¹Kai Dovydas ir jo vyrai trečią dieną sugrįžo į Ciklagą, amalekiečiai buvo įsiveržę iš pietų į Ciklagą, užėmę jį ir sudeginę.

¹Huan, hichi ahi a, ni thum nia David leh a mite Ziklag a tun un Amalekten Simlam leh Ziklag khua a na simkhin ua, Ziklag khua bel a nabawl ek ua, a nahal ua;

²Jie išvedė į nelaisvę moteris; nė vienos nenužudė nuo vyriausios iki jauniausios, bet išsivarė su savimi ir nuėjo savo keliu.

²Numeite leh huai khuaa om peuhmah a lian a neu salin a man uh: kuamah that louin a pi ua, a paipih khinta uh.

³Dovydas ir jo vyrai, grįžę į miestą, rado jį sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris išvestus nelaisvėn.

³Huan, David leh a mite khua a vatun un, ngaiin, a nakang siang khinta a; huan, a jite uh, a tapate uh, a tanute uh salin a naman khinta uh.

⁴Tada Dovydas ir su juo buvusieji žmonės pakėlė balsus ir verkė, kol nebeliko jėgų verkti.

⁴Huchiin David leh a kianga omten a aw uh suaksakin, kah leng kap nawn theilou khopin a kap ua.

⁵Abi Dovydo žmonos irgi buvo išvestos nelaisvėn: jezreelietė Ahinoama ir Abigailė, karmeliečio Nabalo našlė.

⁵Huan, David jite nih Jezreel mi Ahinoam leh Karmela mi Nabal ji Abigail te leng salin a pi khin uh.

⁶Dovydas buvo labai nuliūdęs, nes žmonės tarėsi jį užmušti akmenimis; visi žmonės sielvartavo dėl savo sūnų ir dukterų. Bet Dovydas sustiprino save Viešpatyje, savo Dieve.

⁶Huan, David a lungjing mahmaha; mi chih a tapate uh leh a tanute uh jiaka mi tengteng a lung uh a noplouh mahmaha amah suanga den thu a gen jiak un; himahleh David bel Pathian TOUPA ah a kihihhat hi.

⁷Dovydas paprašė kunigą Abjatarą, Ahimelecho sūnų, atnešti efodą. Abjataras atnešė efodą Dovydui.

⁷Huan, Davidin, Ahimelek tapa siampu Abiathar kiangah, Siampu puannak honvalaksak dih ve, a chi a. Huan, Abiatharin David siampu puannak a valaksak a.

⁸Dovydas klausė Viešpaties, sakydamas: “Ar man vytis tą gaują? Ar aš juos pavysiu?” Viešpats atsakė: “Vykis! Tikrai pavysi ir išvaduosi belaisvius”.

⁸Huan, Davidin, Huaite delh leng ka delh pha lai diam? Chiin TOUPA a donga. Aman a dawnga, Delh in, na pha ngeingei ding, na honkhe vek ngeingei ding, a chi a.

⁹Taip Dovydas ir šeši šimtai jo vyrų išėjo. Pasiekę Besoro upelį, pavargę kariai pasiliko prie jo.

⁹Huchiin David a kuanta a, amah leh a kianga mi za guk toh; huan, Besor lui a vatung ua, a mi nutsiatte uh huailaiah a om uh.

¹⁰Dovydas su keturiais šimtais vyrų toliau vijosi, o du šimtai pasiliko, kadangi buvo taip pavargę, jog neįstengė perbristi upelio.

¹⁰Davidin bel a delh jela, amah leh mi za lite toh, mi za nih bel a bah tak jiak un Besor lui a kan tei theita kei ua, a naomta uhi.

¹¹Laukuose jie rado egiptietį, atvedė jį pas Dovydą ir davė jam duonos valgyti ir vandens atsigerti.

