¹Saliamonas sušaukė į Jeruzalę Izraelio vyresniuosius, giminių vadus ir izraelitų šeimų galvas Viešpaties Sandoros skryniai perkelti iš Dovydo miesto Siono.

¹Huchiin Solomonin Israel upate, a nam intekpen tengtengte Israel suante inkuan intekpente, Jerusalem khuaa kumpipa Solomon kiangah David khopi Zion akipan Toupa thukhunna bawm jawng tou dingin a kaikhawm vek a.

²Visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių Saliamoną Etanimo mėnesį, kuris yra septintasis mėnuo, šventės metu.

²Huan, Israel mi tengteng Ethanim kha, (kha sagihnaah) ankuang luinaah kumpipa Solomon kiangah a kikaikhawm vek uhi.

³Atėjo visi Izraelio vyresnieji, ir kunigai paėmė skrynią.

³Huan, Israel upate tengteng a hong ua, siamputen bawm a jawng uh.

⁴Ir jie nešė Viešpaties skrynią, Susitikimo palapinę ir visus šventus indus, kurie buvo palapinėje; kunigai ir levitai nešė juos.

⁴Huan, Toupa bawm leh, kihoupihna puanin leh puanina tuiumbelsuan siangthou tengteng a jawng tou uh; huaite siampute leh Levi chiten a jawng tou ua.

⁵Karalius Saliamonas ir visi izraelitai, susirinkę pas jį, ėjo priešais skrynią ir aukojo tiek avių ir galvijų, kad jų neįmanoma buvo suskaityti.

⁵Huan, kumpipa Solomon leh Israelte kikaikhawm tengteng a kianga hongkikhawmte bawm maah a om khawm ua, belam leh bawngtal a tam jiaka sim sen vual louh leh a zah theih seng vual louhin akithoih uhi.

⁶Kunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais.

⁶Huchiin siamputen Toupa thukhunna bawm a omna dingah a la lut ua, in sunga biakna mun, mun, siangthoupen ah, cherubte kha nuaiah.

⁷Cherubų sparnai buvo išskleisti virš skrynios ir cherubai dengė skrynią bei jos kartis.

⁷Cherubten bawm omna tung jawnah akha uh ajak gige ngal ua, cherubten bawm leh a jawnna chiangtawnte a huap vek hi.

⁸Kartys buvo tokios ilgos, kad jų galai buvo matomi šventykloje, tačiau iš lauko jie nebuvo matomi. Jos ten pasiliko iki šios dienos.

⁸Huan, a jawnna chiangtawn a sau mahmaha, ajawnna chiangtawn mongte biakna mun ma, mun siangthou akipanin a muh theiha; Ahihhangin inpo lamah jaw a dawk kei: tutan huai laiah a om nilouh hi.

⁹Skrynioje buvo tik dvi akmeninės plokštės, kurias Mozė įdėjo Horebe, kai Viešpats padarė sandorą su izraelitais, jiems išėjus iš Egipto krašto.

⁹Aigupta gam akipan apawt ua TOUPAN Israel suante kianga thu a khun laia Mosiin Horeb tanga suangpek nih a koihte kia loujaw huai bawm sungah bangmah dang a om kei hi.

¹⁰Kunigams išėjus iš šventyklos, debesis pripildė Viešpaties namus

¹⁰Huan, hichi ahi a, siampute mun siangthou akipan a hongpawt khiak tak un TOUPA in meipiin a hongdim meumou maia,

¹¹taip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Viešpaties namus.

¹¹huchiin meipi jiakin siampute nasemin a om theikei zou uh: Toupa thupinain Toupa in lah a dimsak vek ngal a.

¹²Tuomet Saliamonas tarė: “Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.

¹²Huchiin Solomonin thu a gen a: TOUPAN, mial bikbek ah ka om ding, achi hima.

¹³Aš pastačiau Tau namus, kuriuose gyventum, vietą, kurioje pasiliktum per amžius”.

¹³Na tenna dingin, khantawna na omna ding ka honnalamsak pet mah hi, achia.

¹⁴Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo tarpu stovėjo.

¹⁴Huan, kumpipa a kinungheia, Israelte kikaikhawm tengteng a vualjawla: huchiin Israelte kikaikhawm tengteng a ding dedup uh.

