1Amacijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės.
1Amazia bel a lal pattungin kum sawmnih leh kum ngaa upa ahi a, Jerualem ah kum sawmnih leh kum kua a lala; a nu min Jehoadan, Jerusalem mi ahi.
2Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne tobula širdimi.
2TOUPA mitmuhin thil hoih a hiha, himahleh a lungsim a pe buching kei hi.
3Įsitvirtinęs karalystėje, jis nužudė tuos savo tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.
3Huan, hichi a honghi a, a gam a hongdin kip a len a pa that a sikha a thata.
4Jų vaikų jis nenužudė, kaip Mozės įstatymo knygoje parašyta, kur Viešpats įsako: “Tėvai neturi mirti dėl vaikų ir vaikai dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės”.
4Himahleh a tate uh a that keia, Mosi laibu, dana tuang, Tate jiakin pate a si ding uh ahi kei, pate jiakin tate a si ding uh ahi sam kei, mi chih amau gitlouhna jiakin a si ding uh ahi, chia TOUPAN thu a piak bangin a hih hi.
5Amacijas sušaukė Judo ir Benjamino gyventojus ir paskyrė jiems tūkstantininkus bei šimtininkus pagal jų tėvų namus. Jis suskaičiavo dvidešimties metų ir vyresnius ir rado tris šimtus tūkstančių vyrų, tinkančių karui, galinčių naudoti ietį ir skydą.
5Huan, Amaziain Judate a kaikhawm eka, Juda leh Benjamin mi tengteng a inkuan uh dungjui jelin sang heutute nuaiah te, za heutute nuaiah te a omsak: huan, kum sawmnih chiang tunglam teng a sima, tei leh lum tawi thei, galkapthei chiang tel chiat mi nuaithum a om uh hi.
6Be to, jis pasisamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių rinktinių karių už šimtą talentų sidabro.
6Huan, Israel gama mi, mi hat hangsan nuai khat dangka talent jain a guai lai hi.
7Dievo vyras, atėjęs pas jį, tarė: “Karaliau, tegul neina su tavimi Izraelio kariuomenė, nes Viešpats nėra su Izraeliu, su Efraimo sūnumis.
7Himahleh, a kiangah Pathian mi, mi khat a honga, Aw TOUPA, Israel sepaihte na kiangah pai tei kei le uh, TOUPA Israel mite (Ephraim suante tengteng huamin) kiangah lah a om ngal kei a.
8O jeigu eisi, pasiruošk mūšiui, tačiau Dievas tave parklupdys prieš priešus, nes Dievas turi galią padėti ir parklupdyti”.
8Hoh hile chin leng, hang takin kidouna ah gamtang in: huchilouinjaw Pathianin melma maah nang a honvuallel sak mai ding: Pathianin lah panpih theihna leh vuallelhsak theihna anei ngala, a hongchi a.
9Amacijas klausė Dievo vyro: “O ką daryti su šimtu talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?” Dievo vyras atsakė: “Dievas tau gali duoti daug daugiau negu tiek”.
9Huan, Amaziain Pathian mi kiangah, A hih leh Israel sepaihte ka piak sa talent ja bang I chih ta dia awi? a chi a. Huan, Pathian miin, TOUPAN huai sang a tampi nang a honpe thei ahi, a chi a.
10Amacijas atskyrė iš Efraimo atėjusią kariuomenę ir paleido juos namo. Jie, degdami pykčiu Judui, grįžo į savo kraštą.
10Huchiin Amaziain Ephraim gam akipana sepaih hongpaite pai kik dingin a khena; huai jiakin Judate tungah a heh mahmah ua, heh mahmahin a pai kik ta uh.
11Amacijas įsidrąsino, išvedė savo žmones ir, atėjęs į Druskos slėnį, išžudė dešimt tūkstančių Seyro vaikų.
11Huan, Amazia in lunglel louin mite a pi khiaa, Chi Guam ah a hoh ua, Sier suante sing khat a that ua.
12Dešimt tūkstančių jie paėmė į nelaisvę ir, užvedę juos ant uolos viršūnės, nustūmė žemyn, ir jie visi užsimušė.
12Huan, singkhat dang Judaten a hingmat ua, suangpi vum ah a pi ua, suangpi vum akipanin a sawn khe mengmeng ua, a kitam jan gawp uhi.
13Ta kariuomenė, kurią Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet Horono, išžudė tris tūkstančius gyventojų ir prisiplėšė daug grobio.
13Ahihhangin Amaziain a kiangah galkap ding a pai tei lou dinga a paisak sepaihten Juda gam khuate, Samari akipana Bethhoron phain a nasual ua, mi sangthum a that ua, gallak sum tampi a la uhi.
14Amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno Seyro vaikų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino.
14Huan, hichi ahi a, Amazia Edomte thata a hongpaiin Seir suante pathiante a honpuaa, a pathian dingin a pangsaka, chibai a buk a, gimlimte a halsak chiat hi.
15Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Amaciją. Jis siuntė pranašą, kuris sakė: “Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų?”
15Huaijiakin Amazia tungah TOUPA hehna a kuangtaa, a kiangah jawlnei a sawl a, huai miin a kiangah, Na khuta kipana a mite honkhe thei sam lou nam pathiante bangding mahmaha zong na hia? a chi a.
16Pranašui kalbant, karalius jam tarė: “Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs”. Pranašas nutilo, pasakęs: “Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo”.
16Huan, hichi ahi a, a kianga thu a gen laiin kumpipan, kumpipa vaihawmpa dingin nang kon bawl ua hia? dai main: bang dinga na hinna tan ding nahia? a chi a. Huchiin jawlneiin, Pathianin hichibanga nahih jiak leh ka phatsak nangaihsan louh jiakin nang hihmang lungsimin a nei chih ka thei hi, a chi a, a daita hi.
17Judo karalius Amacijas pasitarė ir siuntė pas Jehuvo sūnaus Jehoachazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, sakydamas: “Išeik, kad susitiktume veidas į veidą”.
17Huchiin, Juda kumpipa Amaziain a phatsak a poma, Israel kumpipa Jehu tapa Jehoahaz ta joas kiangah, Hong dih, kima tuahin a kien ding, chiin mi a sawla.
18Izraelio karalius Jehoašas atsakė Judo karaliui Amacijui: “Libano usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.
18Huan, Israel kumpipa Joasin Juda kumpipa Amazia kiangah, Lebanon tanga sidar sing kiangah, Na tanu ka tapa ji dingin nei sak dih, chiin a thukhaka; huan, Lebanon tanga gamsa a hongpaia, ling a hongchil puk gawp mai hi.
19Tu didžiuojiesi nugalėjęs Edomą ir keliesi puikybėn besigirdamas. Lik namuose. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?”
19Nang ngai dih, Edom ka zou, na chi nguta, na lungsimin na kisa theia, na in ah om kinken ma in; nang leh Juda gam nangawna siatna, nang adia poi ding thil bangdia tok khe sin na hia? Chiin mi a sawl sam a.
20Amacijas nepaklausė, nes tai buvo iš Dievo, kad Jis galėtų atiduoti juos į priešų rankas, nes jie ieškojo Edomo dievų.
20Himahleh, Amaziain a ngaikhe nuam keia; Edomte Pathiante azon jiaka, Juda gam a melmate uh khuta a piak theihna dinga Pathian hih ahi.
21Izraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko Bet Šeme, kuris priklauso Judui.
21Huchiin, Israel kumpipa joas a hoh toua; Juda kumpipa Amazia tohy Juda gam Behtsemes khuaah kimaituahin a kienta ngei uh.
22Izraelis nugalėjo Judą, ir šio vyrai pabėgo į savo palapines.
22Huan, Judate tan Israelte sangin a hongse jawa; mi chih amau inlam chiat ah a paita uhi.
23Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių Amaciją, Jehoachazo sūnaus Jehoašo sūnų, Bet Šemeše ir, atvedęs jį į Jeruzalę, nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.
23Huan, Israel kumpipa Joasin Juda kumpipa, Ahazia tapa Jehoas ta Amazia bel Beht-semes ah a mana Jerusalem ah a pia, Jerusalem kulh Ephraim kulh kongpi a kipana kulh ning kongpi tanin tong za li tak achiamsak hi.
24Po to Izraelio karalius pasiėmė visą auksą bei sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose Obed Edomo priežiūroje, taip pat karaliaus namų turtus, įkaitus ir grįžo į Samariją.
24Huan, TOUPA ina leh kumpipa ina goukoih khawmnaa dangkaeng leh dangka leh tuiumbelsuan tengteng a omom a laa, hena kawltang dingte toh, huan, Samari kho lamah a pai nawnta hi.
25Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoachazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.
25Huan, Juda kumpipa Joas tapa Amazia bel Israelte kumpipa Jehoahaz tapa Joas sih nungin kum sawm leh kum nga a dam lai hi.
26Visi kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.
26Huchiin, Amazia thilhih dangte a bul akipana a tawp tanin ngaidih, Juda kumpipa leh Israel kumpipate lal lai tuh gelhna bu ah a tuang kei maw?
27Amacijui pasitraukus nuo Viešpaties, prieš jį kilo sąmokslas Jeruzalėje, ir jis pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė.
27Huchiin, amaziaiin Touoa zuih a tawpsan takin Jerusalem ah a sawm ua, Lakis khua ah a taia; himahleh khuaah mi a delh sak ua, huaiah a thatuh.Huan, a luang sakolin a pua ua, a pi leh pute kingah Juda khopi ah a vuite uh.
28Jo kūną pargabeno ant žirgų ir palaidojo prie jo tėvų Judo mieste.
28Huan, a luang sakolin a pua ua, a pi leh pute kingah Juda khopi ah a vuite uh.