan in, Toupa'n kumpipa khut ah ahon pe sin ahi" achi ua.

⁷Juozapatas klausė: “Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?”

⁷Himahleh Jehosaphat in "hiai a Toupa jawlnei dang kua hiam bek i dot ding om lou ahi maw? " achi a.

⁸Izraelio karalius atsakė Juozapatui: “Yra vienas­Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai”. Juozapatas atsakė: “Nekalbėk taip, karaliau”.

⁸Huan, Israel kumpipan Jehosaphat kiangah, "Toupa hon dot sak ding mi khat Imla tapa Mikai om mah veh aw; himahleh amah bel kamuh dah lam tak ahi; ka tungtang thu lah ahoih lou lam lou ngal ahoih lam him him a gen ngei ngal kei a" achi a. Huan Jehosaphat in, "kumpipan hichi bang in chi dah leh" achi a.

⁹Izraelio karalius pasišaukė vieną rūmų valdininką ir įsakė: “Skubiai atvesk Imlos sūnų Michėją!”

⁹Huchi in Israel kumpipan heutu khat a sam a, Imla tapa Mikai hon pi dih achi a.

¹⁰Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo savo sostuose apsivilkę karališkais drabužiais aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.

¹⁰Huan, Israel kumpipa leh Juda kumpipa Jehosaphat bel Samari kongpi lutna chin-a phual jangah a kumpipa uh puan a ki thuam in, a lal tut phah tuak tuak uah a tu ua; huan, jawlnei tengteng in ama uah thu agen ua.

¹¹Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: “Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’ ”.

¹¹Huan, Kenaan tapa Zedekia in sik ki-te a bawl sak a, Toupa'n hichin achi, "hiai te in Suria te mangthang sipsip khop in na si ding, chiin, " achi a.

¹²Ir visi pranašai taip pranašavo: “Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas”.

¹²Huchi mah bangin jawlnei tengteng in Ramoth-gilead ah va hoh tou in lan, va lohching in, Toupan kumpipa khut ah ahon pe sin ahi, chi in, a gen ua.

¹³Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: “Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera”.

¹³Huan, Mikai sam dinga a sawl pa un a kiangah, "ngaidih, jawlnei in thukhat sat in ahoih lam in kumpipa kiangah thu a gen chiat ua; agen khit sa bangchiat un na gen sam in la, ahoih lam in va gen in" chi in a gen a.

¹⁴Michėjas atsakė: “Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu”.

¹⁴Huan, Mikai in, "Toupa hina louin ka gen hi, Toupan ka kiangah a gen hi, ka va gen sin" achi a.

¹⁵Jam atėjus, karalius klausė: “Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?” Tas jam atsakė: “Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas”.

¹⁵Huan, kumpipa kiang a tun touh in, kumpipan akiangah, "Mikai, Ramoth-gilead khua sual ding in ka kuan tou ding a, kuan lou ding? " achi a. Huan, aman a dawnga, "kuan tou in la, va lohching in; Toupan kumpipa khut ah ahon pesin ahi" achi a.

¹⁶Karalius jam tarė: “Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?”

¹⁶Huan, kumpipan akiangah, "thutak bikbek loungal ka kianga Toupa min a genlou ding in bangzah vei ahia oi ka hon ki chiamsak sin? " achi a.

¹⁷Tada Michėjas atsakė: “Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’ ”.

¹⁷Huan, aman, Israel te tengteng ching ding neilou belam bangin tangte ah a dalh vek uh ka mu a; Toupan, hiai ten heutu anei ta kei ua, michih amau in lam ah lungmuang tak in pai diam uhen, achi ahi, achi a.

¹⁸Izraelio karalius sakė Juozapatui: “Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?”

¹⁸Huan, Israel kumpipan Jehosaphat kiangah, "ka tungtang thu ahoih lou lam kia lou ngal ahoih lam him him agen kei ding chih ka hon hilh ahi kei mo? " achi a.

¹⁹Michėjas tęsė: “Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.

¹⁹Huan, aman, huaiziakin TOUPA thu ngai khe dih, Toupa a lal tutphah a tu ka mu a, van a mipi tengteng, a taklam leh veilam a ding te toh.

²⁰Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti­ kitaip.

²⁰Huan, Toupan, Ahab Ramoth-gilead khua a va hoh tou a gala si ding a kuan khem ding ahia? achi ahi. Khat in hichi bangin achi a, midang in huchi bangin achi a.

²¹Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’.

²¹Huchi in, kha khat ahong pawt a, Toupa ma ah a dinga, ken ka khem ding, achi a.

²²Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’.

²²Huan, Toupan a kiangah, "bangin eita? " achi a. Huan, aman, "ka va hoh dia, a jawlnei tengteng muk ah kha juau thei in ka va suak ding" achi a. Huan, aman, "na khem mah dinga, loh leng na lohching lai ding; va kuan inla, huchi bangin va hih ve leh" achi a.

²³Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta”.

²³Huchi in ngai in, Toupan hiai na jawlnei te tengteng muk ah kha juau thei a koih a, na tungtang thu ahoihlou lam in Toupan gen khin ahi, achi a.