¹⁵Jis sakė: “Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:

¹⁵Huan, aman, Toupa, Israelte Pathian, ka pa David kianga amah kam mahmaha,

¹⁶‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą Izraelį iš Egipto, Aš nepasirinkau jokio miesto iš visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, bet išsirinkau Dovydą, kad jis valdytų mano tautą­Izraelį’.

¹⁶Aigupta gam akipan ka mi Israelte ka pi khiak ni akipanin Israelte nam laka koilai khua leng ka min omna ding in lamna ding ka natel ngei keia, ahihhangin ka mi Israelte heutu dingin David ka tel ahi, chia nagenpa, amah khut mahmaha honpichingsakpa phatin om hen.

¹⁷Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.

¹⁷Ka pa Davidin Israelte Pathian, Toupa min dinga in lam a lungsimin a na tum seka.

¹⁸Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,

¹⁸Himahleh TOUPAN ka pa David kiangah, na lungsimin ka min dingin in lam na tum seka, hichibang lungsim na naput na hih hoih hi:

¹⁹tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’.

¹⁹Himahleh nang jaw in na lam kei ding: na tapa, na khala hongpawt khe dingin ka min dingin in a lam zo ding, a nachi hi.

²⁰Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir Izraelio sostą, kaip Viešpats buvo pažadėjęs, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.

²⁰Huan, TOUPAN a thu gen a honhihkipa; Toupa nana chiamsa bang ngeiin ka pa David mun ka honluahin, Israel laltutphah ah ka hongtu taa, Israelte Pathian, Toupa min ading in lah ka na lamta ngeia.

²¹Ten paruošiau vietą skryniai, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su mūsų tėvais, kai Jis išvedė juos iš Egipto krašto”.

²¹Huaiah bawm omna ding mun ka na sepa, huailai ah Aigupta gam akipana a pikhiak laia I pute uh kianga a nakhun, Toupa thukhun a oma, a chi a.

²²Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą viso Izraelio akivaizdoje, iškėlė rankas į dangų

²²Huan, Solomon bel TOUPA maitam ma, Israel hongkikhawmte tengteng muhin a dinga, van lam sawkin a khut a jaka,

²³ir sakė: “Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris būtų gailestingas ir laikytųsi sandoros su savo tarnais, kurie Tavimi visa širdimi pasitiki.

²³Aw TOUPA. Israel Pathian, na sikha lungtang tengteng ua na mitmuha om sekte kianga thukhun tangtuna hehpihna hihlang sek, na sikha ka pa David kianga thuchiam tangtunpa, tunglam ah leh nuai lam lei ah nang bang mahmah Pathian dang a om kei:

²⁴Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien.

²⁴Ahi, nang na kamin thu na gena, na khutin na honlohchingsaktaa, tuinia a hongomta ngei bangin.

²⁵Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Izraelio soste nepritrūksi vyro mano akivaizdoje, jei tik tavo sūnūs saugos savo kelius ir vaikščios priešais mane, kaip tu vaikščiojai’.

²⁵Huchiin aw TOUPA, Israelte Pathian, na sikha ka pa David kianga, na suante ka mitmuha na om banga ka mitmuha om sam dinga a omdan ua a pilvang peuhmah uleh ka mitmuh ah Israelte laltutphaha tu ding na tatlak kei ding, chia na nachiam tangtunin.

²⁶Izraelio Dieve, meldžiu: įvykdyk pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui, mano tėvui.

²⁶Huchiin aw Israelte Pathian, na sikha ka pa David kianga thu na nagensa hehpih takin tungsak ngeiin.

²⁷Bet argi Dievas iš tiesų gyvens žemėje? Štai dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, juo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.

²⁷Himahleh Pathian lei ah a om petmah dia eita maw? Ngaiin, van leh vante vanah leng ta lou na hi a; hiai ka in lam ah nak tak tuak keina tel chia!

²⁸Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje šiandien.

²⁸Himahleh aw TOUPA ka Pathian, tunia na sikhain a hon sapna thumnaa a thusam ngaikhiaksak in, na sikha thumna leh ngetna hon limsak in:

²⁹Tebūna Tavo akys atvertos link šių namų dieną ir naktį, link vietos, kurią pasirinkai, kad Tavo vardas ten būtų. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje.

²⁹Hiai mun lam ngaa na sikhain thuma a thusam ding ngaikhiaa, nang, huailaiah ka min a om ding, na chihna mun ngeia in lama sun leh jana na mit na lensak gige sek theihna dingin.

