1Antraisiais Izraelio karaliaus Jehoašo, Jehoachazo sūnaus, metais Jehoašo sūnus Amacijas karaliavo Jude.
1Israel kumpipa Jehoahaz tapa Jehoas kum nih a lal kumin Juda kumpipa Joas tapa Amazia a lal pan.
2Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų amžiaus ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadina, iš Jeruzalės.
2A lal pat tungin kum sawmnih leh kum ngaa upa ahi a, Jerusalem ah kum sawmnih leh kum kua a lal; a nu min Jehoadan, Jerusalem mi ahi.
3Amacijas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas Dovydas. Jis visur elgėsi taip, kaip jo tėvas Jehoašas.
3Huan, Toupa mitmuhin thil diktat tak ahih seka, a pu David jaw a pha kei; a pa Joas thilhih bang ahih teisam jel hi.
4Aukštumos nebuvo panaikintos, ir žmonės vis dar aukojo ir smilkė jose.
4Himahleh mun sangte jaw hihman ahi tuankei; mun sangte ah mite a kithoih lailai un, gimlim a hal gige uh.
5Kai karalystė įsitvirtino jo rankose, jis nužudė tuos tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.
5Huan, a gam a hong din kiptakin hichi ahi a, a mite, apa, kumpipa thatmite a that thuk sam hi;
6Tačiau jų vaikų jis nenužudė, laikydamasis to, kas parašyta Mozės įstatymo knygoje, kur Viešpats sako: “Nežudykite tėvų už vaikus, nė vaikų už tėvus, bet kiekvienas turi mirti už savo nuodėmę”.
6Himahleh huai tualthatmite tate jaw a that kei; Mosi dan bu a, tate jiakin pate hihlup ding ahikeia, pate jiakin tate hihlup ding ahi samkei, michih amau khelhna jiakin a si ding uh ahi, chi a Toupa thupiak dan gelh bangin
7Jis nugalėjo Druskos slėnyje edomitus, nukaudamas jų dešimt tūkstančių, ir užkariavo Selą. Jis ją pavadino Jokteeliu, ir taip ji vadinama iki šios dienos.
7Edomte chi Guam ah singkhat a that a, Sela khua a suala, alaa, a min dingin Joktheel a saa, tutanin a salai uhi.
8Tuomet Amacijas siuntė pasiuntinius pas Jehuvo sūnaus Jehoachazo sūnų Jehoasą, Izraelio karalių, ir sakė jam: “Išeik, kad susitiktume veidas į veidą”.
8Huchiin Amaziain Israel kumpipa Jehu tapa Jehoahaz ta Jehoas kiangah, Hongkuanin, kimatuahin I ki-en peuhmah ding, chiin mi a sawla.
9Izraelio karalius Jehoašas siuntė Judo karaliui Amacijui tokį atsakymą: “Libane auganti usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: ‘Leisk savo dukterį už mano sūnaus’. Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.
9Huan, Israel kumpipa Jehoasin Juda kumpipa Amazia kiangah, Lebanon tanga lingin Lebanon tanga sidar sing kiangah, Na tanu ka tapa ji dingin neisak dih ve, chiin a thukhaka; huan, Lebanon tanga gamsa a hongpaia, huai ling a hongtuan puk gawpa.
10Tu nugalėjai edomitus, todėl pasididžiavo tavo širdis. Džiaukis tuo ir pasilik namie. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?”
10Nang Edomte na zou ngeia, na lungsim hong kisathei eita ve; na kisaktheihna ompih maimaiin; nang leh Juda nangawn tana siatna, nang adia hoih lou ding thil bangdinga khoih khe ding na hia? Chiin a dawng.
11Amacijas nepaklausė, todėl Izraelio karalius Jehoasas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko veidas į veidą Bet Šemeše, kuris priklauso Judui.
11Himahleh Amaziain a na ngaikhe nuam keia. Huchiin Israel kumpipa Jehoas a vahoh tou a; Juda kumpipa Amazia toh Juda gam Beth-semes khuaah kimatuahin a ki-en ta ngei ua.
12Izraelis nugalėjo Judą, ir jo vyrai pabėgo į savo palapines.
12Huan, Juda bel Israelte lakah a zahlaktaa; mi chih a mau in lam chiat ah a pai chiat uhi.
13Judo karalių Amaciją, Ahazijo sūnaus Jehoašo sūnų, Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Bet Šemeše; tada atėjo į Jeruzalę ir nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.
13Huan, Israel kumpipa Jehoasin Juda kumpipa Ahazia tapa Joas ta Amazia bel Bath-semes ah a mana, Jerusalem khuaah a hoha, Jerusalem kulh Ephraim kongpi a kipana kulh ning kongpi pha in tong zali tak a hihchim.
14Jis pasiėmė visą auksą, sidabrą, visus indus, rastus Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, bei įkaitus ir sugrįžo į Samariją.
14Huan, Toupa ina leh kumpipa ina gou koih khawmnaa, dangkaeng leh dangka leh tui um belsuan tengteng a omom a laa, thuchiam tangtunna dia henmite toh, huchiin, Samari kho lamah a pai nawntaa.