²⁴Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: “Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?”

²⁴Huchi in Kenana tapa Zedekia in ahon naih a, Mikai biangah a hong benga, Toupa kha in na kiangah thugen ding in koilam ah ahi a ahon paisan? achi a.

²⁵Michėjas atsakė: “Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį”.

²⁵Huan, Mikai in, ngai in, dantan sunggila bu ding a na lut ni chiangin na thei ding, achi a.

²⁶Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą,

²⁶Huan, Israel kumpipan, "Mikai pi unla, khopi heupa Amon leh kumpipa tapa Joas kiangah paipih nawn un";

²⁷sakydamas: “Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu”.

²⁷Huan, kumpipan hichin achi, "hiai mi suangkulh ah khum unla, lungmuang taka ka hong pai nawn masiah gim thuak na an leh gim thuak na tui nana pia un, chiin, chi un" achi a.

²⁸Michėjas atsakė: “Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane”. Ir jis sakė: “Klausykite, visi žmonės!”

²⁸Huan, Mikai in, "lungmuang taka na hong pai nawn peuhmah aleh Toupan kei hon zanga thu genlou ahi mah ding" achi a. Huan, amahmah in, "nou, mipi te aw, na vek un na ja un" achi a.

²⁹Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą.

²⁹Huchi in Israel kumpipa leh Jehosaphat bel Ramoth-gilead khua ah ahoh tou ua.

³⁰Izraelio karalius kalbėjo Juozapatui: “Aš persirengsiu ir eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais”. Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį.

³⁰Huan, Israel kumpipan Jehosaphat kiangah, "ka ki bawl lamdang dinga, kisual na ah ka hoh tou ding e; nang bel na kumpipa puan silh in" achi a. Huchi in Israel kumpipa aki bawl lamdang a, kisual na ah ahoh tou.

³¹Sirijos karalius buvo įsakęs savo trisdešimt dviem kovos vežimų viršininkams nepulti nieko, tik Izraelio karalių.

³¹Huan, Suria kumpipan a kangtalai tunga heutu sawmthum-le-nih te kiangah, "Israel kumpipa kia lou ngal mi neu leng, mi lian leng a kuamah sual kei un" chi in thu apia hi.

³²Kovos vežimų viršininkai, pamatę Juozapatą, palaikė jį Izraelio karaliumi ir puolė. Juozapatas šaukėsi pagalbos.

³²Huan, kangtalai tunga heutu ten Jehosaphat ava muh un, hichi ahi a, Israel kumpipa ahimah ve, achi ua; huchi in sual tum in a um ta uh; huan, Jehosaphat akikou khia hi.

³³Kovos vežimų viršininkai, supratę, kad jis ne Izraelio karalius, liovėsi jį puolę.

³³Huan, kangtalai tunga heututen Israel kumpipa ana hikei chih a theih un hichi ahi a, a delh lai uh a nokik ta uh.

³⁴Vienas vyras netaikydamas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Izraelio karaliui tarp šarvų. Tada jis tarė savo vežikui: “Išvežk mane iš kovos lauko, nes esu sužeistas”.

³⁴Huan, mikhat in tup tuan neilou in a thalpeu a lai a, Israel kumpipa lum leh lum kikal ah akap a; huchi in a kangtalai hawlpa kiangah, kai hei inla, sepaihte laka kipan hon pawt pih in, nakpia liamna ka tuak ta hi, achi a.

³⁵Tą dieną mūšis sustiprėjo, karalius stovėjo vežime prieš sirus ir vakare mirė. Kraujas tekėjo iš žaizdos į vežimą.

³⁵Huan, huai ni in kisual na a thupi mah mah mai a; kumpipa a kangtalai ah Suriate muh in a ding sak ua, huan, nitaklam in a si ta: huan, amah a liamsak na ua kipan sisan kangtalai sungah a luang duadua hi.

³⁶Saulei leidžiantis, kariuomenei buvo pranešta: “Kiekvienas į savo kraštą ir į savo miestą”.

³⁶Huan, nitum kuan ding khawng in, sepaihte lakah, michih amah kholam ah, michih amah gam lam ah pai vek hen, chi in a kikou chiat ta uhi.

³⁷Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją. Ir jie palaidojo karalių Samarijoje.

³⁷Huchiin kumpipa asi ta a, Samari khua ah a lutpih ua; huchiin Samari khua ah kumpipa a vui ta uhi.

³⁸Jiems plaunant vežimą prie Samarijos tvenkinio, šunys laižė jo kraują, o paleistuvės prausėsi tvenkinyje­viskas įvyko pagal Viešpaties žodį.

³⁸Huan, Samari kho dil gei ah kangtalai a sil ua; huan, Toupa thugen bang takin uiin a sisante a liakta uhi; (huailai ah kijuakte a kisil sek uh; ).

³⁹Visi kiti Ahabo darbai, dramblio kaulo namai, kuriuos jis pastatė, miestai, kuriuos sutvirtino, yra surašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.

