¹Filistinai surinko savo kariuomenę karui. Jie susirinko Sochojo mieste, kuris priklauso Judui, ir pastatė stovyklą tarp Sochojo ir Azekos, Efesdomime.

¹Huan, Philistia miten kidou dingin a sepaihte uh a kaikhawm ek ua, Judia gamsung Soko khua ah a kikhawm khawm ua, Ephesdamim munah Soko khua leh Azeka kho kikalah panmun a bawl uhi.

²Saulius ir Izraelio vyrai susirinko ir pasistatė stovyklą Elos slėnyje, ir pasiruošė kautynėms su filistinais.

²Huan, Saula leh Israel mite a kikhawm khawm ua, Ela guam ah panmun a bawl ua, Philistia mite na dal dingin a kijak phalh uh.

³Filistinai stovėjo ant kalno vienoje kelio pusėje, o izraelitai­ant kalno kitoje; tarp jų buvo slėnis.

³Huan, Philistia mite tang pangah a om ua, huan, Israel mite bel a langkhat tang pangah a om ua, a kikal uah guam a om.

⁴Iš filistinų stovyklos išėjo galiūnas, vardu Galijotas iš Gato, šešių uolekčių ir vieno sprindžio ūgio.

⁴Huan, Philistia mite panmun akipanin a mi hat uh, a min Goliath, Gath khua mi, tong guk leh khap khata sang a hongpawt khiaa.

⁵Ant galvos jis turėjo varinį šalmą ir buvo apsivilkęs šarvų marškiniais, kurie svėrė penkis tūkstančius šekelių vario.

⁵Dal lukhu a khu a, awmphaw a silha; a awmphaw giklam a hihleh dal sekel sang nga ahi.

⁶Variniai antblauzdžiai dengė jo blauzdas ir varinis skydas pečius.

⁶A ngal ah dalngalphaw a bun a, a nungjang ah dal tei ta a kuah hi.

⁷Jo ieties kotas buvo kaip audėjo staklių riestuvas, o jo ieties smaigalys svėrė šešis šimtus šekelių geležies; prieš jį ėjo ginklanešys.

⁷A tei peu siamkol bang ahi a; huan, a tei lu bel sik sekel ja guka gik ahi: huan, a phaw popa a maah a pai hi.

⁸Jis sustojo ir šaukė Izraelio kariuomenei, sakydamas: “Kodėl išėjote kariauti? Argi aš ne filistinas, o jūs ne Sauliaus tarnai? Išrinkite vyrą, ir tegul jis ateina pas mane.

⁸Huan, a dinga, Israelte sepaihte a sam a, a kiang uah, bangdia kidou dinga hong phalh na hi ua? Kei Philistia mi, nou Saula sikha na hi kei uh maw? Mi kitel unla ka kiangah hongpai suk heh.

⁹Jei jis sugebės nugalėti ir užmušti mane, tai mes jums tarnausime, o jei aš jį nugalėsiu ir užmušiu, tai jūs tapsite mūsų tarnais”.

⁹honsual theiha hon hihlup leh na sikha un ka om ding uh: ahihhangin ken ka zoha ka hihlup leh ka sikha un na om ding ua, ka na uh na sem ding uh, a chi a.

¹⁰Filistinas tarė: “Aš šiandien tyčiojuos iš Izraelio kariuomenės; duokite vyrą, kad su manim kautųsi”.

¹⁰Huan, Philistia miin, Tuniin Israel sepaihte ka tou a, mi khat hon kuansak unla ka na kisual ding uh, a chi a.

¹¹Saulius ir visas Izraelis, išgirdę šituos filistino žodžius, labai nusigando.

¹¹Huan, Saula leh Israelte tengtengin huai Philistia mi thugente a jak un, a lunglel ua, lau petmahin a lauta uh.

¹²Dovydas buvo efratiečio Jesės iš Judo Betliejaus sūnus. Jesė turėjo aštuonis sūnus, jis pats Sauliaus dienomis buvo pasenęs ir vienas iš seniausių vyrų.

¹²Huan, David Jesai tapa ahi a, amah bel Bethlehem-Judaa Ephrat mi ahi a, tapa giat a nei hi; amah bel Saulain vai a hawm laiin tek tak ahi khina, tek taka ngaih ahikhin hi.

¹³Trys vyresnieji Jesės sūnūs išėjo su Sauliumi į karą: pirmagimis Eliabas, antrasis Abinadabas ir Šama.