15Visi kiti Jehoašo darbai, jo galia ir jo kova su Judo karaliumi Amaciju yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.
15Huchiin Jehoas thilhih tanchindangte, a thilhihtheihdante, Juda kumpipa Amazia a sual thute Israel kumpipate lal lai thu gelhna bu ah a tuang ahi ka hia?
16Jehoašas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Samarijoje prie Izraelio karalių, o jo sūnus Jeroboamas karaliavo jo vietoje.
16Huan, Jehoas a pi leh pute kiangah a ihmu-a, Samari khuaah Israel kumpipate lakah a vui uh; huan, a tapa Jeroboam a sikin a lalta hi.
17Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoachazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.
17Huan, Juda kumpipa Joas tapa Amazia bel Israelte kumpipa Jehoahaz tapa Jehoas sih nungin kum sawm leh kum nga a dam lai.
18Visi kiti Amacijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje.
18Huchiin Amazia tanchin dangte bel Juda kumpipate lal lai thu gelhna bu ah a tuang ahi kei maw?
19Jeruzalėje prieš jį kilo sąmokslas, ir Amacijas pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė į Lachišą ir jį ten nužudė.
19Huan, Jerusalem khuaah amah a gukin a sawm ua; huchiin Lakis khuaah mi a delhsak ua, huailaiah a that uhi.
20Jo kūną pargabeno ant žirgų Jeruzalėn ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste.
20Huan, a luang sakolin a paipih ua, a pi leh pute lakah David khopi Jerusalem ah a vui uh.
21Tada visi Judo žmonės ėmė Azariją, kuriam buvo šešiolika metų, ir padarė savo karaliumi vietoje jo tėvo Amacijo.
21Huan, Juda mi tengtengin kum sawm leh kum guka upa, Azaria a pi ua, a pa Amazia sikin kumpipain a bawl uhi.
22Jis sutvirtino Elatą ir sugrąžino jį Judui po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų.
22Aman Elath khua a bawlhoih nawna, Juda gamah a pang sak nawn, huainungin kumpipa a pi leh pute kiangah a ihmuta.
23Jeroboamas, Izraelio karaliaus Jehoašo sūnus, pradėjo karaliauti Samarijoje penkioliktaisiais Judo karaliaus Amacijo, Jehoašo sūnaus, metais. Jis valdė keturiasdešimt vienerius metus.
23Juda kumpipa Joas tapa Amazia kum sawm leh kum nga a lal kumin Israel kumpipa Jehoas tapa Jeroboam bel Samari khua ah a lal pana, kum sawmli leh kum khat a lal.
24Jis darė pikta Viešpaties akyse ir neatsitraukė nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.
24Huan, Toupa mitmuhin thil hoih lou pipi a hihseka; Israelte thil hihkhialsaka a hih Nebat tapa Jeroboam khelhna tengteng paisan himhim a neikei,
25Jis atstatė Izraelio ribas nuo Hamato iki lygumos jūros pagal Viešpaties, Izraelio Dievo, žodį, kurį Jis paskelbė per savo tarną pranašą Joną, Amitajo sūnų, iš Get Hefero.
25Toupa, Israelte Pathianin a sikha, Gath-hepher mi Amittai tapa jawlnei Jona zanga a thugen bangin, Hamath lutna akipana Araba tuipi phain Israel gamah a pangsak nawn hi.
26Viešpats matė didelį Izraelio vargą, kad nebeliko nei vergų, nei laisvųjų ir kad nebuvo nė vieno, kas padėtų Izraeliui.
26Toupan Israelte haksatna a thupi mahmah chih lah a thei ngala; nehchihleh chih loute leng lah a om ngal kei ua, Israelte panpih ding kuamah lah om sam kei uh.
27Viešpats nesakė, kad išnaikins Izraelio vardą nuo žemės paviršiaus, bet Jis išgelbėjo juos per Jehoašo sūnų Jeroboamą.
27Toupan Israel min van nuaiah a chimitsak zenzen sin chih a hihleh a gen kei hima; Jehoas tapa Jeroboam zangin a hon dam zota ahi.
28Visi kiti Jeroboamo darbai, jo galia, kovos, kaip jis sugrąžino Izraeliui Damaską ir Hamatą, yra aprašyta Izraelio karalių metraščių knygoje.
28Huchiin Jeroboam tanchin dangte, a thilhih tengtengte, a thilhihtheihdante, a gal sual thu te, tuma lama Juda gam tan hi gige Damaska leh Hamath khua Israelte a dingin a nalak saknawn thute Israel kumpipate lal lai thu gelhna bu ah a tuang ahi kei maw?Huan, Jeroboam bel a pi leh pu, Israel kumpipate kiangah a ihmu teitaa; huchiin a tapa Zekaria a sikin a lalta hi.
29Jeroboamas užmigo prie savo tėvų, Izraelio karalių, ir jo sūnus Zacharija karaliavo jo vietoje.
29Huan, Jeroboam bel a pi leh pu, Israel kumpipate kiangah a ihmu teitaa; huchiin a tapa Zekaria a sikin a lalta hi.