³⁹Huchiin Ahab tanchin dangte, a thil hih tengteng te, a saiha inlamte, a kho bawl tengteng Israel kumpipate lal lai a thu gelhna bu ah a tuang ahi kei maw?

⁴⁰Ahabas užmigo prie savo tėvų, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Ahazijas.

⁴⁰Huchiin Ahab a pute kiangah a ihmutaa; huan, a tapa Ahazia a sikin a lalta hi.

⁴¹Asos sūnus Juozapatas pradėjo karaliauti Jude ketvirtaisiais Izraelio karaliaus Ahabo metais.

⁴¹Huan, Israel kumpipa Ahab lal kum lina ah Asa tapa Jehosaphat bel Judate tungah a lal pana.

⁴²Jis, pradėdamas karaliauti, buvo trisdešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo dvidešimt penkerius metus Jeruzalėje. Jo motina buvo Šilhio duktė Azuba.

⁴²Jehoshaphat bel a lal pat lai in kum sawmthum leh kum nga ahi a; Jerusalem khua ah kum sawm nih leh kum nga vai a hawm. A nu min Azub, Silhi tanu ahi.

⁴³Jis vaikščiojo savo tėvo Asos keliais ir nenukrypo nuo jų, darydamas tai, kas teisinga Viešpaties akyse. Bet aukojimo aukštumų nepanaikino, žmonės tebeaukojo ir tebesmilkė aukštumose.

⁴³Huan, a pa Asa lampi tot tengteng a tawna; pialsan hetlou in Toupa mitmuh in thil hoih ahi jel hi; mun sangte bel a la mang keia, mun sangte ah mite a kithoih lai un, gimlim a halhal lai uhi.

⁴⁴Juozapatas padarė taiką su Izraelio karaliumi.

⁴⁴Huan, Jehosaphat in Israel kumpipa toh kilem na a bawl a.

⁴⁵Visi kiti Juozapato darbai, jo galia, kurią jis parodė, jo kovos yra surašyta Judo karalių metraščių knygoje.

⁴⁵Huchi in Jehosaphat tanchin dang te, a thilhihtheihdan ahih lat thu te, a gal sual thute Juda kumpipate lal lai thu gelh na bu ah a tuang ahi kei mawh?

⁴⁶Jis išnaikino per jo tėvo Asos dienas krašte užsilikusius iškrypėlius.

⁴⁶Huan, a pa Asa damlai a pasal kizuakte a om laite a gama kipan a delh khe vek.

⁴⁷Tuomet Edome nebuvo karaliaus ir jį valdė vietininkas.

⁴⁷Huan, Edom gamah kumpipa a om kei ua, kumpipa sika pangin vai a hawm hi.

⁴⁸Juozapatas pastatė laivų auksui gabenti iš Ofyro krašto. Bet jie nenuplaukė, nes laivai sudužo Ecion Geberyje.

⁴⁸Johosaphat in Ophira dangka-eng po ding Tarsis longte a bawl a; himahleh ahoh ta kei ua; Ezion-geber mun ah longte lah a se vek ta ngal a.

⁴⁹Ahabo sūnus Ahazijas pasiūlė Juozapatui: “Mano tarnai teplaukioja laivuose su tavo tarnais”, bet Juozapatas pasiūlymo nepriėmė.

⁴⁹Huchi in Ahab tapa Ahazia in Jehosaphat kiangah, "ka mite na mite toh longte ah kuan khawm le uh ake" achi a. Himahleh Jehosaphat in pha a sakei.

⁵⁰Juozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų savo tėvo Dovydo mieste, o jo vietoje pradėjo karaliauti jo sūnus Jehoramas.

⁵⁰Huan, Jehosaphat apu te kiangah a ihmu a, a pute lakah apu David khopi ah a vui ta uh; huan, a tapa Jehoram a sikin a lal ta hi.

⁵¹Ahabo sūnus Ahazijas pradėjo karaliauti Izraelyje, Samarijoje, septynioliktais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo Izraelyje dvejus metus.

⁵¹Huan, Juda kumpipa Jehosaphat lal kum sawm leh kum sagih kum in Ahab tapa Ahazia bel Samari khua ah Israelte tungah a lal pana, Israelte tungah kum nih a lal hi.

⁵²Jis darė pikta Viešpaties akyse ir vaikščiojo savo tėvo, motinos ir Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, keliais.

⁵²Huan, Toupa mitmuh in thil hoihlou ahih jel a, a nu leh a pa lampi totte, Nebat tapa Israelte thil hihkhial sak pa Jeroboam lampi totte a tawn tei jel a.Huan, apa hih bang bang hih in Baal na a sem a, a be jel a, Toupa, Israelte Pathian bel a heh sak naknak hi.

⁵³Jis tarnavo Baalui, jį garbino ir sukėlė Viešpaties, Izraelio Dievo, pyktį kaip ir jo tėvas.

⁵³Huan, apa hih bang bang hih in Baal na a sem a, a be jel a, Toupa, Israelte Pathian bel a heh sak naknak hi.