¹³Huan, Jesai tapa upate thumin kidouna ah Saula a jui ua. A tapa thum kidounaa hohte min a upapen Eliab, a zom Abinadab, a thumna Sam ahi uh.

¹⁴Dovydas buvo jauniausias. Trys vyresnieji išėjo su Sauliumi,

¹⁴Huan, David bel a naupangpen ahi; huan, a upa thumten Saula a jui uh.

¹⁵o Dovydas sugrįžo iš Sauliaus pas tėvą į Betliejų avių ganyti.

¹⁵David bel Saula kiang akipanin Bethlehem ah a pa belam kemin a vahoh zihzeh hi.

¹⁶Filistinas keturiasdešimt dienų kiekvieną rytą ir vakarą išeidavo ir rodydavo save.

¹⁶Huan, Philistia miin jingsang leh nitak tengin a vanaih sek a, ni sawmli sung a va kitaklang nak hi.

¹⁷Jesė sakė savo sūnui Dovydui: “Imk efą paskrudintų grūdų bei dešimt duonos kepalų ir skubiai nunešk į stovyklą savo broliams.

¹⁷Huan, Jesai in a tapa David kiangah, vaimim kan ephah khat leh hiai tanghou beu sawm pua inla, na unaute kiangah a giahmun uh va hohpih pah dih ve;

¹⁸Dešimt šitų sūrių nunešk savo brolių tūkstantininkui. Pasiteirauk, kaip sekasi tavo broliams, ir sugrįžęs pranešk man”.

¹⁸Huan, bawngnawitui dat khal sawm a pawl ua sang heutupa adin puak sak inla; huan, na unaute bangchiin a om ua va dong inla a tanchin theihna honpuakin.

¹⁹Saulius, Dovydo broliai ir visi Izraelio vyrai buvo Elos slėnyje ir kariavo su filistinais.

¹⁹Saula leh amau leh Israel mi tengteng Philistia mite sualin Ela guam ah a om uhi, a chi a.

²⁰Dovydas, atsikėlęs anksti rytą ir palikęs avis sargui, paėmė maistą ir išėjo, kaip tėvas buvo įsakęs. Jam atėjus į stovyklą, kariuomenė buvo išsirikiavusi kautynėms ir šaukė prieš mūšį.

²⁰Huan, David jing khangin a thou a, belamte bel chingmi khat a kemsaka, Jesaiin thu a piak dungjuiin a pua a, a kuanta a; huan, kidouna muna pawtkhe lel sepaihte kisual dinga a kikou juajua lai tak un amah kangtalai omna mun a va tung hi.

²¹Izraelitai ir filistinai stovėjo išsirikiavę kautynėms vieni prieš kitus.

²¹Huan, Israelte leh Philistia mite kisual dingin a na kikhung ua, sepaih leh sepaih a na kigal sai ua.

²²Dovydas, palikęs daiktus pas kariuomenės mantos sargą, nubėgo į kautynių lauką ir pasveikino savo brolius.

²²Huan, Davidin a van van kemmi kiangah a koiha, sepaihte kianglam ah a va taia, a ute chibai a va buk hi.

²³Jam su jais besikalbant, pasirodė galiūnas, filistinas Galijotas iš Gato. Jis išėjo iš filistinų eilių į priekį ir kalbėjo tuos pačius žodžius. Dovydas tai girdėjo.

²³Huan, amaute a houpih laitakin ngaiin, a mi hat uh Gath khuaa Philistia mi a min Goliath Philistia mite sepaih pawl laka kipan a hongpai suka, a thugen ngei mah a hon gen nawn a: huai thu Davidin a zata hi.

²⁴Izraelio vyrai, pamatę tą vyrą, bėgo nuo jo ir labai bijojo.

²⁴Huan, Israel mi tengtengin huai mi amuh un, a taikek ua lau petmahin a lau uh.

²⁵Jie kalbėjosi: “Ar matote šitą vyrą? Jis ateina tyčiotis iš Izraelio. Kas jį užmuš, tą karalius apdovanos dideliais turtais, duos jam savo dukterį ir jo tėvo namus atleis nuo mokesčių Izraelyje”.

²⁵Huan, Israel miten, huai mihing hongkuan khia na mu hia? Israel mite tou dinga hongkuankhia a hina hi; kuapeuh amah hihlum kumpipan nakpi takin sum lamin a hihhausa dinga, huan, a tanu a pe dinga, huan, a pa inkuan Israelte lakah nuamlenin a omsak ding, a chi ua.