¹¹Huan, gamlakah Aigupta mi a vamu ua, David kiangah a pi ua, tanghou a pia ua, a na ne a; huan, tui dawn ding a pia ua;

¹²Ir jie davė jam džiovintų figų ir dvi kekes džiovintų vynuogių. Pavalgęs jis atsigavo, nes tris paras buvo nevalgęs ir negėręs.

¹²Huan, theipi beu them khat leh grep gah phou keu bawm nih a pia ua; huan, huaite a nek leh a honghalh nawna; ni thum leh jan thum an ne lou leh tui dawn lou lah ahi ngala.

¹³Tuomet Dovydas klausė jį: “Kam tu priklausai ir iš kur esi?” Jis atsakė: “Aš esu egiptietis, vieno amalekiečio vergas. Mano šeimininkas paliko mane, nes prieš tris dienas susirgau.

¹³Huan, Davidin a kiangah, kua na hia? kaw kipana hong na hia? a chi a. Huan, aman, Aigupta gam tangval, Amalek mi sikha ka hi; huan, ni thum a hitaa, ka chi a nat jiakin ka puin a honpaisan maimah hi.

¹⁴Mes buvome įsiveržę į pietinį keretų kraštą ir į Judą, į pietines Kalebo žemes, ir mes sudeginome Ciklagą”.

¹⁴Kereth Sim gam leh Juda tan Sim gamte ka sim ua, huan, Kaleb Sim gam leng ka sim uh; huan, Ziklag khua leng ka hal ua, a chi a.

¹⁵Dovydas jam tarė: “Ar tu gali mus nuvesti prie to būrio?” Tas atsakė: “Prisiek man Dievu, kad manęs nenužudysi ir negrąžinsi mano šeimininkui, tada nuvesiu tave pas juos”.

¹⁵Huan, Davidin a kiangah, huaite omna ah non pi suk thei diam? A chi a. Huan, aman, Honthat lou ding leh ka pu khuta hon pe nawn lou dingin Pathian min louin ka kiangah kichiam inla, huchiin huaite omna ah ka honpi suk ding, a chi a.

¹⁶Kai jis nuvedė juos, amalekiečiai buvo pasklidę po visą kraštą, valgė ir gėrė švęsdami, nes buvo paėmę didelį grobį, plėšdami filistinų ir Judo žemes.

¹⁶Huan, a pi suk leh, ngai in, Philistia gam leh Juda gama gallak tampi a lak jiak un ankuang a lui ua, a ne un a dawn uh. a na om dalh phengphung phet uhi.

¹⁷Dovydas mušė juos nuo sutemų iki kitos dienos vakaro; nė vienas iš jų neištrūko, išskyrus keturis šimtus jaunuolių, kurie pabėgo, užsėdę ant kupranugarių.

¹⁷Huchiin Davidin ni tum akipan a jingsang nitaklam tanin amau a suala, tangval za li sangawngsau tunga tuanga taikekte kia loungal kuamah dama suakta himhim a om kei ua.

¹⁸Dovydas atsiėmė visa, ką amalekiečiai buvo pagrobę, ir išvadavo abi savo žmonas.

¹⁸Huan, Davidin Amalek mite lak tengteng a la nawn veka; huan, Davidin a jite nih a hon kheta hi.

¹⁹Nieko jie nepasigedo, mažo ar didelio: nei sūnų, nei dukterų, nei jokių daiktų, kuriuos amalekiečiai buvo paėmę; Dovydas viską atsiėmė.

¹⁹Huchiin alian aneuin, a tapate uh, a tanute uh, a gallak u leh a thillak himhim bangmah tan a neikei ua, Davidin a laksak nawn vek hi.

²⁰Dovydas paėmė visas jų avis ir galvijus ir varė juos pirma savo galvijų, sakydamas: “Tai Dovydo grobis”.

²⁰Huan, Davidin belam hon leh gan hon tengteng a laa, gan dangte maah a hawl ua, Hiaite David gallak ei ve, a chi uh.

