¹Tuomet Saliamonas tarė: “Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.

¹Huchiin Solomon in thu agen a, TOUPAN, Mial bikbekah ka om ding, a chi nguta,

²Bet aš pastačiau Tau namus, vietą, kur Tu gyventum per amžius”.

²Himahleh na tenna ding in, khantawna na om na ding ka honna lamsakta hi chiin.

³Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, o visi izraelitai tuo metu stovėjo.

³Huan, kumpipa aki heia, Israel kikhawmte tengteng a vualjawla; Israel kikhawmte tenteng ading dedup uhi.

⁴Jis sakė: “Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:

⁴Huan, aman, TOUPA Israelte Pathian, a kapa David kianga amah kam mahmah a,

⁵‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą iš Egipto, neišsirinkau kito miesto tarp visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, ir jokio kito vyro, kuris būtų mano tautos Izraelio valdovu,

⁵Aigupta gam a kipan ka mi Israelte ka pi khiak ni akipan in Israelte nam lak a koi khua mah ka min omna diing in lamna diing in ka tel ngei naikei a; ka mi Israelte tunga heutu diing mi kuamah ka tel ngei naisam kei;

⁶bet Aš išsirinkau Jeruzalę, kad mano vardas būtų joje, ir Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį’.

⁶Ahihhangin, ka min om na diingin Jerusalem kana tel taa, ka mi Israelte heutu diingin David kana telta ahi, chia nagen pa, amah khut mahmah a hon pichingsakpa phat in om hen.

⁷Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui,

⁷Kapa David in Israelte Pathian, TOUPA min diinga in lam a ngaihtuah sek a

⁸tačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,

⁸Himahleh TOUPAN kapa David kiangah, ka min diinga in lam na ngaihtuah sek a, hichi bang lungsim na naput na hih hoih hi; himahleh nang jaw in na lam kei diing;

⁹tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui’.

⁹Na tapa, na khala hong pawt diingin ka min diingin in a hon lam zou diing, a nachi ta hi.

¹⁰Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir atsisėdau Izraelio soste, kaip Viešpats žadėjo, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.

¹⁰Huan, TOUPAN a thugen atangtungsak taa: TOUPA chiamsa bang ngein kapa David mun ka hon luah a, Israel lal tutphah ah ka hong tu a, Israel pathian TOUPA min ding in kahon lamta ahi.

¹¹Ten padėjau Sandoros skrynią, kurioje yra Viešpaties Sandora, padaryta su izraelitais”.

¹¹Huai laiah Israel suan te kiang a nakhun, TOUPA thukhun a bawm ka koihta ahi, a chi a.

¹²Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą Izraelio akivaizdoje ir iškėlė rankas.

¹²Huan TOUPA maitam bul ah Israel kikhawmte tengteng muh in a ding a, a baan a zak a,

¹³Saliamonas buvo padirbdinęs varinį paaukštinimą, penkių uolekčių ilgio bei tiek pat uolekčių pločio ir trijų uolekčių aukščio ir jį pastatęs kiemo viduryje. Užlipęs ant jo, jis atsiklaupė izraelitų akivaizdoje ir, iškėlęs rankas,

¹³(Solomon in dal dohkan a saulam tong nga, a zatlam tong nga, a san lam tong thum a bawl biakin huang laitak a tun tungah a tuang a, Israel kikhawm te tengteng ma ah a khuk din a, vanlam nga in a ban a jaka: )

¹⁴sakė: “Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris laikytųsi sandoros ir būtų gailestingas savo tarnams, kurie visa širdimi pasitiki Tavimi.

¹⁴Aw, TOUPA, Israelte pathian lei leh van ah nang mah bang mahmah Pathian a om kei uh, a lungtang tengteng ua na lampi tawnmi a sikha te tunga thukhun tangtung saka hehpihna kem,

¹⁵Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien.

¹⁵Na sikha kapa David kiang a, na thu chiam na tangtung saka; ahi, na kama na gen san na khut in na loh ching saktaa: tuni in.

¹⁶Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: ‘Tu nepritrūksi vyro Izraelio soste mano akivaizdoje, jei tavo sūnūs vaikščios pagal mano įstatymą, kaip tu vaikščiojai’.