²⁶Dovydas klausė šalia jo stovėjusių vyrų: “Ką gaus tas vyras, kuris nukaus šitą filistiną ir pašalins Izraelio gėdą? Kas yra šitas neapipjaustytas filistinas, kad tyčiotųsi iš gyvojo Dievo kariuomenės?”

²⁶Huan, Davidin a kianga dingte kiangah, hiai Philistia mi hihluma Israelte minsiatna hihdaimi bel bangchia bawl ding ahi ding? Hiai zeksumlouh Philistia mi kua ahia a hiha, Pathian hing sepaihte a tou vial mahmah? A chi a.

²⁷Vyrai jam atsakė tais žodžiais, sakydami: “Tai bus vyrui, kuris jį nužudys”.

²⁷Huan, mipiten hichiin a dawng ua, amah hihlum peuhmah ka gen bang ua bawl ahi ding, a chi ua.

²⁸Jo vyriausias brolis Eliabas, išgirdęs Dovydą kalbant su vyrais, labai supyko ir tarė: “Ko čia atėjai, palikęs savo kelias avis dykumoje? Aš žinau tavo išdidumą ir tavo širdies sugedimą. Tu atėjai norėdamas pamatyti mūšį”.

²⁸Huan, a u upapen Eliabin mite kianga a thugen lai a najaa; huchiin Eliab David tungah a heh guiha, bangdinga hong suk na hia? gamdaia belam tamlou omte kua chingsak na hia? na kisaktheihdan leh na lungsim hoihlouh dan ka thei; kidou en ding bangin na hong mawkmawka, a chi a.

²⁹Dovydas atsakė: “Ką aš padariau? Ar tai nėra tik žodžiai?”

²⁹Huan, Davidin, bang ka hiha ahia? a jiak a om ahi kei maw? achi a.

³⁰Nusisukęs nuo jo, Dovydas atsisuko į kitą ir kalbėjo tą patį. Žmonės jam atsakydavo kaip pirma.

³⁰Huan, aman mi dang lam a ngatsana, a gen ngei mah a gen a: huan, mipiten a maa a dawn bangmah un a dawng nawn ua.

³¹Dovydo žodžiai buvo perduoti Sauliui. Jis įsakė atvesti Dovydą.

³¹Huan, David thugen a jak un Saula kiangah a gensawn ua; huan, aman a sam a.

³²Dovydas tarė Sauliui: “Te nė vieno žmogaus širdis nenusigąsta jo. Tavo tarnas eis ir kausis su šituo filistinu”.

³²Huan, Davidin Saula kiangah, amah jiakin kuamah lungsim lunglel kei heh; na sikha huai Philistia mi ka vasual ding, a chi a.

³³Saulius atsakė Dovydui: “Tu negali kautis su šituo filistinu, nes esi jaunas, o jis yra karys nuo pat jaunystės”.

³³Huan, Saula in David kiangah, nang jaw huai Philistia mi sual dingin na kuan thei tel kei ding e, valnou phet lah na hi ngala, amah lah a valnou tung akipan kidoumi ahi ngala, a chi a.

³⁴Dovydas atsakė Sauliui: “Tavo tarnas ganė savo tėvo avis. Jei ateidavo liūtas ar lokys ir pagriebdavo ėriuką iš bandos,

³⁴Huan, Davidin Saula kiangah, na sikhain a pa belamte a chi laiin, humpinelkai hiam vompi hiam a hong kuana, belam hon laka kipanin belamnou a mana.

³⁵aš pasileisdavau jam iš paskos, mušdavau jį ir išplėšdavau grobį iš nasrų. Jei jis puldavo mane, nutverdavau jį už barzdos ir užmušdavau.

³⁵Ka delhjuia, ka suala, a kam akipanin ka honkhe zel: huan amah a honsual tumin a hong dinga, ken a baksam ah ka mana, ka suala, ka hihlum jel hi.

³⁶Tavo tarnas yra užmušęs liūtą ir lokį, ir šitam neapipjaustytam filistinui atsitiks taip, kaip jiems, nes jis tyčiojasi iš gyvojo Dievo kariuomenės.

³⁶Na sikhain humpinelkai leh vompi te ka hihlum tuaktuak jel hi; huai zeksum louh Philistia mi amau bangin a om tei mai ding hi, Pathian hing sepaihte a tou viala, a chi a.

³⁷Viešpats, kuris išgelbėjo mane iš liūto ir lokio nagų, išgelbės ir iš šito filistino rankų”. Saulius tarė Dovydui: “Eik, ir Viešpats tebūna su tavimi”.