³⁰Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimą, kai jie melsis šioje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk.

³⁰Huan, na sikha leh nami Israelten hiai mun lam ngaa a thum chiang un a ngetnate uh na nangaihkhiak sak jelin; ahi, na tenna mun van ah na nangai khia inla; huan, na ngaikhiain ngaidamin.

³¹Jei kas nusikals prieš savo artimą ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti,

³¹Mi kuapeuhin avengte tungah thil hihkhialin, kichiamsak hial hongki phamoh leh, hiai ina namaitam maah hong kichiam henla,

³²išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: pasmerk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą.

³²Nang van ah na ngaikhia inla, gamtang inla, mi gilou pen amah lu tungah mah a omdan ngaa mohsak dingin mi diktat pen a diktatna bangbanga lohsaka siamtangsakin na sikhate vaihawmsak in.

³³Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešo dėl to, kad Tau nusidėjo, ir jei ji atsigręš į Tave, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šituose namuose,

³³Na mi Israelten na tunga thil a hihkhelh jiak ua melmate laka a navualleh ua nang lam a hongngat nawn ua, na min a phat ua, hiai ina thuma thil a hon nget uleh,

³⁴tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink ją į žemę, kurią davei jų tėvams.

³⁴Nang van ah na nangaihkhiaksak inla, na mi Israelte khelhna ngaidam inla, a pute uh gam na piakah pi nawn in.

³⁵Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi,

³⁵Na tunga thil a hihkhelh jiak ua van a bina, vuahte khawng a hongzuk louh hun chiangin, hiai mun lam ngaa a thum ua, na min a phat ua, amau na bawl gentheih jiaka a khelhnate uh a kisik uleh,

³⁶išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę, parodyk jiems gerą kelią, kuriuo jie turi eiti, ir duok lietaus kraštui, kurį jiems davei paveldėti.

³⁶Nang van ah na nangaikhia inla, na sikhate leh na mi Israelte khelhna ngaidam inla, apaina ding uh lampi hoih lah na kawkmuh sin ngala, huan, na mite a goutan dingun na piak na ah vuah honzusak in.

³⁷Jei badas ar maras siaus krašte, jei pūs karštas pietų vėjas, jei pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei žmones miestuose apsups priešas, užeis vargai ar ligos

³⁷Ka gam ua kial khawng a hongkiaka, hi khawng a honglena, keuna hiam, muatna hiam, khaukhup hiam, lung hiam a hongoma, a melmate un a kongpi kim uate a homun ua, hi bangpeuh, chinatna bangpeuh a hongtun leh,

³⁸ir visa Izraelio tauta ar atskiras žmogus melsis, ištiesę rankas šitų namų link,

³⁸Na mi Israel tengteng laka amau lungtanga hi oma theia, hiai in lam ngaa khut a honjak peuhmah ua thumna leh ngetna honlat peuhpeuh uh:

³⁹išklausyk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes Tu vienas pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,

³⁹Na omna van ah na ngaikhia inla, ngaidam inla, gamtang inla, nang amau lungtang theipa, mi chih a omdan bangbang un loh ching sakin; (nang jaw, nangmah kia mihing ta tengteng lungtang theipa lah na hingala: )

⁴⁰kad jie Tavęs bijotų, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams.

⁴⁰Ka pute uh na piakgama a om laiteng uh amau nang honkihtakdan a siam theihna dingun.

⁴¹Jei svetimšalis, ne Tavo tautos Izraelio žmogus, ateitų iš tolimo krašto dėl Tavo vardo

⁴¹Na mi Israelte hi lou nam dang, na min jiaka gam gamla pia kipana hongpaite tungtang thu leng;

⁴²(nes jie išgirs apie Tavo didingą vardą, Tavo stiprią ranką ir ištiestą ranką), kai jis ateis ir melsis prie šitų namų,

⁴²(Na min thupi mahmah te, na khut hat mahmah te, na ban na jak thu te a naza chiat sin ngal ua; ) huaiten hiai in lam ngaa a hongthum chiang un,

⁴³išklausyk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą, bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.

⁴³Nang na omna vanah na nangaikhia inla, nam dangin a honnget bang nana hihsak in, na mi Israelte bangmaha nam chihin na min a theih ua, laudan a honsiam ua, hiai ka in lamin na min pu ahi chih a hon theihtheihna dingun.