¹⁶Huchiin aw TOUPA, Israelte pathian, na sikha kapa David kianga, Na suante na om banga omsam ding a omdan ua a pilvan peuhmah uleh, ka mit muh a isrealte laltutphah a tuding na tasam kei ding, chi a na na chiamsa tangtung sakin.

¹⁷Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk savo pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui.

¹⁷Huchiin TOUPA, Israelte Pathian, na sikha David kiang a, na thugen lohchingsak mahmah in

¹⁸Bet argi Dievas iš tiesų gyvens su žmonėmis žemėje? Dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, tuo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.

¹⁸Ahihhangin, pathian leiah mihing lakah om petmah dia hia? Ngain, van, vante van ah leng nata keia, hiai ka inlam ah takei sem natel ni chia!

¹⁹Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje.

¹⁹Himahleh, aw TOUPA ka pathian na sikha in nang a hon sapna leh a thumna ngaihkhiaksak in, na sikha thumna leh ngetna hon limsak in.

²⁰Dieną ir naktį tebūna atviros Tavo akys tiems namams ir tai vietai, apie kurią sakei, kad joje bus Tavo vardas. Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje.

²⁰Hiai mun lam ngaa na sikha a thumna ngaikhia a, Huai laiah kamin a om ding, na chih na mun mahmah, inlam ah sun leh jan a namit suan gige theih na dingin.

²¹Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimus, kai jie melsis šitoje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk.

²¹Huan, na sikha leh nami Israel ten hiai munlam nga a thum chiang un a ngetna te uh ana ngaihkhia sak jelin, ahi, na tenna mun vanah na na ngaikhia inla, huan na ngaikhia in, ngaidam in.

²²Jei kas nusidės savo artimui ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti,

²²Mi kuapeuh in a innvengte tungah thil hih khial in, kichiamsak hong kiphamoh taleh, hiai in a na maitam ma ah hong kichiamhenla;

²³išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: nubausk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą.

²³Nang vanah nangaikhia inla, gamtang inla, mi gilou a gitlouh mana, mohtangsakin, mi diktat a diktak mana dik tangsakin, na sikha te vaihawm sakin.

²⁴Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešų dėl to, kad jie Tau nusikalto, ir jei jie atgailaus, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šiuose namuose,

²⁴Na mi Israelten na tung a thil a hih khelh jiak ua melma te laka ana vuallelh ua, nang lam a hong ngat nawn ua, namin a gup ua, hiai in a thum a thil na kianga a hong nget uleh;

²⁵tai išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink juos į žemę, kurią davei jiems ir jų tėvams.

²⁵Nang vanah na ngaihkhiaksak inla, nami Israelte khelhna ngaidam inla, amau leh api leh pute uh napiak gamah pi nawn in.

²⁶Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie Tau nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi,

²⁶Na tungah thil ahih khelh jiak ua vana hong bina, vuah a hong zuk louh a, hiai munlam nga a a thum ua na min a gup uh leh, amau na hih gim jiaka a khelhna uh a kisik uleh;

²⁷išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę; pamokyk juos eiti geru keliu ir duok lietaus kraštui, kurį davei jiems paveldėti.

²⁷Nang vanah na ngaikhia inla, apaina ding uh lampi hoih kawkmuh in na sikha te leh nami Israelte khelhna ngaidam in namite a goutan ding ua na piak nagam ah vuah hon zusak in.

²⁸Jei badas siaus krašte, kils maras, jei sausra, pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei priešai apsups žmones miestuose, užeis vargai ir ligos

²⁸Ka gam ua kialte a hong kiak a, hi te ahong len a, keuna hiam, muatna hiam, khaukhup hiam, lung hiam a hong om a, a melmate un a khuate uh a hong um ua, hi bang peuh, natna bang peuh a hong tun leh ahi vei uhiam, a lungkham na uh hiam thei peuhmah in;

²⁹ir jei atskiras žmogus ar visa tauta, pajutę vargą, melsis ištiesę rankas šitų namų link,

²⁹Hiai inlam ngaa banjak a mimal hiam, Israel mipi hon in hiam thumna leh ngetna a hon tut uh:

³⁰išgirsk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes tik Tu pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,

³⁰Na omna van ah na ngaikhia inla, ngaidam inla, mi chih a omdan bang chiat un lohchingsakin, a lungtang uh lah nathei ngala: (nang mah kia lah mihing tate lungtang theipa nahi ngala: )

³¹kad jie Tavęs bijotų ir vaikščiotų Tavo keliais, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams.