³⁷Huan, Davidin, humpinelkai khutbom akipan leh vompi khutbom akipan kei hon honkhepa TOUPAN huai Philistia mi khut akipan a hon honkhe ding, a chi a. Huan, Saulain David kiangah, pai dih, na kiangah TOUPA om nave, a chi a.

³⁸Saulius apginklavo Dovydą savo ginklais, uždėjo varinį šalmą jam ant galvos ir apvilko šarvų marškiniais.

³⁸Huan, Saulain amah galthuam David a silhsaka, dak lukhu a khusaka, awmphaw a silhsak hi.

³⁹Dovydas prisijuosė ir jo kardą prie savo aprangos ir bandė eiti, nes nebuvo įpratęs. Dovydas tarė Sauliui: “Aš negaliu paeiti, nes esu neįpratęs”. Ir Dovydas nusirengė visa tai.

³⁹Huan, Davidin a galvan tungah a namsau a kuaha, pai din a kisa a; huchibang in lah a hih chiamteh ngei naikei a. Huan, Davidin Saula kiangah, ka paipih thei sin kei hial ka chi, hichibangin ka hih chiamteh ngeikei, a chi a. Huchiin David a kisuahta hi.

⁴⁰Jis pasiėmė lazdą, pasirinko iš upelio penkis glotnius akmenis, juos įsidėjo į piemens maišelį, kurį turėjo su savimi, ir laikydamas mėtyklę rankoje artėjo prie filistino.

⁴⁰Huan, achiang a tawia, luitaa suang mum mam pilhpelh nga a tela, a belam chinna ip a kawljal ah a kuaha; huan, a vaisuanglot a tawia, Philistia mi a va juan naita hi.

⁴¹Ir filistinas išėjo, ir artinosi prie Dovydo, o priešais jį ėjo ginklanešys su skydu.

⁴¹Huan, Philistia mi a hongpai jela, David a juan nai hulhula; huan, lum tawipa a maah a paia.

⁴²Kai filistinas apsidairė ir pamatė Dovydą, paniekino jį, nes šis buvo raudonskruostis gražaus veido jaunuolis.

⁴²Huan, Philistia min a en vialviala, David a muh leh a simmoh, mahmah maia; san chiuchiau. Mit hah kilawm tak, valnou lel lah ahi ngala.

⁴³Filistinas sakė Dovydui: “Ar aš šuo, kad tu eini prieš mane su lazda?” Ir filistinas keikė Dovydą savo dievais.

⁴³Huchiin Philistia miin David kiangah, ui ka hi maw chiangte toh ka kiang a na hong? A chi a. Huchiin Philistia min apathiante louin David a hamsiat khumta.

⁴⁴Filistinas sakė Dovydui: “Ateik, aš atiduosiu tavo kūną padangių paukščiams ir lauko žvėrims”.

⁴⁴Huan, Philistia miin David kiangah, hong dih, na sate tung a leng vasate leh gamsate ka na nesak ding a chi a.

⁴⁵Dovydas atsakė filistinui: “Tu eini prieš mane su kardu, ietimi ir skydu, o aš einu kareivijų Viešpaties, Izraelio kariuomenės, iš kurios tyčiojiesi, Dievo vardu.

⁴⁵Huchiin Davidin Philistia mi kiangah, nang jaw namsau te, tei te, teita te tawiin nong kuana; kei jaw sepaihte TOUPA, Israel sepaihte Pathian na toupa minin ka hongkuan jaw hi.

⁴⁶Šiandien Viešpats atiduos tave į mano rankas. Aš nugalėsiu tave, nukirsiu tau galvą ir atiduosiu visų filistinų karių lavonus padangių paukščiams ir lauko žvėrims, kad visa žemė žinotų, jog yra Dievas Izraelyje.

⁴⁶Tuniin TOUPAN nang ka khut ah a honpe sin hi; huan, ka hon that dinga na lutang ka hon tansak ding; huan, Philistia sepaihte luangte tuniin tunga leng vasate leh gamsate ka nesak sin hi; huchiin, leitunga mi tengtengin Israelte laka Pathian a om chih a thei thei ding uh:

⁴⁷Ir kad visi čia susirinkę žinotų, jog ne kardu ir ietimi Viešpats gelbsti. Kova yra Viešpaties, ir Jis atiduos jus į mūsų rankas”.