⁴⁴Jei Tavo tauta išeitų kariauti su priešais, nepaisant kur Tu juos pasiųsi, ir melstųsi atsigręžę į šį miestą ir šiuos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,

⁴⁴Na miten a melma te uh nasawlna lamlam ah na sual u henla, na khopi tel lam nga leh, na mindinga ka inlam lamngaa Toupa kianga a thum uleh,

⁴⁵išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises.

⁴⁵A thumna u leh ngetna uh nang van ah nangaikhia inla, athu uah gamtang in.

⁴⁶Jei izraelitai Tau nusidės,­juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų,­ir Tu užsirūstinęs juos atiduosi priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą priešo šalį,

⁴⁶Na tunga thil a hihkhelh uleh, (kuamah mah thil hihkhial lou lah a om ngal kei ua) a tung ua na hehna, melma gam gamla mahmah hiam, nai chik hiama leng sala a pi ua;

⁴⁷ir jei jie ten būdami susipras, gailėsis, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’,

⁴⁷Sala a pina gam ua a ngaihtuah khiak ua, a kisik ua, Thil i nahihkhial hi, diklou mahmah leh gilpi, mahmahin I nagamta uh, chia sala pi mite gama nang a hon nget ule bel,

⁴⁸ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis Tau, atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir į namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,

⁴⁸A melma amau sala pite gama a lungtang tak u leh a lungsim takua nang lam a hongngat ua, a pute uh na piak gam lam leh, na khopi tel lam leh na min adia ka in lam lam ngaa na kianga a thum uleh;

⁴⁹išklausyk danguje jų maldas ir maldavimus ir apgink jų teises,

⁴⁹A thumna u leh a ngetna uh nang na omna van ah nangaikhia inla, a thu uah gamtang in:

⁵⁰ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo, visus jos nusikaltimus. Sukelk gailestį priešams, kurie juos laiko nelaisvėje, kad tie jų pasigailėtų,

⁵⁰Huan, na mi na tunga thil hihkhialte leh na laka a natatlekna uah a tatleknate tengteng uh ngaidam inla; sala piten amaute a hehpih theihna ding un hehpihna neihsakin:

⁵¹nes jie yra Tavo tauta ir Tavo nuosavybė, kurią Tu išvedei iš Egipto­iš geležinės krosnies vidurio.

⁵¹Na mi na goutan, Aigupta gam akipana, sik haltuina sunga kipana na pi khiakte lah ahi ngal ua:

⁵²Viešpatie, pažvelk į savo tarno ir Izraelio tautos maldavimus, išklausyk juos, kai jie šaukiasi Tavęs.

⁵²A honsap peuhpeuh chiang ua na nangaih khiak dinga na sikha ngetna leh, na mi Israel ngetna lama na mit na lensak theihna dingin.

⁵³Viešpatie Dieve, Tu juos išskyrei iš visų žemės tautų ir pasirinkai sau, kaip kalbėjai per savo tarną Mozę, išvesdamas mūsų tėvus iš Egipto”.

⁵³Aw Toupa Pathian, ka pute uh Aigupta gam akipana na pi khiak laia na sikha Mosi zanga na gen bangin na goutan dingin khovel nam chih laka kipan na hihtuam lah ahi ngala, a chi a.

⁵⁴Kai Saliamonas baigė šitą maldą, jis atsikėlė nuo Viešpaties aukuro, kur jis klūpojo iškeltomis rankomis,

⁵⁴Huan, hichi ahia, Solomonin Toupa kianga a thumna leh ngetna tengteng a gen khitin, Toupa maitam maa khukdina, van lam sawka khut jaka omlai a thou a.

⁵⁵ir stovėdamas laimino visus susirinkusius, garsiu balsu sakydamas:

⁵⁵Huan, a dinga aw ngaihtakin Israel kikhawmte tengteng a vualjawla,

⁵⁶“Palaimintas Viešpats, kuris davė ramybę savo tautai Izraeliui, kaip buvo pažadėjęs; neliko neišpildytas nė vienas žodis iš viso gerojo pažado, kurį Jis davė per savo tarną Mozę.

⁵⁶A thuchiam tengteng bang jela a mi Israelte khawlna pepa Toupa phatin om hen: a sikha Mosi zanga a thuchiam hoih tengteng thu khat leng a vuaksuak kei, chiin.