³¹Kapi leh pute uh napiak gama omsung teng ua nalampi tawn thei ding a nang laudan a hong siamna ding un.

³²Jei svetimšalis, neizraelitas, ateis iš tolimo krašto dėl Tavo didingo vardo, Tavo galingos ir ištiestos rankos ir jei jis atėjęs melsis šiuose namuose,

³²Huan, na mi Israelte hilou, nam dang mi, namin thupi tak leh na khut hattak leh na banzak jiaka gam gamla taka kipana hongpai, hiai in lam nga a a hong thum hun chiang un:

³³išgirsk jį danguje ir įvykdyk, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą ir bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis, ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.

³³Nang na omna van ah nangaikhia inla, namdang te leng nang hon sapdan uh dungzui in atung uah hih in, huchiin nami Israelte bangmah in khovel a namchih in nam a thei ding ua, nang laudan ahong siamding ua, hiai ka inlam in namin apu chih a thei ding uhi.

³⁴Jei Tavo tauta išeis kariauti su priešais, kur Tu juos pasiųsi, ir melsis atsigręžę į šį miestą, kurį Tu išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,

³⁴Namiten a melma te uh na sawlna lamlam a a sual ua na khopi tel leh namin adia in kana lam lam nga a na kiangah a thum uleh:

³⁵išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises.

³⁵Nang a thumna uh leh a ngetna uh vanah na ngaikhia inla, a thu uah pi jelin.

³⁶Jei jie Tau nusidės,­juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų,­ir Tu, užsirūstinęs ant jų, atiduosi juos priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą šalį,

³⁶Na tung a ahong khelh ua, (kuamah lah khial lou a omngal keia) a tungua na hehna, melma khut ah na piak a, gam gamla pi ah hiam, naideuh ah hiam sala a pi unleng,

³⁷ir jei jie, ten būdami, supras, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: ‘Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę’,

³⁷Sal a api nagam ua aki ngaihtuah khiak ua, akisik ua, I nakhialta, diklou tak leh gitlouh huai tak in thil ina hihta, chia a tanna gam ua ngetna hon tut ua: a

³⁸ir gręšis į Tave visa širdimi bei visa siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir šituos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,

³⁸Sal a amau api na ua, atanna gam ua a lungtang tak uleh a lungsim taktak ua nanglam a hong ngat ua, api leh pute uh gamlam leh na khopi tel leh namin dia ka inlam lam nga na kiangah a thum uleh:

³⁹tai išklausyk danguje jų maldas bei maldavimus, apgink jų teises ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo.

³⁹A thumna uh leh a ngetna uh nang na omna vanah na ngaikhia inla, a thu uah pi jel inla, natung a nana khialta namite ngaidam in.

⁴⁰Mano Dieve, meldžiu, kad Tavo akys ir ausys būtų atviros maldai šioje vietoje.

⁴⁰Aw ka pathian, hehpihtak in namit hong hakinla, hiai muna thumna ah na bil hon doh in.

⁴¹Viešpatie Dieve, būk šitoje vietoje su savo galybės skrynia. Viešpatie Dieve, tegu Tavo kunigai būna apsirengę išgelbėjimu ir Tavo šventieji tesidžiaugia Tavo gerumu.

⁴¹Aw, TOUPA pathian, na omna mun ah paitou in nang leh na hatna bawm toh, aw, TOUPA pathian, na siampute hotdamna in van inla, na mi siangthou te hoihna in nuamsa sak in.Aw TOUPA pathian, na thau nilhpa mel leh ngatsak kenla, na sikha David thil hoih hih te thei gige in, a chi a.

⁴²Viešpatie Dieve, nenusisuk nuo savo pateptojo, atsimink gailestingumą savo tarnui Dovydui”.

⁴²Aw TOUPA pathian, na thau nilhpa mel leh ngatsak kenla, na sikha David thil hoih hih te thei gige in, a chi a.