⁴⁷Huan, hiai laia kikhawm khawmte tengtengin TOUPAN namsau leh teiin a hondam kei chih a thei thei ding ua; kidouna lah TOUPA kidouna ahi ngala, aman ka khut uah noute a honpe sin hi, a chi a.

⁴⁸Filistinui artėjant prie Dovydo, šis skubiai bėgo jam priešais.

⁴⁸Huan, hichi ahi a, Philistia mi a hongkuana David sual dinga a hon naih leh David bel sepaihte lamah Philistia mi sual dingin a tai gepgepa.

⁴⁹Įkišęs ranką į maišelį, jis išsiėmė akmenį ir metė iš mėtyklės, ir pataikė filistinui į kaktą taip, kad akmuo įsmigo jam į kaktą, ir jis griuvo kniūbsčias ant žemės.

⁴⁹Huan, Davidin a ip a sawka, suang a lakhiaa, a vaisuanglotin a lawna, Philistia mi a taltang takah a denga, a tal ah suang a luta, a khupin a puk helhul maimah hi.

⁵⁰Taip Dovydas nugalėjo filistiną mėtykle ir akmeniu, partrenkė ir nužudė jį. Dovydas neturėjo kardo,

⁵⁰Huchiin Davidin Philistia mi tuh vaisuanglot leh suangin a zoua, Philistia mi a denga, a thatta hi; Davidin bel namsau a tawi hetkei hi.

⁵¹todėl pribėgo prie filistino, ištraukė iš makšties jo kardą ir nukirto jam galvą. Filistinai, pamatę, kad jų galiūnas negyvas, pasileido bėgti.

⁵¹Huchiin David a taia, Philistia mi kiangah a va dinga, a namsau a laa, a pai akipan a doka huaiin a thata, a lu a tanta hi. Huan, Philistia miten a mi hat uh a sita chih a theih un a taikek ta uh.

⁵²Izraelio ir Judo vyrai šaukdami vijo filistinus iki Gato ir Ekrono vartų. Filistinų lavonai gulėjo nuo Šaaraimo iki Gato ir Ekrono.

⁵²Huan, Israel mi leh Juda mite a thou ua, a kikou ua, Philistia mite Gath pha leh Ekron kulh kongkhak phain a delh uh. Huan, Philistia mite laka liamte Saaraim lam tawnin Gath leh Ekron phain a puk zengzung maimah uhi.

⁵³Izraelitai, baigę persekioti filistinus, sugrįžo ir išplėšė jų stovyklą.

⁵³Huan, Israel suanten Philistia mite a delh uh a kisan ua, a giahmun uh a lok uh.

⁵⁴Paėmęs filistino galvą, Dovydas ją nunešė į Jeruzalę, o ginklus padėjo savo palapinėje.

⁵⁴Huan, Davidin Philistia mi a lu a laa, Jerusalem ah a paipiha, a galvan bel a puanin ah a koih hi.

⁵⁵Kai Saulius matė Dovydą, išeinantį prieš filistiną, klausė kariuomenės vado Abnero: “Abnerai, kieno sūnus yra tas jaunuolis?” Abneras atsakė: “Kaip tu gyvas, karaliau, aš nežinau”.

⁵⁵Saulain Philistia mi sual dinga David kuan a muhin sepaih heutu Abner kiangah, Abner, hiai valnou kua ta ahia? a chi a. Huan, Abnerin, na hinna louin ka gen, toupa aw, ka thei het kei mawk, a chi a.

⁵⁶Karalius įsakė: “Sužinok, kieno sūnus tas jaunuolis”.

⁵⁶Huan, kumpipan, hiai naupang kua ta hiam dong khiain, a chi a.

⁵⁷Kai Dovydas, nukovęs filistiną, sugrįžo, Abneras atvedė jį pas Saulių; jis tebelaikė filistino galvą rankose.

⁵⁷Huan, David, Philistia mi that a hongpaiin Abnerin a pia, Philistia mi lu tawi kawmin Saula kiangah a paipiha.Huan, Saulain a kiangah, kua tapa na hia oi, tangval? A chi a. Huan, Davidin a dawnga, bethlehem mi na sikha Jesai tapa ka hi, a chi a.

⁵⁸Saulius jo klausė: “Jaunuoli, kieno tu sūnus?” Dovydas atsakė: “Aš esu tavo tarno Jesės iš Betliejaus sūnus”.

⁵⁸Huan, Saulain a kiangah, kua tapa na hia oi, tangval? A chi a. Huan, Davidin a dawnga, bethlehem mi na sikha Jesai tapa ka hi, a chi a.