⁵⁷Viešpats, mūsų Dievas, tebūna su mumis, kaip Jis buvo su mūsų tėvais, tegul nepalieka ir neapleidžia mūsų,

⁵⁷TOUPA I Pathian I pute kianga a om bangin I kiang uah om henla; honpaisanin, hondonsaklou kei hen:

⁵⁸bet tepalenkia mūsų širdis prie savęs, kad vaikščiotume Jo keliais, vykdytume Jo įsakymus, nuostatus ir potvarkius, kuriuos Jis davė mūsų tėvams.

⁵⁸Huchiin a lampi tengteng tawn ding leh, I pute a na piak khitsa banga athupiakte, a thusehte, a vaihawmte pom dinga I lungtangte amah lama a ngatsak theihna dingin.

⁵⁹Šitie mano maldos žodžiai, tarti Viešpaties akivaizdoje, tebūna šalia Viešpaties, mūsų Dievo, dieną ir naktį, kad Jis apgintų savo tarno ir savo tautos Izraelio teises bet kuriuo metu, kai to reikia,

⁵⁹A sikha thu ah leh, a mi Israelte thu ah a ni omdan bang jela a gamtat theihna dingin hiai ka thu gen, TOUPA maa ngetna ka tutte sun leh jan TOUPA I Pathian maah om gige hen:

⁶⁰kad visos žemės tautos žinotų, jog Viešpats yra Dievas ir nėra kito.

⁶⁰Toupa Pathian ahi a, kuamah dang a om kei uh chih khovela nam chihin a natheih theihna ding un.

⁶¹Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus”.

⁶¹Huchiin a thuseh banga om ding leh a thupiakte jui dingin TOUPA I Pathian lamah na lungtangte uh hoih kim hen, tuni bangin.

⁶²Po to karalius ir visas Izraelis aukojo aukas Viešpačiui.

⁶²Huan, kumpipa leh Israelte tengtengin TOUPA maah kithoihna a lan ua.

⁶³Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius galvijų ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių kaip padėkos auką Viešpačiui. Taip karalius ir visi izraelitai pašventino Viešpaties namus.

⁶³Huan, Solomonin TOUPA dinga alat kilepna thillat kithoihna dingin bawngtal sing nih leh sang nih leh, belam nuai khat leh singnih a lan hi. Huchibangin kumpipa leh Israel suante tengtengin TOUPA in a lanta uhi.

⁶⁴Tą pačią dieną karalius pašventino vidurinį kiemą prieš Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis Viešpaties aukuras buvo per mažas sutalpinti deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus.

⁶⁴Huai ni mahin kumpipan TOUPA inka jawna intual huang sung laitak a hih siangthou a; huaiah Toupa ma a dal maitam halmanga thillatte, tangbuang thillatte, kilepna thillat sathaute koihna dinga a neu luat jiakin halmanga thilatte, tangbuang thilatte, kilepna thillat sathaute lah a lan ngala.

⁶⁵Saliamonas su visu Izraeliu nuo Hamato iki Egipto upės šventė Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas ir kitas septynias, iš viso keturiolika dienų.

⁶⁵Huchiin, huai tungin Solomon leh Israel te tengteng, mipi kikhawm khawm tampi, Hamath kho lutna a kipan Aigupta gam lui pha a mite Toupa I Pathian maah ni sagih leh ni sagih, ni sawm leh ni li sung tak ankuang a lui khawm uhi.Ani giat niin mipite a kikhensak a, huan, kumpi a vualjawl ua, huchiin Toupan a sikha David leh a mi Israel te tunga a hoihna huchi lawmlawm a a latsak jiakin lungsim nuamsa leh kipak mahmah in a inlam uah a paita uhi.

⁶⁶Aštuntą dieną jis paleido žmones; jie palaimino karalių ir nuėjo į savo palapines, džiaugdamiesi dėl to gero, kurį Viešpats padarė savo tarnui Dovydui ir visai Izraelio tautai.

⁶⁶Ani giat niin mipite a kikhensak a, huan, kumpi a vualjawl ua, huchiin Toupan a sikha David leh a mi Israel te tunga a hoihna huchi lawmlawm a a latsak jiakin lungsim nuamsa leh kipak mahmah in a inlam uah a paita uhi.