²¹Dovydas atėjo iki tų dviejų šimtų vyrų, kurie buvo išvargę ir nebegalėjo sekti paskui Dovydą ir buvo palikti prie Besoro upelio. Jie išėjo pasitikti Dovydo ir jo vyrų, ir Dovydas priartėjęs juos pasveikino.

²¹Huan, mi zanih a bah ziak ua David zuithei nawnlou a Besor lui a a omsakte uh kiang David a va tung a; huan, amau David dawn ding leh a kiang a omte dawn ding in a pawtkhia ua; huan, David mipite kiang a vatun in chibai a buk chiat hi.

²²Tada kai kurie pikti vyrai, Belialo žmonės, iš tų, kurie ėjo su Dovydu, kalbėjo: “Jie nėjo su mumis, todėl mes jiems nieko neduosime iš atgauto grobio, tik kiekvienam žmoną ir vaikus, kad, juos pasiėmę, keliautų sau”.

²²Huchi in David kianga hohte lak mi giloute leh Belial mi tengteng in a dawng ua, I kiang ua a hong tei louh ziak un gallak thil i va suh nawn himhimte amau i pekei ding ua, a pi ua a pai theihna ding un a zite uh chiat leh a tate uh chiat a hihleh a pi uh i phal ding uh, a chi ua.

²³Dovydas tarė: “Mano broliai, negalima taip elgtis su tuo, ką Viešpats mums davė. Jis mus saugojo ir atidavė tą būrį, kuris mus užpuolė, į mūsų rankas.

²³Huchi in David in, Unaute aw, TOUPA, honkepsak a ei hondou ding a hong kuante I khut ua honpepa thil honpiakte huchi bang in na hih kei ding uh.

²⁴Kas pritars jums šiuo klausimu? Ką gauna ėjęs į mūšį, tą gaus ir tas, kuris saugojo mantą; jie turi pasidalinti po lygiai”.

²⁴Kuan ahia hiai thu a na thu uh zui ding? Kidouna a hohte tan bangmah van veng a na omten leng a tan sam ding uh aka; kibang vek a tan ding ahi, a chi a.

²⁵Taip tas nuostatas buvo įvestas Izraelyje ir galioja iki šios dienos.

²⁵Huchi in huai ni a kipan in tutan in Israelte adia thupiak leh dan ding in a bawlta hi.

²⁶Dovydas, sugrįžęs į Ciklagą, pasiuntė dalį grobio Judo vyresniesiems, savo draugams, sakydamas: “Štai jums dovana iš Viešpaties priešų grobio”.

²⁶Huan, David Ziklag khua a tun in, gallak khenkhat, Hiai, TOUPA melmate lak a gallak, nang dinga kipahman, chi in, Juda upate, a lawmte ngei kiang ah, gallak khenkhat a khak a;

²⁷Jis siuntė į Betelį, į pietinį Ramotą, į Jatyrą,

²⁷Bethel a omte kiang ah bang, Sim a Ramoth a omte kiang ah bang, Jatir a omte kiang ah bang;

²⁸į Aroerą, į Sifmotą, į Eštemoją,

²⁸Aroer a omte kiang ah bang, Sipmoth a omte kiang ah bang, Estermoa a omte kiang ah bang;

²⁹į Rachalą, į jerachmeelitų ir kenitų miestus,

²⁹Rakala omte kiang ah bang, Jerameel khua a omte kiang ah bang, Kente khuaa omte kiang ah bang;

³⁰į Hormą, į Bor Ašaną, į Atachą,

³⁰Hormaa omte kiangah bang, Kerasan a omte kiang ah bang, Ataka omte kiang ah bang;Hebron a omte kiang ah bang, David leh a mite tatna mun tengteng kiang ah bang.

³¹į Hebroną ir visas vietas, kur Dovydas buvo buvęs su savo vyrais.

³¹Hebron a omte kiang ah bang, David leh a mite tatna mun tengteng kiang ah bang.